Perrašytos istorijos

30 labiausiai šokiruojančių vietų

Perrašytos istorijos

Standartinė Kyras1 » Šeš Lap 21, 2009 8:08 pm

Perrašytos istorijos


Mano požiūris toks: yra tik vienas žmogaus laikinas gyvenimas ir po jo sekantis amžinas pomirtinis gyvenimas. Persikūnijimo, taip, kaip jis yra apibrėžiamas „reinkarnacijos“ terminu, aš nematau. Kita vertus, kalbos apie daugelį gyvenimų irgi matyt nėra visai iš piršto laužtos. Kažkas tokio egzistuoja. O tas kažkas yra „perrašytos istorijos“.

Opiausia žmogiškajam teisingumui problema yra ką tik gimusių vaikų kančios arba dar daugiau - vaikų žudymai – abortai, išvalymai ir aišku kontraceptinių medžiagų žudomasis poveikis. Už ką kenčia vaikai? Ar Dievas begali būti laikomas geru, kai dedasi tokie dalykai? Noras pateisinti Dievą, o gal dar didesnis saugumo troškimas vertė žmones rasti įvairių pateisinimų. Saugumas atsiranda tada, kai atsiranda kažkoks aiškumas kas ir dėl ko vyksta. O dar toliau visa tai pritempiama prie suvokimo apie tai, kas yra gerai, o kas blogai. Taigi saugumo poreikis veda į teisingumo poreikį. Teisingumo troškimas ir kažkokie migloti mistiniai pojūčiai leido atsirasti reinkarnacijos idėjai, jog žmogus kenčia už tai, ką prisidirbo praeituose gyvenimuose. Žinoma prie to dar būtinai pridedama, jog kenčia už blogus poelgius, o laimingai gyvena, jei prieš tai nugyveno dorą gyvenimą. Tokia koncepcija puikiai dera su Karmos koncepcija, kuri tarsi rūpinasi šio teisingumo praktiniu įgyvendinimu. Vadinasi viskas žmogui į gerą, o tai reiškia, kad ir Dievas yra geras.

Viskas būtų gerai, bet tiesa yra ta, jog reikarnacija tėra žmogaus iškreiptos fantazijos vaisius, nes žmonės gyvena tik vieną kartą. Netikėti tuo reiškia netikėti ir Biblija, kuri aiškiai neigia reinkarnacijos esmę. Bet ar tokiu atveju belieka gerasis Dievas? Ir kodėl kenčia vaikai, jei žmogaus gyvenimas tik vienas?

Paaiškinimas būtų toks, jog egzistuoja „perrašytos istorijos“. Žmogaus gyvenimas tėra vienas ir vienu metu tėra viena materiali realybė, tačiau jo istorijos linijų yra begalė. Ką reiškia pasakymas „nusimesk nuodėmės rūbą ir apsirenk nauju žmogumi“? Jei tau yra pavyzdžiui 40 metų amžiaus ir tu atgailauji, tavo praeitis išnyksta, nes pasikeitė tavo požiūris, t.y. praeities įvykiai nebedera su dabartiniu tavimi. Bet ar tu gimsti iš naujo? Taip, nes sulyg „nauju drabužiu“ tu nusikratai ateities, kurią tau garantavo „senasis drabužis“ ir gauni naują ateitį, o taip pat ir naują praeitį, kuri pagrįstų priežastiniais ryšiasi dabartinį tavo būvį. Tokiu būdu tu jau turi kitokią praeitį, kurioje nėra nuodėmių, nes jų niekas nebeatsimena išskirus tave patį, bet ją tu pamatysi tik po mirties. Paskaitykit ką sako pranašas Ezekielis savo knygos 18,21-24:
21 Bet jei nedorėlis atgailauja už visas savo nuodėmes, kurias buvo padaręs, laikosi mano įstatų ir daro, kas teisinga ir teisu, jis tikrai bus gyvas – nemirs. 22 Nė vienas jo nusikaltimų, kuriuos jis buvo padaręs, nebus atsimintas, – jis bus gyvas dėl savo teisumo darbų. 23 Argi aš trokštu nedorėlio mirties, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – o ne kad jis grįžtų iš savo nedoro kelio ir gyventų?
24 Bet kai teisusis nusigręžia nuo teisumo ir daro pikta, sekdamas nedorėlio bjaurystėmis, kurias nedorėlis daro, nejaugi jis bus gyvas? Nė vienas jo teisumo darbų, kuriuos jis buvo padaręs, nebus atsimintas dėl jo neištikimybės, kuria jis nusikalto, ir dėl nuodėmės, kuria nusidėjo, – dėl jų mirs.
(prel. A. Rubšio vertimas, paimta iš Biblija.lt)

Biblijoje aiškiai parašyta, kad kiekvienas kenčia dėl savo nuodėmių.

Pranašo Ezekielio knyga 18,1-4 ir 20:
“1 VIEŠPATIES žodis atėjo man: 2 „Ką jūs manote, kartodami šitą patarlę apie Izraelio žemę: “Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams atšipo dantys”? 3 Kaip aš gyvas, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – šita patarlė nebebus daugiau kartojama Izraelyje. 4 Tikėk manimi! Visi žmonės yra mano, – kaip tėvo gyvybė, lygiai taip ir sūnaus gyvybė man priklauso. Mirs tik žmogus, kuris nusideda.” …….. 20 Žmogus, kuris nusideda, turi mirti. Vaikas nekentės už tėvo kaltę nei tėvas nekentės už vaiko kaltę. Teisiojo teisumas bus jam įskaitytas, ir nedorėlio nedorumas bus jam įskaitytas. (prel. A. Rubšio vertimas, paimta iš Biblija.lt)

Tą patį liudija ir pranašas Jeremijas, Jeremijo knyga 31,29:
29 Tomis dienomis žmonės nebesakys: ‘Tėvai valgė rūgščias vynuoges, o dantys atšipo vaikams!’ 30 Ne! Kiekvienas mirs už savo paties kaltę: dantys atšips tam, kuris valgo rūgščias vynuoges“. (prel. A. Rubšio vertimas, paimta iš Biblija.lt)

Galiausiai, ši tiesa jau buvo teigiama Penkiaknygėje, Pakartoto Įstatymo knyga 24,18:
16 Tėvai nebus baudžiami mirtimi už jų vaikus, nei vaikai bus baudžiami už jų tėvus. Tik už savo paties nusikaltimą gali žmogus būti nubaustas mirtimi. (prel. A. Rubšio vertimas, paimta iš Biblija.lt)

Tai reiškia, kad vaikų kančios pagrindo nėra ir tėvų nuodėmėse, o tik pačių vaikų nuodėmėse. Kadangi nėra reinkarnacijos, tai kančios yra dėl tame pačiame gyvenime padarytų nuodėmių. Mažas vaikas kenčia dėl to, kas jis per žmogus yra, kokias jis nuodėmes potencialiai padarytų savo ateityje pagal priežastingumo dėsnį. Jo savastis gali būti tokia juoda ir tos numatomos nuodėmes tokios didelės, kad Karma jo gyvenimą stabdo ankstyva mirtimi, t.y. abortu.

Reikia suvokti, kad žmogus baudžiamas yra ne už konkrečius darbus, ne už konkrečias nuodėmes, o už savo savastį. Todėl jis gali būti nubaustas dar prieš konkrečios nuodėmės padarymą. Kitaip, kokia prasmė būtų aiškinimo, kad geras medis duoda tik gerus vaisius ir blogas medis duoda tik blogus vaisius. Juk esminis determinantas yra medis, o ne vaisius. O taip pat tai reiškia, kad blogus ir gerus vaisius neša skirtingi medžiai, t.y. blogus ir gerus darbus daro ne tas pats žmogus dvasine prasme, nes kitaip būtų paneigta ši Biblijos tiesa. Vadinasi mūsų savastis kaitaliojasi, tarsi šokinėja iš vienos gyvenimo linijos į kitą ir atvirkščiai. Štai kodėl pranašas Ezekielis sakė, jog žmogus gali būti visą gyvenimą nedoras, bet jei jo pabaigoje prisivers, taps geru ir jo praeities darbai nebus minimi. Labai teisinga, nes tai jau bus nebe jo – to naujojo žmogaus darbai, tarsi tų darbų dvasine prasme net nebūtų buve, nors fizine prasme tai jie aišku niekur nepradingo ir atmintis neišsitrynė.

Abortą nusprendę padaryti ir atlikę tėvai padaro neįsivaizduojamo mąsto nuodėmę. Bet jie tokią nuodėmę padaro, nes yra tam tikros savasties. Jie yra blogi medžiai. Jų būsimieji vaikai yra ne tik giminaičiai pagal genus ir fizinį kūną, bet greičiausiai ir sielos giminaičiai. Ką reiškia sielos giminystė? Tai panašios sąvasties žmonės. Gimstantis vaikas, aborto auka, yra tėvų sielos giminaitis, jis tos pačios „giminės“, o tai reiškia, jog gimęs jis gyventų ir elgtųsi, kaip jo tėvai, jei ne dar blogiau. Kažkoks žmogaus likimo „superkompiuteris“ perskaičiuoja žmogaus potencialų gyvenimą ir išmeta išvadą: neleisti tokiam net užgimti dėl to, kokios baisios giminės atstovas jis yra, kokių baisių nuodėmių jis padarytų, jei gyventų. Vadinasi aborto metu susijungia skirtingų žmonių likimų linijos, ir abortas kaip tik dėl to ir įvyksta, kad atsiranda tėvai, kurie linkę padaryti abortą ir kad kūdikis yra nusipelnęs aborto. Jei nebūtų bent vienos grandies nebūtų ir aborto. Išeina taip, kad išsigimusi giminė naikina save pačią. Bet jei žvelgsim toliau, tai pasidarys dar idomiau....

Žmogaus gyvenimas eina iš dviejų skirtingų pusių. Vientisasis, ar dar kitaip realusis gyvenimas prasideda nuo rezultato, tai yra nuo žmogaus , kuris jau nugyveno savo gyvenimą ir eina tolyn to rezultato pagrindimo keliu. Žiūrint iš šios perspektyvos žmogus visai neturi laisvos valios, visi jo poelgiai tarnauja galutiniam ir tarpiniams rezultatams. Tai iliustruoja dangiškasis klausimynas apie šv. Paulių:

Klausimas: Kas buvo šv. Paulius? Kokia jo esmė?
Atsakymas: Jis buvo šventasis, begalinio tikėjimo žmogus.
Kalusimas: Kaip pavyko jam įgyti tokį tikėjimą?
Atsakymas: dėl asmeninio Dievo stebuklo – Jėzaus dieviškosios malonės išgyvenimo ir pagal naują tikėjimą sekusių darbų.
Klausimas: Ką turėjo padaryti jis, kad išgyventi tokią ypatingą sukrečiančią malonę?
Atsakymas: jis turėjo visomis jėgomis kovoti prieš tą patį Jėzų, nes dideliam atlaidumui ir malonei pasireikšti turėjo būti sukurta didžiulė nuodėmė.

Yra kitos žmogaus gyvenimo linijos, kurios eina iš gyvenimo pradžios į pabaigą pagal griežtą priežasties ir pasekmės dėsnį. Čia nėra jokių stebuklų ir kardinalių siužeto posūkių, nes kitaip pasekmė netarnautų priežasčiai. Čia žmogus gyvena vienu metu tik pagal vieną kurią liniją, o kardinalūs posūkiai jo likime tik įrodo, kad jis šokinėja tarp kelių tokių linijų.

Pirmoji linija – variantas A:

Klausimas: Kaip elgiasi šventas žmogus“
Atsakymas: šventas žmogus yra tuo ir šventas, kad turi Dievo malonę nuo pat pradžių iki pat galo. Priežastis yra tai, kad Dievas pamilo šį žmogų, o pasekmė yra žmogaus geri darbai, kurie liudijo jo meilę Dievui. Šis žmogus gimė ir jam buvo suteiktas Pauliaus vardas, vaikelis augo tikėjime ir niekada nepersekiojo Jėzaus, jis uoliai skelbė tikrąjį tikėjimą ir buvo visas atsidavęs šiam reikalui ir žmonių meilei. Atitinkamai iš šių priežasčių kylo ir galutinė pasekmė jis mirė būdamas šventasis.

Antroji linija – variantas B:
Klausimas: Kaip elgiasi šis žmogus?
Atsakymas: šis žmogus nebuvo apdovanotas Dievo malone, jis gimė Sauliaus vardu. Pagautas velnio primesto kreivo tikėjimo, jis persekiojo teisiuosius, jo nuodėmių vis daugėjo, jis savo darbą darė vis žiauriai ir vis labiau klimpo, todėl galiausiai jau ir paskendo. Jo šių priežasčių galutinė pasekmė tai, kad jis numirė būdamas prakeiktuoju.

Štai žmogus pabuvo dviejuose linijose, iš pradžių vienoje, o poto peršoko į kitą, bet rezultate jis pasiliko antrajame - Pauliaus variante. Kol gyvas buvo Paulius, jis dėl niekur nedingusios atminties nepamiršo to, ką buvo padaręs kitoje gyvenimo linijoje – Sauliasu linijoje ir dėl to atgailavo, tačiau jis nežinojo, kad jo atmintyje tėra iliuzija ir po mirties pamatė, kad prie jo nepristojo joks kaltintojas, nes jo gyvenimas buvo Pauliaus gyvenimas nuo pat pradžių. Tarsi Sauliaus net nebūtų buvę...

Blogiems „medžiams“ gimsta blogi „medeliai“. Tai atitinka priežastingumą. Tačiau Dievo stebuklo dėka žmogus gali gyvenimo metu peršokti į kitą liniją, jis gali savo istoriją perrašyti.

Mato evangelijoje 10 skyriaus 34-36 eilutėse skaitome:
„Nemanykite, jog aš atėjęs nešti žemei ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo. 35 Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą.[i6] 36 Žmogaus namiškiai taps jam priešais.
37 Kas myli[i7] tėvą ar motiną labiau negu mane – nevertas manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane – nevertas manęs. 38 Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane – nevertas manęs. 39 Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs – atras ją“
.(kun. Česlovo Kavaliausko vertimas, paimta iš Biblija.lt)

Apie ka gi čia eina kalba? Vargu ar Jėzus, tas nuolankus atpirkimo avinėlis, prievartautų žmones konfliktuoti dėl Jo. Tarsi jam būtų svarbu, kad žmonės paklūstų tik jam vienam ir atsižadėtų viso kito? Tikrai ne. Argi manot, kad Jėzus giriasi tuo, kad atėjo ne taikos atnešti? Tikrai ne. Įsivaizduokit, kad jis dėsto kažkokią labai svarbią, bet skausmingą temą. Jis bando žmones priversti atsipeikėti, o kartu ir suprasti kas yra jiems neišvengiama. Aš paaiškinsiu kame čia reikalas dėl tos šeimyninės nesantaikos, bet turiu trumpam nuklysti į šalį...

Kai skaitau bioenergetikų knygose aprašytas istorijas ir patarimus žmonėms, mane visalaik glumina vienas faktas. Nors jie remiasi reinkarnacijos idėjomis ir sako žmogui, kad jis kenčia dėl savo paties kalčių praeituose gyvenimuose, jie neapsieina ir dar nuo vieno pagrindimo. Jie sako, kad tie žmonės dar kenčia ir dėl savo tėvų ir protėvių padarytų nuodėmių ir kad jų vaikai kenčia nuo jų pačių padarytų nuodėmių. O išvada dažnai yra tokia: jei pasikeisi ir nebedarysi nuodėmių, tai ir tavo vaikas pasikeis, nebesirgs ir taps geresnis. Siūlo pradėti nuo savęs... Bet svarbiausia yra tai, kad tai tikrai veikia. Aišku, bioenergetikai yra tikri virtuozai praktinėje plotmėje, kai jie tiria žmogaus biolauką, bet nebūtinai tai reiškia, jog jie sugeba dėl to sukurti pagrįstą teoriją apie tai kas vyksta. Net nepradėjus gilintis į logiką, aišku jau vien tai, kad jie tikrai prieštarauja Biblijai ir Jėzaus mokymui, o tai nėra gerai. Bet kaip jau sakiau, jų patarimai tikrai veikia. Tai kaip čia yra? Juk minėjau, kad žmogus ne tik nėra nugyvenęs jokio ankstesnio gyvenimo, bet ir neatsako už niekieno kito kaltes, o tik už savo. Tai kodėl tada jo likimą, sveikatą ir būdą, gali pakeisti kitas žmogus, tapdamas geresniu ar blogesniu? Čia viskas yra susiję su giminystės ryšiais.

Žmonės veikia vieni kitus per savosios giminės kamieną. Kai vienas žmogus pasikeičia ir iš vienokio medžio tampa kitokiu medžiu, jis gauna ne tik naują gyvenimo liniją, bet ir visus kitus atributus, t.y. ir naujus giminaičius. Teoriškai bet kuris žmogus galėtų pakeisti visus kitus žmones, bet yra kelios problemos. Visų pirma, tai ryšio stiprumas, nes vienoks ryšis yra tarp motinos ir vaiko, o kitoks ryšis tarp vietnamiečio ir amerikiečio. Antra, reikia neužmiršti, kad poveikis yra abipusis. Tai, kad tu tapai geru medžiu ir į tą pusę trauki vaiką, nereiškia, kad blogu medžiu esantis vaikas netempia tavęs atgal. Vadinasi vėl turime kovą, kurią laimės tas kuris labiau stengsis, kuris stipresnis. Štai ir prasideda toji kova apie kurią kalbėjo Jėzus.

Dėka dieviškųjų stebuklų žmonės gali priimti Jėzų savo širdyje, juo sekti ir tapti kitokiais žmonėmis, tapti gerą vaisių nešančiais medžiais. Bet tai automatiškai reiškia, jog jis yra išmuštas iš pirminės terpės ir atsiranda konfliktas. Jei žmogaus tikėjimas yra silpnas, naujasis konfliktas jį labai vargina ir jis vardan ramybės metasi atgal pas supuvusius namiškius. Jei taip atsitinka, tai jis nevertas Jėzaus.

Esmė ta, kad nors ir skaudu, bet reikia išsižadėti to kas tave traukia prie sugedusios linijos. Tačiau yra viena išeitis. Jei nenori prarasti pačių kraujo giminaičių, tai turi daug dirbti, kad kraujo giminaičiai pavirstų tavo sielos giminaičiais, tavo naujosios linijos gyventojais. Bandykit padaryt dar vieną stebuklą....

Pabaigai tiktų apibūdinti Dievo poziciją aptartais reikalais, pranašo Ezekielio knygos 18,30-32:
30 Todėl aš teisiu jus kiekvieną pagal jo kelią, Izraelio namai, – tai Viešpaties DIEVO žodis. Grįžkite ir gręžkitės nuo savo nusikaltimų, – tenebūna jie daugiau jums proga parpulti. 31 Meskite nuo savęs visus nusikaltimus, kuriais nusikaltote, kurkite sau naują širdį ir naują dvasią. Kodėl gi norite mirti, Izraelio namai? 32 Aš netrokštu nė vieno mirties, – tai Viešpaties DIEVO žodis. Grįžkite ir būkite gyvi!“ (prel. A. Rubšio vertimas, paimta iš Biblija.lt)

Argi šie gražūs Dievo žodžiai gali būti ištarti perniek, argi Dievo valia nėra tiek stipri, kad būtų išpildytas šis jo troškimas. Štai iš tokių vietų ir semiuosi stiprybės savo tikėjimui „kaip noriu, kad būtų“.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Grįžti į Didžiausios Biblijos mįslės

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron