Kodėl yra blogai būti drungnu?

30 labiausiai šokiruojančių vietų

Kodėl yra blogai būti drungnu?

Standartinė Kyras1 » Tre Lap 18, 2009 12:26 am

Nu va atėjom iki Biblijos, kaip teksto skaitymo problematikos. Juk reikia ne kažką atskirai nuo konteksto ištraukti, o būtent ieškoti prasmės atsižvelgiant į kontekstą. Jei remiesi kažkokiu tekstu, tai kad pats sau neprieštarautm pirmiausia skaitai bet kurią vietą taip, kad atitinktų bendrą to dokumento, to rašytojo, tos idėjos prasmę. Gerai, pabandom skaityt….

Imam Apreiškimo 3:14-22 eilutes. Ką apskritai reiškia žodis “drungnas”? Reikia žvelgti į kontekstą, kur aiškiai apibūdinama tai, kas yra “drungnas”. Taigi matom šį tekstą:

“Kadangi sakai “Aš esu turtingas, pralobęs ir nieko man nereikia” ir nežinai, kad kaip tik tu esi nuskurdęs, apgailėtinas, neturtingas, aklas ir nuogas, tau patariu nusipirkti iš manęs aukso nuskaistinto ugnyje, kad pralobtum, ir baltus drabužius, kad apsivilktum ir nepasirodytų tavo nuogystės gėda, ir tepalo akims patepti, kad regėtum. Aš visus, kuriuos myliu, pabaru ir sudraudžiu. Tad būk uolus ir atsiversk!“ (prof. Algirdo Jurėno vertimas)

Tokie žodžiai, kaip „šaltas, karštas, drungnas“ galėjo būti pakeisti žodžiais “baltas, juodas, pilkas“ arba „saldus, rūgštus, saldžiarūgštis“ ir panašiai. Čia nėra jokio vertybinio priešpastatymo. Šaltas nėra blogiau ar geriau nei karštas ir atvirkščiai. Papraščiausiai mums norėjo atskleisti, kad yra negerai sumaišyti tai, kas neturi būti maišoma. Žmogus kuris dedasi tuo kuo nėra yra drungnas, nes jis turi dalelę tikrovės (nesvarbu ką sako yra nuogas) ir turi dalelę siekiamybės (nori būti turtingu).

Jei drungnas yra tas, kuris nerealiai vertina situaciją, tai sąlyginai “šaltas” yra tas, kuris viską mato teisingai, t.y. mato, kad jis yra “nuskurdęs, apgailėtinas, neturtingas, aklas ir nuogas”, tai pripažįsta, nemeluoja nei sau, nei kitiems. Kas tada yra “karštas”? Kadangi “drungnas” turi sąryšį ne tik su “šaltas”, bet ir su “karštas”, galima priešybių grupavimo būdu suprasti, kas yra priešingybė sąvokai “šaltas” šiame kontekste. Vadinasi neigti situaciją yra tas vektorius, kuris veda nuo “šaltas” prie “karštas”. Bet neigimas nelygu neigimui. Turi būti tinkamas neigimas, toks kuris patinka pačiam Dievui. Vadinasi “Karštas“ yra tas, kuris siekia būti turtingas tinkamų būdu, t.y. imdamas auksą nuskaistinta Dievo ugnyje. Kas toji ugnis pakalbėsim vėliau atskirai.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kodėl yra blogai būti drungnu?

Standartinė Kyras1 » Tre Lap 18, 2009 12:27 am

Jei jau kalbam apie Dievo (Rašytojo) valią ir jos vykdymą, tai šiame iliuziniame pasaulyje ji reiškiasi dvejopai. Žmogus savo poelgiais bet kokiu atveju vykdo Dievo valią, kaip bepasielgtų, nes juk Dievas iš anksto nusprendė, kaip jis pasielgs, tačiau nebūtinai žmogus vykdo Dievo valią vertybiniu požiūriu, nes nebūtinai elgiasi taip, kaip Dievui “patinka”. Šiuos mano teiginius patvirtina Biblija pasakymu “be Dievo žinios nė dulkelė nenukrenta” ir liepimu vykdyti Dievo valią “laikytis Dievo įsakymų”. Taigi, išgelbėdami vaiką iš gaisro elgsimės pagal Dievo valią ir padarysim tai kas Jam patinka, t.y. įvykdysim Jo valią, kad vaikas nežūtų, bet jei negelbėsim vaiko, elgsimės taip, kaip Dievui nepatinka, neįvykdysim Jo valios, kad vaikas nežūtų, nors negelbėsim to paties Dievo valia.

Toliau, antroji Dievo valia, t. y. teisingas vertybinis požiūris dar sąlyginai skirstosi į kitus du variantus “statinę” Dievo valią ir “dinaminę” Dievo valią. “Dinaminė” Dievo valia gali paneigti “statinę” Dievo valią, bet ne bet koks žmogaus maištas reiškia “dinaminę” Dievo valią. Kvailas naršymas po savo praeitį ir nuoskaudos bei kaltinimai tėra iššaukta negatyvi agresija prieš “statinę” Dievo valią ir todėl tai reiškia žlugimą, nes tai yra tai, kas Dievui nepatinka. Todėl jei esi dvasios skurdžius geriau pripažink tai, negu apsimetinėk tokiu nesąs. Tuo tarpu prisivertimas nesitaikyti su tuo, kad esi skurdžius yra “dinaminė” Dievo valia. “Dinaminė” Dievo valia yra, kad kiekvienas žmogus būtų tobulas, kad niekas nekentėtų Ji laukia už durų prie kiekvieno žmogaus, reikia ją tik priimti, įsileisti. Deja tai ne nuo paties žmogaus priklauso. Nes juk ir aš pateikiu šį tikėjimą, tačiau žmonės nors ir žiūri, bet nemato.

Rašiau, kad žmogaus judėjimo variklis yra situacijos konstatavimo ir jo norų netapatumas. Jei jautiesi alkanas tai reiškia, jog tokia yra “statinė” Dievo valia, todėl, jei nebūtų “dinaminės” Dievo valios turėtumėm mirti iš bado, kad neprieštarautumėm “statinei” Dievo valiai, t.y. taip ir atsitiktų, nes mes iš tikrųjų neturim jokio laisvo pasirinkimo. Bet štai matom, kad staiga Dievas nori, kad mes pasielgtumėm prieš Jo paties valią suteikti mums alkį.

Pažiūrėkim į Apreiškimo Jonui 3:15-16 eilutes, ten rašoma, jog išties žmogus yra nuogas basas, ir baramas žmogus už tai, kad nemėgdamas tokios būklės apsimeta, kad tokiu nėra, tačiau kita vertus Dievas tuo pat metu skatina nebūti nuogam basam, t.y. nurodo būdą, kaip teisingai išvengti tos nuogo baso būklės. Istorijos variklis yra irgi toks pat. Viena vertus paties Dievo valia pasaulyje įvyksta baisenybės, nes toks yra žaidimo fonas, todėl reikia pripažinti ir laikytis žaidio taisyklių, kad nugalėti baisenybes. Kita vertus to paties Dievo valia šis fonas yra pasmerkiamas. Žaidimas su visomis jo taisyklėmis yra sukurtas ir vyksta Dievo valia, tačiau Dievas nurodo, jog jam tai nepatinka, nes Jis nemėgsta žmogaus kančių.

„Drungnas“ tai yra kažkas tarpinio tarp šalto ir karšto, turintis abiejų savybių, bet nebeturintis nei vieno privalumų. Jei dvasine prasme „šaltas“ yra skurdžius, o „karštas“ yra pralobęs, tai „drungnas“ logiškai yra toks, kuris dedasi esąs turtuolis iš tiesų būdamas skurdžius arba toks kuris dedasi esąs skurdžius, bet iš tiesų yra turtingas. Antrasis varintas atkrinta, kaip sveikam prote neįmanomas. Tad lieka pirmasis, ir tai yra tai, ko Dievas nemėgsta žmoguje.

Žiūrint iš kitos pusės, Dievui nepatinka, kad Laodikiečiai tariasi esą turtingi, kai iš tiesų yra vargšai, nes tokiu būdu Laodikiečiai meluoja. Tačiau niekas turbūt neginčys, kad Laodikiečiai nesusilauktų priekaištų, jei nemeluodami sau ir kitiems sakytų, jog yra skudžiai, apgailėtini, beturčiai ir akli. Lygiai taip pat Laodikiečiai nesusilauktų priekaištų už norą tapti ir tapimą turtuoliais Dievo pasiūlytu vieninteliu tikru būdu. Išeina paradoksas, jog Dievui gali patikti visiškos priešingybės, tiek nemeluojantis skurdžius, tiek ir nemeluojantis turtuolis. „Šaltasis“ priima ir tinkamai vykdo statinę Dievo valią, nes jos nebando kvailai neigti ir pripažįsta bei priima, o „karštasis“ dinamine Dievo valia nesusitaiko su “statine” Dievo valia ir pasiekia tai, ko neturėjo ir ko atrodo jam net ir nebuvo iš pirmo žvilgsnio lemta turėti. Ir vienas ir kitas neprieštarauja vienai ar kitai Dievo valiai, tačiau pranašesnis man atrodo „karštasis“. Be to, reikia pažymėti, kad dinaminė valia įmanoma tik pas tą, kuris sugeba tiksliai konstatuoti statinę Dievo valią, t.y. tas, kuris turi tikrą tikėjimą „kaip yra“. Tik kai turi šį tikėjimą, gali išvystyti tikėjimą „kaip noriu kad būtų“.

Rašytojas rašo istoriją taip, kaip mes matom, bet jei skaitytumėm tarp eilučių pamatytumėm paraštes ir istoriją tada jau perskaitytumėm taip: “žmogus išalko ir turėjo numirti iš bado, tačiau jis ėmė ir pavalgė, todėl nenumirė”. Jei bet kuriuo momentu iki pavalgymo žmogus būtų nuėjęs pas tikrus aiškiaregius, tie vienbalsiai būtų išpranašavę jam netolimą mirtį, nes taip projektavosi statinė Dievo valia žodžiais “turėjo numirti”. Tačiau įvyko stebuklas Dievas pakeitė tai, ką pats regis aiškiai jau buvo nulėmęs. Žmogus pavalgė ir išgyveno. Dievui Rašytojui žinoma tai nėra kažkoks nesusipratimas, nes tai, kad žmogus turėjo mirti ir visi tai matė, buvo tik tam, kad ryškiau sužybėtų Dievo pasigėrėjimas pasikeitusiu žmogumi. Dievui Rašytojui jau iš anksto buvo žinoma istorijos baigtis, todėl jis ir užrašė “turėjo numirti”, bet ne “numirė”.

Žmogus kuris tik suvokia problemą tinkamai, vykdo statinę Dievo valią, pagal kurią jam projektuojamas Rojus, o kuris nesuvokia problemos tinkamai, pagal statinę Dievo valia yra projektuojamas pragarui. Na, o tas, kuris ne tik suvokia, bet ir sprendžia problemas, vykdo dinaminę Dievo valią, o tai jau yra Rojus pats savaime. Mes neturim apsiriboti tik tikėtinumu, o turim aktyviai Rojaus siekti, todėl tariamam Dievo norui išlaikyti “status quo” reikia priešintis, nes jei elgiesi teisingai, tu priešinies Jo paties valia, o ne velnio valia. Štai kodėl, aš drįstu stoti prieš statinę Dievo valią, jog blogiečiai keliauja pragaran, nes pagal dinaminę Dievo valią pragaro nėra.

Kaip žinoti, kad tikrai vyksta stebuklas ir kad tikrai vykdai dinaminę Divo valią? Tai nėra paprasta. Biblijoj skaitom kad vienoje vietoje Petras vykdė “dinaminę” Dievo valią ir paneigdamas dėsnius nustatytus “statine” to paties Dievo valia, ėjo vandeniu, tačiau kitoje vietoje Jėzus būtų neišlaikęs velnio gundymo, jei būtų padaręs stebuklą ir nušokęs nuo bokšto. Kodėl vienoj vietoj buvo galima eiti vandeniu, o kitoje vietoje negalėma padaryti iš esmės tokio pat gamtos dėsnius paneigiančio poelgio – nesusitrenkus nušokti nuo bokšto? Skirtumas, kas taves to prašo – Dievas ar velnias, arba ar tai yra “dinaminė” Dievo valia, kad taip darytum ar ne… Šitų dalykų niekada nesužinosim, todėl belieka rinktis poziciją ir tikėjimą, ir rizikuoti.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm


Grįžti į Didžiausios Biblijos mįslės

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron