Lygiavertiškumo koncepcija ir Judas Iskariotas

30 labiausiai šokiruojančių vietų

Lygiavertiškumo koncepcija ir Judas Iskariotas

Standartinė Kyras1 » Šeš Spa 17, 2009 7:06 pm

Lygiavertiškumo koncepcija ir Judas Iskariotas

Žmonės viską įpratę matyti įvykius, kaip susidedančius iš priežasties ir pasekmės. Jei nėra priežasties nėra pasekmės. Toks mastymas pasiteisina fizikoje, bet ne dvasiniuose reikaluose. Dvasiniuose reikaluose nėra vienpusio priežastingumo grandinės. Priežastingumas eina vienu metu į abi puses. Todėl kalbam jau nebe apie priežastingumo ryšius, bet apie lygiavertiškumo ryšius. Bet koks įvykis dvasiniuose dalykuose yra tobula lygtis.

Pradėkim pavyzdžiui nuo to, kuo skiriasi darbas nuo vergovės. Skirtumas yra tai, kas stovi kitoje lygybės ženklo pusėje. Jei ten stovi užmokestis, tai mes turim darbą, o jei ten stovi nulis, tai mes turim vergovę. Kitų variantų logiškai būti negali.
Kas atsitiko Judo Iskarioto atveju? Jėzaus išdavystė, kas tai - darbas ar vergovė? Atsakymas yra svarbus, nes nuo jo priklauso, kokį užmokestį gaus jis nuo Dievo.
Kaip žinia šventyklos kunigai ir vyresnieji sutiko sumokėti Judui Iskariotui 30 sidabrinių už Jėzaus išdavystę. Vadinasi atsirado lygtis darbas = užmokestis, tačiau po kurio laiko Judui Iskariotui prabudo gailestingumas ir jis nuėjęs pažėrė pinigus kunigams atgal, t.y. atsisakė užmokesčio. Vadinasi už išdavystę jis gavo nulį. O nulis lygtyje stovi tik kartu su vergove. Kaip žinia žydų kunigai Jėzaus nepaleido į laisvę. Vadinasi Judas Iskariotas buvo priverstas išduoti Jėzų, tai atsitiko prieš jo valią, nes nesąžiningi žydų kunigai mainais į grąžintą užmokestį negrąžino Jėzui laisvės.

Dar idomiau pasidaro, kai labiau įsigilini į Švento Rašto kontekstą, į tai, jog pranašystės turėjo išsipildyti.
Mato evangelijos 26 skyriaus 17-18 eilutėse skaitom:
14 Tuomet vienas iš Dvylikos, vardu Judas Iskarijotas, nuėjo pas aukštuosius kunigus 15 ir tarė: „Ką man duosite, jeigu jį išduosiu jums?“ Tie pasiūlė trisdešimt sidabrinių” (kun. Česlovo Kavaliausko vertimas, paimta iš Biblija.lt)

Toliau skaitom Mato evangelijos 27 skyriaus 3-5 eilutes:
3 Kai išdavikas Judas pamatė, jog Jėzus pasmerktas, gailesčio pagautas nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir seniūnams trisdešimt sidabrinių 4 ir tarė: „Nusidėjau išduodamas nekaltą kraują“. Tie atsakė: „Kas mums darbo?! Tu žinokis!“ 5 Nusviedęs šventykloje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė. (kun. Česlovo Kavaliausko vertimas, paimta iš Biblija.lt)

Skaitant pranašo Zacharijo knygos 11 skyriaus 12-13 eilutę vaizdas darosi aiškesnis:
12 Tuomet jiems tariau: 'Jei tai atrodo jums teisinga, išmokėkite man algą, bet jeigu ne, tai tiek to'. Jie atsvėrė man algos trisdešimt sidabrinių šekelių. 13 Bet VIEŠPATS man tarė: 'Įmesk tai į iždą, – šią šaunią kainą, kuria jie mane įvertino'. Paėmęs trisdešimt sidabrinių šekelių, įmečiau juos į iždą VIEŠPATIES Namuose. (kun. Antano Rubšio vertimas, paimta iš Biblija.lt)

Evangelijų pasakojimai nurodo į materialųjį pasaulį, o pranašystės nurodo į anapusinį dvasinį pasaulį. Iš šito evengelijos ir pranašystės sugretinimo labai aiškiai matosi, kaip plėtojasi žmogaus veiksmai vienu metu šiame materialiame pasaulyje ir lygiagrečiai einančiame dvasiniame pasaulyje. Kaip matyti dvasiniame pasaulyje viskas yra papraščiau, visai nesimato kažkokios nedorybės iš Judo Iskarioto pusės, jis tėra tik nuolankus vykdytojas to, kas jam liepiama daryti. Na o iliuziniame pasaulyje viskas išsiraito į kur kas komplikuotesnę istoriją, kur tas pats žmogus nusprendžia išduoti Jėzų, paskui staiga pradeda gailėtis ir dėl to numeta pinigus, bet galiausiai dar ir pasikaria.

Noriu atkreipti dėmesį į visa tai, nes žmonės perdaug linkę sureikšmint tai, kas vyksta šiame materialiame jų gyvenime. Nereikia pulti į kažkokį tragizavimą ir iškart nepamatuotai demonizuoti save ir kitus. Reikia žvelgti iš dvasinio gyvenimo perspektyvos. Esmė juk, kad Judas Iskariotas pademonstravo tikėjimą atgailaudamas ir atsisakydamas užmokesčio. Todėl pamirškim apie tai, ka jis padarė prieš tai. Net jo veiksmai istorijoje pagal lygiavertiškumo koncepciją įrodo, kad jis Jėzų išdavė, nes buvo priverstas.

Judas Iskariotas nėra Dievo prakeiktas, nes jis vykdė to paties Dievo paliepimus, nors jo misija mūsų akimis atrodo pasišlykštėtina. Jo misija buvo parodyti, kas yra artimo žmogaus išdavystė ir tapti prakeiktu vardu. Judas Iskariotas tiesiog atliko labai reikalingą vaidmenį, kad įvyktų Jėzaus Kristaus nukryžiavimas, kuris turėjo įvykti, ir kad būtų išpildytos pranašystės. Juk aktoriaus Hopkinso vaidmuo buvo Hanibalas Lekteris, ir jis gerai suvaidino, bet ar dėlto mes Hopkinsą dabar turim sudraskyt į skutelius??? Taip ir Dievas po Judo Iskarioto mirties, tai yra po vaidmens atlikimo, tikrai nemetė jo į ugnies puodą. Jei Dievas nebūtų Judo Iskarioto mylėjęs, tai argi Judas Iskariotas būtų tapęs Jėzasu mokiniu, žmogumi arčiausiai Jėzaus. Argi tobula Jėzaus meilė nebūtų taip paveikusi arčiausiai jo esančio žmogaus, kad tas nepatektų į pragarą???
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Lygiavertiškumo koncepcija ir Judas Iskariotas

Standartinė Digix » Ant Spa 20, 2009 5:40 am

Pradėkim pavyzdžiui nuo to, kuo skiriasi darbas nuo vergovės. Skirtumas yra tai, kas stovi kitoje lygybės ženklo pusėje. Jei ten stovi užmokestis, tai mes turim darbą, o jei ten stovi nulis, tai mes turim vergovę. Kitų variantų logiškai būti negali.


mayau kad tavo suvokimas apie vergove absurdiškas, nesu mates dar tokio didelio materialisto.

vergove paprastai apibrėžiama kaip laisve neturėjimas o ne kaip užmokesčio negavimas
vergas gali gauti didžiuli užmokesti, bet vistiek liks vergas. nors gyvens 100 kartu turtingiau nei laisvas ubagas
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Re: Lygiavertiškumo koncepcija ir Judas Iskariotas

Standartinė Kyras1 » Tre Lap 18, 2009 12:38 am

Wikipedia.org pateikia tokį vergovės apibrėžimą:
Slavery is a form of forced labor in which people are considered to be the property of others. Slaves can be held against their will from the time of their capture, purchase or birth, and deprived of the right to leave, to refuse to work, or to receive compensation (such as wages).
----Vertimas į lietuvių kalbą ------
{Vergovė yra priverstinio darbo forma, kurioje žmonės yra laikomi jų savininkų nuosavybe. Vergai gali būti laikomi prieš jų valią nuo to momento, kai jie yra pagauti, nupirkti ar gimę vergui, ir jiems atimta teisė palikti darbą ar atsisakyti darbo, arba gauti kompensaciją (pavyzdžiui užmokestį).


Tai, kad už darbą negauni užmokesčio yra vergovė, nes be užmokesčio dirbti žmogų gali priversti tik vergovėje. Laisvas žmogus dirba tik jei gauna adekvatų atlygi, ar tai būtų pinigai, ar privilegijos, ar savimeilės paglostymas (čia labdaringo darbo atveju). O jei tu vergui ir sumokėsi, tai arba tie jo apmokėti darbai nebus laikomi vergove, arba tie pinigai nebus laikomi atlygiu, o tik kažkokiomis su darbu nesusijusiomis pajamomis. Jei vergui sumokėsi, tai tuo momentu jis logiškai net nebus vergas, o tas konkretus jo darbas nesiskaitys vergovė. Taip jau yra, jog kartais teisinis statusas prasilenkia su logika. Aš visuomet dėmesį kreipiau į esmę, o ne į formą. Tu elgies kitaip, todėl įkrenti į prieštaravimus, bet kadangi jų nepripažįsti, tai kaltini prieštaravimu kitus. Tu pats viską apsuki antraip, išmesdamas lauk esmę ir akcentą užmesdamas formai, kuri be turinio logiškai išsigimsta. Pavyzdys: Jei vergovė yra priešpastatoma samdomam darbui, tai juk akivaizdu, kad ji yra priverstinis darbas. Bet tai nėra akivaizdu tau. Tu sakai: “viena vergovės šalis yra vergas, tai štai aš duodu vergui pinigų, vadinasi vergas dirba už atlygi, o iš to išplaukia, kad vergovė yra darbas už užmokestį”. Pats juk visada sakei, kad visų svarbiausia yra logika ir pats tuo nesivadovauji ….

Darbas (plačiaja prasme) yra žmogaus atliekami kryptingi veiksmai. Jie toliau skirtomi į du apibrėžimus:
1. Darbas (siaurąją prasme), kai šie veiksmai yra daromi už atlygį;
2. Vergovė, kai šie veiksmai yra daromi ne už atlygį.

Juk Biblijoje aiškiai rašoma už blogus DARBUS užmokestis Pragaras, už gerus DARBUS užmokestis Rojus. Šv. Paulius pasakė taip: “Nuodėmės alga yra mirtis.” Turimi omenyje darbai kylantis iš laisvo žmogaus apsisprendimo. Jei nėra laisvos valios, tai nėra ir kalbos ir apie užmokestį, apie kaltę ir panašiai. Jei nėra lasvos valios, vadinasi yra kažkieno primesta valia, o tai jau vergovė. Jei nėra laisvos valios, tai vieną vertus, niekas už nieką neatsakingas, o kita vertus, ir nenusipelno nieko. Vadinasi poelgiai kylantis iš laisvo apsiprendimo yra darbai (siaurąja prasme), nes gaunamas užmokestis. Poelgiai kylantis iš primestos valios nėra darbai(siaurąja prasme), o yra vergovė, nes nėra užmokesčio.

Jėzaus išdavystė buvo tam tikras Judo Iskarioto poelgis, bet ar tai laisvas darbas ar priverstinis darbas, priklauso nuo to, ar yra užmokestis. Judas grąžino sidabrinius, vadinasi jo poelgis liko be užmokesčio, todėl nelaikytinas darbu, o laikytinas vergove. Todėl jis už Jėzaus išdavystę nenusipelnė nei Pragaro, nei Rojaus. Kiekvienas mąstantis žmogus turėtų pasimokyti iš to ir suvokti, kad gali panaikinti savo “laisva valia” padarytas nuodėmes “laisvos” atgailos būdu. Atgaila tai ir yra ta priemonė, kuria blogas darbas pakeičiamas vergove, todėl nebelieka kaltės.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Lygiavertiškumo koncepcija ir Judas Iskariotas

Standartinė Digix » Ant Kov 02, 2010 1:59 am

Totali nesąmone.
visi vergai gauna užmokesti uz darba kitaip jie nedirbtum ir mirtu, tas uzmokestis yra sakykim maistas, drabuziai, pramogos, arba neigiamas uzmokestis bausmes.
tavo angliskame apibrezime, rasoma kad vergas gali buti .... o ne kad jie yra tokie.

vergas nuo laisvojo skiriasi ne užmokesciu ar darbo sunkumu o tik savo statusu jis net neprivalo klausyti savo šeimininko nurodymu. Vergas yra kazkieno nuosavybe pvz as galiu tureti zmona verge kuri is esmes nieko nedirba tik vaiskto po kambari apsivilkusi suknele ispuosta deimantais ir daugybe laisvai samdomu tarnu tarnu vykdo jos uzgaidas, bet vistiek ji bus verge jei jinai oficialiai yra mano nuosavybe. Ir kai jinai man atsibos galbut as paprasysiu vieno is tarnu nuvilkti jai drabuzius ja paskersti kaip kiausle ir sumatinti mano sunims o gal tiesiog i savartyna ismesti kaip sena spinta arba draugui atiduosiu.

taip kad vergove tai tik teisine savoka, kaip verga suvokia kiti, zmogus pats saviame negali buti vergas ar laisvas, tai priklauso nuo to ka apie tai kiti galvoja.
pvz jei i teisma ateis vergas ir apkaltins šeimininka kad ji sumuse tai jis gaus kitoki rezultata nei jei ta padarytu ne vergas, ir tai tik todel kad teismas ivertina vergo statusa.
arba jei mano žmona laisva moteris uz tai kad ja primusiu sesiu i kalejima, o jei jinai verge uz tai man nieko nebus.

todel vergyste nieko bendro su atlyginimu neturi. Nu galima butu apie tai galvoti kaip apie pasirinkimo teise, bet tokia teise turi visi iskaitant ir vergus. gal nebent robotai neturi pasirinkimo teises.
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Re: Lygiavertiškumo koncepcija ir Judas Iskariotas

Standartinė Kyras1 » Tre Kov 17, 2010 12:00 am

Aš šneku apie batus, o tu apie ratus. Taip nieko nesigaus.

Suprask gi, kad terminus “vergovė” ir “užmokestis” aš vartoju griežta teorine prasme ir jie man reikalingi tik kaip iliustracijos, kad bent kiek būtų įmanoma paprastesniais vaizdiniais išreikšti, tai ką noriu pasakyti apie tokius sudėtingus dalykus, kaip dvasiniai reikalai. Man neidomu, kaip realiai žmonių istorijoje buvo elgiamasi su tariamais vergais ir ka jie ten gaudavo. Tai manęs nedomina.

Jei žvelgsim vien abstrahuota teorine prasme, tai sąvoka “vergija” reiškia visišką laisvės neturėjimą. Vergas toriškai negauna jokio užmokesčio, nes jis neturi ką pasiūlyti mainais, kadangi visas ir taip jau priklauso savo šeimininkui. O užmokestis kaip tik ir yra tai, kuo perkama kito žmogaus laisvė nieko nedaryti. Vergas neturi laisvės nieko nedaryti, todėl jam ir nesiūlomas joks užmokestis.

Žinoma tai sudėtinga įsivaizduoti žinant maištingą žmogaus prigimti, bet kaip jau sakiau, praktiką išmetam ir pasiliekam tik teoriją.

Be laisvo pasirinkimo nėra ir asmeninės moralinės atsakomybės, nes daiktams, dėl to, kokią paskirtį jie turi, nėra taikomi vertybiniai moraliniai kriterijai.

Štai, kodėl tie sidabriniai yra esminis dalykas Judo istorijoje. Jis Jėzų išdavė ne kaip vergas, o kaip laisvasis, nes už tai gavo užmokestį. Vergui niekas neduoda jokio užmokesčio, tuo labiau abiejų šalių sulygto. Todėl Judui atsiranda moralinė atsakomybė dėl išdavystės.

Tačiau grąžindamas sidabrinius Judas pademonstravo, kad jis atsisako susitarimo. Žinoma tai jau tik simbolika, bet vis vien išreiškia dvasinę poziciją. Atiduodamas sidabrinius jis tarsi reikalauja kitos susitarimo pusės atiduoti jam tai, ką jis davė už sidabrinius, t.y. atiduoti jam išdavystę su visomis iš jos išplaukusiomis pasekmėmis.

Kadangi Jobas atiduoda sidabrinius, bet neatgauna tai, ką jis už juos davė, išeina, kad jis įvykdė išdavystę be užmokesčio, o tai reiškia, kad toje situacijoje jis yra vergas. Vadinasi jis nebėra moraliai atsakingas už išdavystę.

Tik nereikia pradėt aiškint, kad ir laisvasis dėl savo durnumo gali likti be užmokesčio arba, kad jis pats kaltas jei užmokestį išmeta, pameta ar atiduoda kam nori. Tai nieko nereiškia dvasiniuose dalykuose, nes čia viską valdo galutinis rezultatas. Nesvarbu kas buvo iki rezultato. O rezultatas yra tai, kad buvo išdavystė be užmokesčio.

Iš šitų teorinių tiesų galim nesunkiai rasti atsakymus į klausimą, kaip elgtis praktiškai. Visų pirma pasidaro aiškus nuskaistinantis atgailos mechanizmas.

Aišku, užmokestis nebūtinai yra sidabriniai. Paimkim kokį nors itin šokiruojantį variantą. Pavyzdžiui, užmokestis gali būti netgi teisė įsižeisti. Tereikia įsivaizduoti hipotetinį susitarimą, kad už teisę įsižeisti žmogus sutinka būti nuskriaustas. Bet, tam juk reikia surasti skriaudiką. Žinia, kad užsakovas yra tiek pat atsakingas, kaip ir vykdytojas. Vadinasi, žmogus už užmokestį – nuoskaudą, padaro nuodėmę – užsako nuskriausti žmogų, kas yra tas pats, kas nuskriausti žmogų. Vienintelis kelias gelbėtis yra ypatinga atgailos rūšis – gailestingumas. Nuoskaudas panaikinsi atleisdamas savo tariamam kaltininkui. Tokiu būdu atsisakysi užmokesčio, todėl nebebūsi moraliai atsakingas už nuodėmę – žmogaus nuskriaudimą.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Lygiavertiškumo koncepcija ir Judas Iskariotas

Standartinė Digix » Ket Bal 01, 2010 6:20 am

Tiesiog bandai iskreipti vergo savoka kad pateisinti savo teiginius.
as tai tik sakau kad taip nieko nebus, vergas yra pagal standartini suvokima tiesiog tesinis terminas, arba pagal moralini suvokima tai zmogus atsisakantis laives savo noru.

kaip pats minejai niekas is zmogaus negali atimti laisves. (bu bent jau tai sudetinga padaryti be sudetingu tecniniu priemoniu)
vergas visada turi laisve pasirinkti daryti ar nedaryti jam nuroduta darba ir uz tai jis visada gaus uzmokesti.
uz nepadaryta darba bus sumoketa bizunu o gal mirtimi, uz padaryta bus sumoketa bausmes nebuvimu ir pamaitinimu, bet uzmokestis bus visada.

judo istorija neparodo nieko bendro su vergija.
Jei nedaskaitei jezus pats nusiunte juda ji isduoti, ir net paskutine minute primine kad jau laikas eik kur reikia ir atvesk ka reikia.
sita isdavyste buvo pilnai jezaus suplanuota, ir judas del to visai nekaltas. jis tik padare tai kas priklauso.
is esmes jis neturejo net reikalo gailetis del savo poelgio.

jei butu buves toks cinikas kaip as tai tieiog psidalintu siu kitais savo uzdarbiu ir stebetu ta jezasus spektakli.
jug jezus visa scenariju nupsakojo is anksto, ir prisikelti zadejo, tai ko cia jaudintis?
judui tereikejo palaukti savaite ir paskui uz gautus 30 sidabriniu jezu alumi pavaisinti.

jei vertinsime biblijos morala, tai judo problema buvo kaip ir kitu apastalu ne išdavyste, bet netikėjimas jezumi.
niekas netikejo kad jis prisikels.
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Re: Lygiavertiškumo koncepcija ir Judas Iskariotas

Standartinė Kyras1 » Sek Bir 20, 2010 10:56 pm

Dėl vergovės apibrėžimo atvirai pasakius jau nusibodai iki gyvo kaulo. Tuo labiau, kad šie forumai yra skirti tikėjimo ir religijos temų svarstyumui, o ne žodyno studijoms. Tarkim taip, kad aš su tavim nesutinku, o kas teisus nuspręs tie kurie skaitys. Aš tikrai išsamiai, aiškiai ir kelis kartus išdėsčiau ką manau ir tam kartui užteks.

sita isdavyste buvo pilnai jezaus suplanuota, ir judas del to visai nekaltas. jis tik padare tai kas priklauso. is esmes jis neturejo net reikalo gailetis del savo poelgio.


Aš juk jau pačioje pradžioje rašiau:
Kaip matyti dvasiniame pasaulyje viskas yra papraščiau, visai nesimato kažkokios nedorybės iš Judo Iskarioto pusės, jis tėra tik nuolankus vykdytojas to, kas jam liepiama daryti. Na o iliuziniame pasaulyje viskas išsiraito į kur kas komplikuotesnę istoriją, kur tas pats žmogus nusprendžia išduoti Jėzų, paskui staiga pradeda gailėtis ir dėl to numeta pinigus, bet galiausiai dar ir pasikaria
Spėju, kad tu kalbi apie šią iliuzinę tikrovę, kurią tik vieną pripažįsti. Tokiu atveju aš nesutinku su tavimi, nes šioje tikrovėje nebuvo jokio suplanavimo. Iš likimo pusės žiūrint atrodo viskas suplanuota, bet patys žmonės čia nieko neplanavo iš anksto. Tad šiuo atveju Judas tikrai turėjo dėl ko gailėtis ir atgailauti.

Žinoma, žvelgiant iš dvasinės tikrovės perspektyvos tikrai galim kostatuoti, kad:
Judas Iskariotas tiesiog atliko labai reikalingą vaidmenį, kad įvyktų Jėzaus Kristaus nukryžiavimas, kuris turėjo įvykti, ir kad būtų išpildytos pranašystės.

jug jezus visa scenariju nupsakojo is anksto, ir prisikelti zadejo, tai ko cia jaudintis?


Jėzus daug ką pasakė, bet kaip apaštalams įėjo pro ausis, taip pat greitai ir išėjo. Tai akivaizdu iš viso konteksto. Arba jie nesuprasdavo, arba nenugirsdavo, nežinau, bet suvokimo problema ten buvo nuolatinis dalykas. Užtenka jau Petro išsižadėjimo istorijos.

jei vertinsime biblijos morala, tai judo problema buvo kaip ir kitu apastalu ne išdavyste, bet netikėjimas jezumi.niekas netikejo kad jis prisikels.


Gal greičiau reikėtų sakyti, kad jie niekada taip ir gerai nesuvokė, ką Jėzus apie prisikėlimą kalba, todėl ir negalėjo parodyti tikėjimo ar netikėjimo. Toks įspūdis, kad po Jėzaus mirties jie taip ir liko apstulbę ir pasimetę, vietoj to, kad organizuotai pultų tikrinti ar išsipildys Jėzaus žodžiai apie prisikėlimą. O Judo Iskarijoto problema buvo būtent sąmoninga Jėzaus išdavystė.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm


Grįžti į Didžiausios Biblijos mįslės

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron