Antras žandas

30 labiausiai šokiruojančių vietų

Antras žandas

Standartinė Kyras1 » Sek Vas 07, 2010 11:32 pm

Pagal tikėjimą “kaip yra” Dievas vienus žmones sukūria pagarbai, kitus nepagarbai. Tu gali pykti ant Dievo, plaukus nuo galvos rautis, bet faktas yra faktas. Dėl to ir klausiu: pažiūrėkit į save ir pasakykit ar Dievas jus myli? ARBA: Ką galima spręsti apie Dievą iš to kaip jus elgiatės ir kas esate?

Prieš visagalį Dievą visi yra lygūs. Joks personažas negali Jam pasakyti, kad yra savaime geresnis, vertingesnis, mielesnis už kurį kitą personažą. Personažai patys nieko nekeičia, jie yra tokie, kokius juos sukūrė Dievas Rašytojas. Dievas gali išaukštinti ir pažeminti ir niekas jam nepalieps kitaip. Todėl visi būdami tarp savęs nelygūs yra lygūs prieš Dievą Rašytoją. Logiškiau jau negali būti. Fundamentalus lygybės dėsnis. Jei tikime į vieną Dievą turime savęs neapgaudinėti ir elgtis taip tarsi esame visi lygūs.

“Akis už akį” yra lygiavos principas. Kai kažkas tau atima akį jis sugriauna lygybę, kuri atstatoma pasielgiant tuo pačiu su juo. Tai kartu ir teisingumo, ir bausmės principas, bet nebūtinai keršto. Bet koks įstatymas turi visuotinį ir universalų galiojimą, o Įstatymą taiko ne kerštuolis, bet teisingumo ir bausmės institucija. Tinkama institucija nevisada sutampa su kerštuoliu. Kaip dabar, taip ir seniau ir visados teisingumas yra vykdomas teismų, o teismas yra visų pirmą teisus žmogus. Jei pats nukentėjusysis yra teisus žmogus tai prašau, tegu ima ir įvykdo teisingumą. Bet tai ne kerštas. Jei iš tavęs atėmė akį, o tu iš keršto ( t.y. be teisėto pagrindo) padarei tą patį, tai lygiavos neatstatei, o padarei dar vieną nusikaltimą ir teisiami būsite jau abu. Prarasit po antrą akį ir tuo viskas pasibaigs. Taigi atsiranda problemų. Pavyzdžiui, jei esi teisėjas ar budelis, ar labai smagu bus atimti akį iš kaltininko, kuris yra tavo brolis? O vykdyti įstatymą privalai. Tu negali pasirinkti nevykdyti. Neatsakyti vienaip ar kitaip (negatyviai ar pozityvai) į skriaudą negalima.

Antra problema – kas gali vykdyti įstatymą. Nes jei pats esi padaręs tokį patį prasižengimą ar gali teisti ir bausti kitą. Ar tuo pačiu neužsipelnai ir sau bausmės? “Kokiu teismu teisi, tokiu pats būsi teisiamas”. Iš principo niekas negali vykdyti tokio Įstatymo, nes pirma pats su turėtų tą patį pasidaryti. Jėzus neleido užmėtyti akmenimis nusidėjėlės ne todėl, kad pagal Įstatymą ji to būtų neverta, o todėl, kad neatsirado tinkamų tą Įstatymą vykdyti. Jėzus buvo tinkamas ir galėjo vykdyti, bet to nepadarė. Kodėl?

“Akis už akį” įstatyms nėra atšauktas, tačiau Jėzus davė mums kitą išeitį, alternatyvų variantą, kuris yra labiau priimtinas ir šventesnis. Jėzus ir pats laikėsi naujų pamokymų.
Kaip atstatyti lygiavą, kaip vykdyti Įstatymą, jei neturi teisės to daryti, bet privalai? O jei nėra ir tokios institucijos, kai nėra teisių žmonių? Atsakymas: tegul vykdo Dievas mano skriaudos sąskaita. Mt 5:39-42 eilutės neprieštarauja 38 eilutei, o yra geresnis alternatyvus variantas. Panagrinėkim toliau kodėl taip?

Pagalvokit šitaip: jei aš pats daužau kitiems per skruostus, reikalaujų iš jų įvairių daiktų, verčiu juos dėl manęs kažką daryti, pats skolinuosi ir štai atsiduriu priešingoje pusėje, argi neturėčiau atstatyti lygiavą priimdamas ir savo atžvilgiu įžeidimą, reikalavimą ir tt. Taip ir įvykdome įsakymą “akis už akį”. Tačau šito dar neužtenka, nes čia dar nesukuriame nieko pozityvaus.

Mt 5:39-42 eilutėse esančią idėją šiaip jau glaustai būtų galima įvardyti žodžiu “DVIGUBAI”. Kodėl būtent dvigubai? Kai geras žmogus tiki į vieną Dievą, tai nesvarbu koks šventuolis bebūtų, jis žino, jog prieš Dievą visi lygus. Vadinasi tie jo geri darbai ir iš jų sekantis apdovanojimas yra ne jo nuopelnas. Jis supranta, jog galėjo būti sukurtas visai kitokiu, blogu žmogumi. Tai labai sukrečia. Ypatingai tai pergyvena gerai tie, kurie jau atrodo buvo pasmerkti, kaip pavyzdžiui Šventieji Paulius ir Augustinas, bet vien Dievo valios dėka tapo kitais žmonėmis. Jie nesisielojo dėl tokios “lobotomijos”, o labai džiaugėsi. Paskaitytkit kaip jie už ta nuolatos dėkoja Dievui ir neprisiima jokios šlovės sau. Jie sutinka iškęsti bet kokias kančias, bet kokius išbandymus, kad tik Dievas taip perkeistų kuo daugiau kitų žmonių. Nes jie siekia (Dievo valia siekia), kad žmonės būtų lygus ne tik prieš vieną Dievą, bet sekant šita lygybe ir lygus personažai Dievo sukurtoje istorijoje. Tokioje istorijoje nebus baisu užgimti jokiu personažu. Tai štai jie daro viską dvigubai siekdami lygiavos. Vieną skriaudą priima iš lygiavos, nes neteisu būtų elgtis kitaip. O antrai skriaudai leidžiasi, nes pozityviai kurią visai kitokios kokybės lygiavą. Nori, kad visi būtų lygūs jiems gerumu. Jėzus Kristus elgėsi logiškai, kitaip jei jis būtų užmėtęs akmenimis nusidėjėlę, arba nebūtų leidęs jo paties prikalti prie kryžiaus, jis Įstatymą būtų įvykdęs, bet tik savanaudiškai. O juk žmonės tūkstančius metu laukė Mesijo.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Grįžti į Didžiausios Biblijos mįslės

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron