Kodėl Dievui patinka "vargšai dvasioje"?

30 labiausiai šokiruojančių vietų

Kodėl Dievui patinka "vargšai dvasioje"?

Standartinė Kyras1 » Tre Lap 18, 2009 12:33 am

Manęs klausia: pasakyk, kodėl Dievui labiau patinka „vargšai dvasioje“, kodėl „pirmieji bus paskutiniai, paskutiniai pirmieji“? Atsakymas paprastas, kai pasiremi tripakopiu išbandymo modeliu. Kai tave kažkas skriaudžia, tai daro dvasios ubagas, žmogus užvaldytas velnio. Jei tu pasielgi netinkamai šio išbandymo atžvilgiu, pavyzdžiui atsakai kerštu, pavydu, panieka, velnias užvaldo ir tave, tu tampi didesniu dvasios ubagu. Argi toks dvasios ubagas patinka Dievui? Juk Biblijoje milijonai vietų, kur parašyta kas laukia nuodėmininko. O štai tas, kuris pasielgia išbandymo atžvilgiu tinkamai, gauna malonę, tarsi kokį dvasinį pinigą. Daug tokių pinigų prikaupęs žmogus mano, jog turi daugiau garbės pas Dievą ir sėdasi į pirmas eiles, tačiau iš ten yra išprašomas. O štai, aš atkentėtą skriaudą skiriu, kad nebūtų įskaityta mano skriaudiko kaltė, lygiai, kaip kad Šv. Steponas, kuris žudomas sušuko: „Viešpatie, nepriskaičiuok jiems tos nuodėmės!” (Apaštalų darbai 7:60). Taigi aš negaunu jokių dvasinių turtų, nes juos iššvaistau. Mano paties nuodėmės lieka neuždengtos, o jų aš turių begalę. Žinoma, kad aš niekada nedrisiu sėti į pirmas eiles matydamas, kokių yra šventuolių susirinkę. Bet Dievas mane pakvies, nes dvasiniai turtai dar nereiškia, kad labiau patinki mylinčiam Dievui, nes juk per mano darbus labiausiai skleidėsi Dievo meilė ir visu pilnumu. Vadinasi reikia siekti tapti ne turtingu materialiai ar dvasiškai, o rasti pasigėrėjimą Dievo akyse, o tai toks turtas, kurio niekas neatims - nei materialia, nei dvasine prasme.

Dar apie pasižeminusiojo dvasioje koncepciją. Ar tikrai yra tas pasižeminęs dvasioje, kuris su džiaugsmu dėkoja Dievui už suteiktas kančias? Pasižeminęs dvasioje, tas kuris yra dvasioje nusiminęs. O nusiminęs ne dėl to, kad jį nuskriaudė ir kad susidūrė su kančia, bet nusiminęs dėl pačios sistemos, jog vyksta toks žaidimas, jog niekaip nepranyksta blogis. Juk jei visa ko esmė ir priežastis yra rezultatas, į kurį viskas turi susieiti, tai kančia yra pirmiau nei nuodėmė. Dievas pirma nusprendžia, kad žmogus kentės, o visos tos tariamos nuodėmės tėra būdas sukurti iliuzinį foną. Žmonės su savaja logika nusprendė, jog jei nedarys nuodėmės tai nebekentės, t.y. susikurs Rojų žemėje. Kaip juokinga... Iš tiesų, tai nedarydami nuodėmių žmonės papraščiausiai pavers kančias beprasmėmis, tačiau kančių nepanaikins. Sumažins kažkiek, taip, bet visai nepanaikins. Prisiminkim Jėzų. Buvo be nuodėmės ir aišku nepatyrė ligų, nelaimingų atsitikimų, nekentėjo dėl narkomanais virtusių vaikų, tačiau nepaisant to, vis tiek kiek užgauliojimų, persekiojimų, agresijos Jis patyrė, o galiausiai buvo brutaliai nukankintas ir nužudytas, dargi su pilna doze paniekinimų. Reikia gi pagaliau atsikvošėti ir pabusti iš to miego. Neturėtumėm viso dėmesio sutelkti svarstymams, kaip čia nuodėmės nepadarius, o turėtumėm daug dėmesio skirti ir svarstymams kaip pačias kančias sunaikinus. Nuodėmių nedarymas kančių problemos niekada neišspręs, nes kančia yra žaidimo sąlyga, todėl nuodėmių visada bus. Tad reikia surasti būdus išsilaisvinti iš žaidimo.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Grįžti į Didžiausios Biblijos mįslės

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron