Kas iš tiesų yra gėris, o kas blogis?

vertos atskiro dėmesio

Kas iš tiesų yra gėris, o kas blogis?

Standartinė Kyras1 » Ket Bir 03, 2010 11:33 pm

Elementariai žiūrint žmogui gėris yra tai, kas jam malonu ir atvirkščiai yra su blogiu. Deja situacijos nėra vientisos, jos yra sudėtinės, todėl pirminis trumpas malonumas gali išvirsti į ilgalaikį nemalonumą. Tada vertinimas apsiverčia. Kaip žmogui kažką suprasti? Jei nėra Dievo, jei nėra pomirtinio gyvenimo, jei nėra dvasinio pasaulio, tai apie gėrį ir blogį užtenka spręsti pagal šį vienintelį materialųjį patyrimą. Ir žmonės sprendžia ... Natūraliai jie linkę daryti tik tai, kas jiems malonu, nori paprievartauja, nori valgyt atima iš kito arba suėda tą kitą. Labiau pažengę žmonijos atstovai pamato, kad truputi nemaloniai padirbėjus jie gauna daug didesnio malonumo (pvz. gausesnio, įvairesnio ir skanesnio maisto). Deja reikia gintis nuo tų, kurie nedirba, o tik plėšikauja. Tam, kad sugyventi visiems bent kiek normaliau, kad nebūtų karo visų prieš visus atsirado elgesio normos.

Tai jau yra pirmasis lygis virš chaoso. Čia žmonės jau pasitikrina ir pradeda atsisakyti daugumos pirmųjų impulsyvių malonumų siekimo. Paprastai vyrai nebeprievartauja moterų, nes už tą trumpalaikį malonumą gauna ilgalaikį ar daug didesnį nemalonumą, o tai yra blogis tam konkrečiam žmogui. Blogio nebūtų, jei nebūtų basumės, t.y. mes nusikaltimų nevadintume blogiu.

Antrasis lygis yra suvokimas, jog šis gyvenimas nėra vienintelis. Rytų religijos kalba apie kitus gyvenimus, o svarbiausios monoteistinės religijos apie vieną amžiną pomirtinį gyvenimą. Būvis po mirties visais atvejais laikomas prilausomu nuo būvio iki mirties. Akcentuojamas yra ateinantis gyvenimas, todėl dabartinis laikomas mažiau svarbiu ta prasme, jog geriau dabar pakentėti, bet gauti geresnį ateinantį gyvenima, o ne atvirkščiai. Žmonės dabar jau dar kitaip žiūri į tai , kas gėris, o kas blogis. Kai kurie sutinka net visą gyvenimą prakentėti vardan būsimojo. Praktinis skirtumas nuo pirmojo lygio – jei pirmajame lygyje prievartautojas neprievartauja, nes žino, kad dešimt metų cypėj sėdės, tačiau jei jis sužinotų, kad sekančią dieną mirs, tai jis tikrai pakalkuliavęs malonumą paprievartauti su kalėjimu pusei dienos, pats žinai, ką rinksis. Tačiau antrajame lygmenyje prievartautojas net ir tokiu atveju nebeprievartaus, nes nesvarbu, kad mirs rytoj, juk po mirties amžinai degs.

Trečasis lygis yra bendrasis tikėjimas į visagalį Dievą (arba kitaip pasakius tikėjimas KAIP YRA) su iš to tikėjimo išplaukiančiomis tiesomis. Čia sužinome, kad pragaras yra ne už tai, kad žmogus kaltas dėl savo poelgių, bet pragaras iš tiesų yra amžinas suvokimas, jog esi Dievo nemylimas. T.y. kai amžinai degi ugnyje, kai beprotiškai skauda, supranti kad tavės tikrai nemylėjo, jei čia atsidurei. Taigi tai nėra tik kažkoks intelektualinis pamastymas. Žmogus pragare yra ne dėl to, kad darė blogus poelgius, o dėl to, kad turėjo atsidurti pragare pagal galutinį sumastymą, o tie pirminiai poelgiai tėra tik priemonė tam pagrįsti. Taigi blogis yra Dievo nemeilė. Pavyzdžiui, pavydas yra Dievo nemeilė. Pavydėti kitam reiškia sakyti netiesą apie Dievą, prieš kurį visi personažai yra lygūs, o netiesą gali sakyti tik tas kuris yra nemylimas. O būti nemylimam yra pragaras. Vadinasi pavydėti yra pragaras. Pavydėjimas niekuo nemažesnis paragaras nei žudymas. Pavyduliui geriau linkėčiau dar čia žemėje atkentėti, negu paskui amžinai degti.

Ketvirtasis lygis yra konkretus tikėjimas į visagalį Dievą (arba kitaip tikėjimas KAIP TURI BŪTI). Čia nebelieka blogio, nes Dievas myli visus. Tikime, kad Dievas staiga pakeičia viską, nebelieka pragaro idėjos, o tai reiškia Digix‘ai. ...... jog žmonės nebedaro tų blogų darbų, kuriuos darė tik tam, kad būtų už tai apkaltinti iliuzijos kupiname pasaulyje. Juk nebėra prasmės. Nėra pragaro, nebelieka ir pavydo. Šitas yra būvis po taip vadinamos antrosios mirties.

Gerai grįžtam atgal prie blogio apibrėžimo krikščioniško tikėjimo šviesoje.

Čia randame taisykles, ką gausi už tai, ko Dievas nemėgsta ir ką gausi už tai ką jis mėgsta. Žudymo Dievas nemėgsta, nes jam rūpi žmogus. Dievui rūpi visi. Pirmiausia rūpi žudikas, nes jo būklė dėl pragaro prisiartinimo yra tikrai apgailėtina, taip pat rūpi ir auka, kuri kenčia. Kodėl rūpi žudiks? Todėl, kad nužudęs kažką turėsi amžinai kentėti pragare. Bet kokie veiksmai už kurios keliaujama pragaran ir yra blogis. Jei darai poelgius už kuriuos nekeliaujama Pragaran reiškia jog nedarai blogio. O kaip gi su auka, ar ji nepatiria blogio? Nepatiria. Juk jei tu užmuši kažką tai už tai juk tu eisi pragaran, o ne auka eis pragran. Jei kažko visa širdimi nekęsi, auka dėlto tikrai neis pragaran. Būti nužudytam, apiplėštam, nuskriaustam, smerkiamam nėra nuodėmė, už tai į pragarą nekeliaujama. Pagaliau tuo momentu auka neturi kada užsiimti puikybe ir pavydu, bent tiek jau gerai. Juk Jėzzus pasakė, kad blogis kyla iš vidaus, o ne iš išorės. Tai šitą ir turėjo galvoje: tu tiesiogiai negali padaryti blogio kitam. Žudymas tau yra blogai, vadinasi tai tau yra blogis. Nes pats tik gali save supurvinti, niekas kitas tavęs nesupurvins prieš Dievą, kad ir ką padarytų. Auka dėl to nesusipurvins. Žinoma, aukai skaudės, ji numirs, bet kam gi šiame pasaulyje neskauda ar kas yra tas kuris nenumiršta. Juk nuodėmėws alga yra mirtis, vadinasi tik nuodėmingi miršta. Jėzus Kristus numirė už mus, už save jis niekada nebūtų miręs, amžinai gyventų.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kas iš tiesų yra gėris, o kas blogis?

Standartinė Digix » Pir Bir 07, 2010 7:30 pm

na kad jau mane paimnejai eikes atsakyti, matau daugisu skaitytoju visgi nera ;)

nu kas yra blogis kazka parasei o ja apie geri tai ni zodziu jug neuszsiminei.
matau tu priimi teigini kad mes esame dievo skuruti objektai ir verinami taip kaip buities daiktai, jei televizorius rodo gerai, jei jis daro ka jam nepriklauso vadinasi metam i savartyna (pragara)
man tai nelabai patinka kad kazkoks ten dievas sprendzia kazka tai butu gerai jei sugalvotum universalius kriterijus kurie net virsesi uz pati dieva ir net pats deivas jiem turetu paklusti.

tai tavo atveju turbut bus penttas lygis.
nes jei tu teigi kad dievas egsiztuoja tai vadinasi jis irgi turi jausti kazkoki geri ir blogi kuris valdytu to paties dievo pasirinkimus.

tiesa nesuprantu kodel tu gazdini pragaru? bent jau as tai pragaro nelabai bijau nes kiek as suvokiu tavo pragara tai jis man uz tavo roju yra labiau priimtinas.
vienitelis baus varisntas jei mys abu patalpins po mirties ten pat. nu bet tokiu atveju tavo roju paversiu pragaru ;)
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Re: Kas iš tiesų yra gėris, o kas blogis?

Standartinė Kyras1 » Tre Bir 09, 2010 12:38 am

Paminėjau tave netyčia. Tiesiog perkėliau teksto gabalą net neparedagavęs. Noriu, kad mano mintys butu labiau prieinamos žmonems, kurie tik šiaip trumpam užsuka ir neturi laiko skaityti tu ilgų mūsų diskusijų nuo pradzios iki galo.

Tu klysti. Be tavęs nera daugiau rašytojų, o skaitytojų yra. Nors ir nedaug, bet jų skaičius auga. Pvz. Gegužės mėnesį iš viso puslapis buvo aplankytas iš 526 skirtingų IP adresų. Tai nėra kažin kas, bet vis vien neblogai. Kadangi visi jie perskaito ir tavo mintis, tai turi galimybe irgi džiaugtis tuo.

“matau tu priimi teigini kad mes esame dievo skuruti objektai ir verinami taip kaip buities daiktai, jei televizorius rodo gerai, jei jis daro ka jam nepriklauso vadinasi metam i savartyna (pragara)”


Neteisingai supratai. Pagal mano tikėjimą “Kaip noriu, kad būtu”, visi mes esam Dievo mylimi, todėl geri visomis šio žodžio prasmėmis. Geras kūrėjas gamina tik tai, kas yra gera. Jei jau imti buities daiktų palyginimą, tai visi mes esam tobulai geri daiktai, nes visi tobulai išpildom tas roles, kurios mums skirtos. Motina Teresė tobulai išpildė Motinos Teresės rolę, o Hitleris tobulai išpildė Hitlerio rolę. Juk tu į savartyną nemeti aktorių, kurie vaidina blogiukus.

“nes jei tu teigi kad dievas egsiztuoja tai vadinasi jis irgi turi jausti kazkoki geri ir blogi kuris valdytu to paties dievo pasirinkimus.”


Dievas, kaip istorijos personažas puikiai jaučia, kas šiame iliuzijų pasaulyje yra gera ir kas bloga. Bet tai jo pasirinkimų nevaldo, nes kitaip negalėtų egzistuoti šis pasaulis, nebeliktų laisvos valios iliuzijos. Dievas kaip istorijos personažas šio pasaulio rėmuose tik duoda mums žinoti, ką jis laiko gėriu, o ko ne. Kitaip pasakius mums pasako, koks mūsų elgesys jam patinka ar nepatinka.
Jei kalbam apie Dievą Rašytoją, tai nesiimkim spręsti ką jis laiko gėriu, o ką blogiu ir ar apskritai tokios idėjos egzistuoja, kol nepamatėm visos istorijos.

“tiesa nesuprantu kodel tu gazdini pragaru?”


Jau esu rašęs, kad jei vaodovaujamės elementaria logika, kad pragars yra pats baisiausias dalykas, tai tavo atveju pragars gali būti būtent tai, ko tu labiausiai nenorėtum.

Aš pragaru negasdinu. Iliuzija gasdina, o aš tik iš atsargumo perspėju, nes juk iki galo nežinom, kaip yra iš tikrųjų. Mano tikėjime nėra vietos pragarui, bet jei neduok Dieve aš klystu? Todėl perspėti vis vien reikia.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kas iš tiesų yra gėris, o kas blogis?

Standartinė Digix » Pir Bir 14, 2010 12:28 am

tie tavo lankytojai ko gero bus robotai is google ir kitu agenenturu.

deja geras kurejas gamina ne tai kas gera o tai kas turi savo laisva valia. nors matau tu net visagaliui dievui nesuteiki galios sukurti personaža kuris butu jam lygiavertis.
tai visu mokslininku scvajone padaryti kzka kas daugiau nuo tave nebepriklauso. matau tavo dievui rasytojui tas yra nepasiekiama.
nu kas uzjauciu ji. gal del to jis tai ko negali pats raso savo svajonese apie zmonija. sedi vienisas niekam nereikalingas ir raso bileka kas papuole.

Jei kalbam apie Dievą Rašytoją, tai nesiimkim spręsti ką jis laiko gėriu, o ką blogiu ir ar apskritai tokios idėjos egzistuoja, kol nepamatėm visos istorijos.

nu jo tai tu pati svarbiausia dalyka tiesiog ignoruoji bet nagrineji visokias nesamones kas patinka kokiam seniui salciui ar musulmonu Alachui kurie yra tik eiliniai personažai tokie kaip mes..


u betkokiu taveju musu gerio blogio supratimas skiriasi, matosi kad tu mazai gerio esi mates ir juo dar nepersisotinai kaip as. man tai jau nuo to gerio bloga darosi, nes viskas aplink gerai niekuo skustis negaliu nebent pats sau bloga padarycisu :D
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Re: Kas iš tiesų yra gėris, o kas blogis?

Standartinė Kyras1 » Pir Lie 26, 2010 12:46 am

„deja geras kurejas gamina ne tai kas gera o tai kas turi savo laisva valia. nors matau tu net visagaliui dievui nesuteiki galios sukurti personaža kuris butu jam lygiavertis.“


Dievas Rašytojas tai ir padarė sukurdamas „istoriją“, kurioje Jis pats tėra personažas tarp personažų, kurie nuo Jo turi laisvą valią. Apie tai tikrai išsamiai pačioje pradžioje pasisakiau. „Istorijoje“ ir nutiko taip, kad Dievo kūriniai - žmonės turi laisvą valią nuo Dievo. Štai, pavyzdžiui, tu gali nevaržomas burnoti ant Dievo, kuris tave sukūrė iš dulkių. Kuo tau ne lygybė tarp personažų???


“tai visu mokslininku scvajone padaryti kzka kas daugiau nuo tave nebepriklauso. matau tavo dievui rasytojui tas yra nepasiekiama.“


Žinoma, tau patinka pasinerti į nelogiškumus. Pats pagalvok, ką rašai. Kaip gali personažas nebepriklausyti nuo rašytojo? Tai kas gi tą personažą aprašys? O jei personažas nebebus rašytojo aprašomas, tai jis nebebus to rašytojo sukurtas ir valdomas personažas. Pasvarstyk logiškai, jei rašytojas nori sukurti kažką kas nuo jo nepriklauso, tai jis tiesiog neturi apie tai rašyti. Todėl Dievui Rašytojui yra ir tai pasiekiama apie ką čia postringauji.

“nu jo tai tu pati svarbiausia dalyka tiesiog ignoruoji bet nagrineji visokias nesamones kas patinka kokiam seniui salciui ar musulmonu Alachui kurie yra tik eiliniai personažai tokie kaip mes..“


Ką reiškia „ignoruoji patį svarbiausią dalyką“? Aš kalbu nuosekliai. Visą laiką sakiau, kad mes nieko nežinom apie Dievą, todėl logiška, kad ir negalim SPRĘSTI, kas yra gerai, o kas blogai, nepamatę visko iki galo. Tačiau gyventi turim jau šiandien ir pasirinkimus daryti taip pat šiandien. Todėl mums belieka tik tikėjimas. Todėl iš mūsų tikėjimo kyla ir supratimas, kas yra gera, o kas blogai. Mano yra vienoks, tavo kitoks. Vadovaujamės tada tuo, kuo tikim, nes apie šituos dalykus nieko nesužinosim moksliškai, kad ir kaip besistengtumėm. Pasaulis yra margaspalvis, tu jame rasi visko, kas įrodytų ir kad Dievas yra geras ir kad blogas. Aš visada, net su tam tikru pasimėgavimu sakiau, kad tikras tikėjimas yra tarsi lošimas, tarsi lažybos. Jie neatsiejamas nuo rizikos suklysti. Nėra kitos išeities reikia rizikuoti... Tu bijai rizikuoti, todėl bandai kažką sužinoti, bet tau nepavyks. Deja vis vien visada turi tik tikėjimą ir savo mintimis bei elgesiu jį išreiški.

Kadangi mūsų pasirinkimai sąlygoja rimtas pasekmes (bent jau taip aš tikiu), vadinasi, tampa svarbu sužinoti, kas patinka Dievui, nors jis tėra tik vienas iš istorijos personažų. Nes Dievas Rašytojas myli tą, kurį aprašo kaip tikintį į Dievą. Dievas Rašytojas aprašo ir gėrį ir blogį, bet aš tikiu, kad jis yra geras Dievas, kuris myli žmones. Pats svarbiausias to įrodymas aš esu pats sau, nes aš myliu žmones. Aš maldos žodžius tariu Dievui, apie kurį sužinojau iš Biblijos ir Bažnyčios mokymo. Tikiu kad tas Dievas, kuris buvo taip pat apsireiškęs Jėzumi, yra geras ir mylintis. Kaip matai visur dominuoja žodis „tikiu“. Na o tau belieka mesti į šalį tuščias iliuzijas apie tai, kad tu kažką žinai ir pagaliau pripažinti pačiam sau, kad esi pasirinkęs destruktyvų tikėjimą apie nemylintį Dievą. Iš to tavo tokio tikėjimo užtat kyla ir apsikvailinimas dėl siekio sužinoti apie Dievą, nes nemylintis Dievas juk siunčia apsikvailinimus, ar ne? Todėl ir yra sakoma, kad vieni žmonės yra „tikintys“, o kiti „netikintys“, nors juk visi į kažką tiki.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kas iš tiesų yra gėris, o kas blogis?

Standartinė Digix » Sek Rgp 22, 2010 3:43 pm

NU idomiai iseina, tai vadinasi tu tiesiog bandai losti tekedamasis pataikyti i reikiama dieva ir nuspeti jo norus.
tik idomu kodel tu galvoji kad tu vienas teisus, pvz as tada tikiu kad kai numirsiu mes kartu su dievu eisim daryti pasaulio pabaigos ir kursime naujas nelaimes zmonijai kad butu mlonumo ziureti i tai kaip visi kenčias :twisted:
taip as suprantu savo gera ir mylinti dieva :lol:

tiek tu tiek as galim pataikyti bet nematai tikslo šitaip net žaisti kvaila loterija, jei as dabar turiu elgtis kaip nepatinka man o tu kažkodėl turėtum elgtis kaip nepatinka tau, tada kiekvienas darykim tai ka manom kad yra gerai, o paskui jau matysim pataikėm ar ne.
bet tu visgi labai jau baisia norsi visus įtikinti kad teisus esi tik tu.
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Re: Kas iš tiesų yra gėris, o kas blogis?

Standartinė Kyras1 » Sek Rgs 19, 2010 9:45 pm

„NU idomiai iseina, tai vadinasi tu tiesiog bandai losti tekedamasis pataikyti i reikiama dieva ir nuspeti jo norus.“


Tai, kad nėra kitos išeities.


tik idomu kodel tu galvoji kad tu vienas teisus, pvz as tada tikiu kad kai numirsiu mes kartu su dievu eisim daryti pasaulio pabaigos ir kursime naujas nelaimes zmonijai kad butu mlonumo ziureti i tai kaip visi kenčiąs. taip as suprantu savo gera ir mylinti dieva „


Tai gerai, tu irgi padarei pasirinkimą, stojai į lažybas kitoje pusėje. Svarbiausai tik, kad veiktum sąmoningai suprasdamas ką tiki ir ką darai.

“tiek tu tiek as galim pataikyti bet nematai tikslo šitaip net žaisti kvaila loterija, jei as dabar turiu elgtis kaip nepatinka man o tu kažkodėl turėtum elgtis kaip nepatinka tau, tada kiekvienas darykim tai ka manom kad yra gerai, o paskui jau matysim pataikėm ar ne.“


Pritariu, kiekvienas darykim savo, bet sugebėkim pagrįsti vienas prieš kitą tai ką darom.

bet tu visgi labai jau baisia norsi visus įtikinti kad teisus esi tik tu“


Tai ne dėl įtikinimo, bet iš nuoseklaus elgesio, vadovaujantis tuo, kuo tikiu.

Aš nesu panašus į tuos, kurie kažkuo tiki, bet patys viduje abejoja, todėl yra linkę per prievartą savo oponentus užtildyti arba net sunaikinti, kad tik niekas neverstu suabejoti, kuo jie mano, kad tiki. Aš, priešingai, manau, kad turiu tikrą tikėjimą, o tikėjimas neatsiejamas nuo abejonės, todėl man netgi reikia, kad būtų oponentų, kurie nuolat verstų mane abejoti tuo, kuo tikiu. Tačiau susidūręs su oponentu aš bandau jį įtikinti savo tiesa, nes aš ja pats tikiu, ir iš mano pusės būtų nesąžininga tiesa nepasidalinti net su oponentais. Darau tai iš geranoriškumo. Lygiai taip ir tu, jei esi šventai įsitikinęs savo tiesa, tai turi ja pasidalinti su manimi. Matai, kalba eina apie žodį PASIDALINTI. Šis žodis neturi jokių neigiamu konotacijų, jis skiriasi nuo žodžio ĮBRUKTI. Mums yra draudžiama vienas kitą versti per prievartą kažką daryti, nes nebetiks žodis PASIDALINTI ir mes elgtumėmės prieš savo tikėjimus, jei prievarta kovotumėm prieš abejones. Kita vertus mums draudžiama užsiimti ATSIRIBOJIMU ar IGNORAVIMU, nes tai irgi reikštų, kad nesame tikri dėl savo tikėjimų, kad bijom diskusijos. Todėl aš niekada nesakysiu ateistams, kad „jus statistiškai esat ne mažiau už mane teisūs, todėl galit ramiai būti toliau ateistais“, net jei tai yra tiesa. Nes taip nebeliktų lažybų skonio.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm


Grįžti į Idomesnės diskusijų mintys

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron