Apie visagalį Dievą, dar kitaip Dievą Rašytoją

Kyras 1 mintys išsakytos diskusijose Religija.lt forumuose

Apie visagalį Dievą, dar kitaip Dievą Rašytoją

Standartinė Kyras1 » Sek Spa 04, 2009 9:40 pm

Žmogus negali nieko savarankiškai Dievui Rašytojui parodyti, nes jis parodys tik tai, ką Dievas Rašytojas užrašys, kad Jam parodys. O jei kalbame tik apie pusdievį, šalia kurio žmogus turi laisvą valią, tai žinoma tada kitas reikalas, bet tada susiduriame jau ne su Dievu. Neįmanoma kovoti prieš Dievą, nebent “dinamine” Dievo valia keistum tai, kas yra Jo “statinė” valia, t.y. prieš tuos neigiamus reiškinius, kurie irgi Dievo sukurti - kerštas, neapykanta, puikybė, pagaliau tos pačios stichinės nelaimės. Na, o malda nėra prašymas pagrindine “prašymo” prasme, ji tik kažkokio fakto, būsenos, noro konstatavimas.


Kaip gi žmogus su Dievu kovos? Kaip Rašytojas aprašys žmogaus kovą su Savimi? Tai, kad žmogus bet ką sukurs pats, atsitiks, nes Dievo tokia valia buvo, žmogus dirbs vis vien Jo garbei. Sukurus kažką įstabaus visi sakys: koks Dievas didis yra, kad tai įvyko, koks jis neprastas Rašytojas.

Dievas visagalis nėra tik stebėtojas, visagalybė reiškia, jog Jis nuolatos veikia. Veikia per tuos, kurie daro blogus darbus, bet veikia ir per tuos kurie gerus darbus daro.

Nereikėtų manyti, kad žmogaus kūrėjai yra jo tėvai, nes tėvai tik pagimdė, bet tikrasis kūrėjas yra Dievas. Pavyzdžiui, jei tu esi Rašytojas tai tavo apsakymo rezultatas yra "detalės". Tu žinoma gali parašyti, kad detalės nukrito iš dangaus, bet gali parašyti, jog detalės buvo pagamintos staklių, kurias tu pats savo rankomis pagaminai ir kurios dabar tavo paties valia yra perleistos kažkokiam valdytojui. Esmė, jog detalės yra sukurtos tavo valia, nesvarbu kokie instrumentai panaudoti. Svarbiausia rezultatas. Jei Dievas yra vienas, tai priežastinė grandinė apsiverčia. Svarbiausia tampa galutinis rezultatas, tarsi kokia "suma sumarum", o jau kaip tas rezultats buvo pasiektas nėra taip svarbu. Svarbu, jog neatsitiko nieko, kas panaikintų rezultato atsiradimą. Todėl pavyzdžiui Dievas sukuria du personažus, abu pateks į rojų, iš jų vienas visą gyvenimą gyveno taip, kad patektų į rojų, o kitas gyveno atvirkščiai, bet paskutinę gyvenimo sekundę atsivertė. Tam pačiam rezultatui pasiekti gali būti sukurtos pačios įvairiausios istorijos. Tad realiai rezultatas tampa priežastimi, o visi įvykiai vedę į jį tėra realiai tik jo sąlygotos pasekmės.

Dievas todėl ir yra visagalis, kad jam nėra privaloma būtinai paneigti savo sukurtą tvarką, Jis gali ją amžinai palikti tokią kokia yra, gali akimirksniu pakeisti. Kaip nuspręs taip ir bus.

Kodėl žmonės nepagalvoja, kad savojoje istorijoje Dievas tyčia juos aprašo, kaip priešgyniautojjus, vien tam , kad Jo didybė labiau suspindėtų, kai iš prieštarautojo jie staiga bus paversti pačiais uoliausiais Jo garbintojais. Mane stebina toks kvailas žmonių pasitikėjimas savimi, juk jie nėra garantuoti net, kad rytdienos sulauks. Aš nerimauju, kad nebūtų taip, jog tam, kad žmogus labiau kristų, jis tyčia yra per puikybę užstumiamas kuo aukščiau.

Kai kuriems žmonėms atrodo, kad jei Dievas Rašytojo asmenyje yra toks visagalis, tai tada darosi viskas beprasmiška. Tačiau Dieavs nuo tokio galvojimo neprapuola. Tokie gudrūs pastebėjimai, kad žmonių tarpusavio diskusija yra išties Dievo susirašinėjimas su pačiu savimi, nepaneigia to, jog Jis vienas ir visagalis. Nu nori, tai ir susirašinėja su savimi, kodėl negalėtų? Vėlgi, jei tame Kai kurie nemato prasmės, tai ne Dievo nuneigimo įrodymas. Mano teorijos apie Dievą Rašytoją neįmanoma nuneigti, nors ją būtų galima atmesti dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui teigiant, jog Dievo iš vis nėra. Tada ir pati diskusija apie tikėjima Dievu netenka prasmės, nes jei vienam Dievas yra, o kitam ne, tai esamomis sąlygomis jie negali iki galo vienas kitam įrodyti Dievo buvimo ar nebuvimo. Galima neigti mano teoriją, jog Dievas nėra visagalis, bet tada aš ginčiausi sakydamas, jog Jis apskritai nebėra Dievas, nes visagalybė yra neatskiriamas Dievo sąvokos atributas. Tačiau, jei Dievas yra ir nesiginčijam dėl jo visagalybės, tada mano teorija yra tobula ir jį viską paaiškina. Sakys man, kad atsitiko laimė ar nelaimė, aš pasakysiu, jog Dievo valia. Dievo valia žmonės gali tarpusavyje ginčytis, Dievo valia žmonės apie patį Dievą gali šnekėti bet ką. Šioje vietoje dar neatsiranda galimybė diskutuoti ar Dievas yra geras, ar blogas. Jis tiesiog yra vienas Dievas, o ar blogas ar geras galim bandyti subjektyviai spręsti žiūrėdami į mus supanti pasaulį, jo dėsnius, galiausiai žvelgdami į save iš šalies, vertindami tai ar mus sekasi, ar gerai jaučiamės ir pan. Šiuo atveju turbūt bet kuriam žmogui pasirodytų, jog Dievas yra ir geras ir blogas. Be to visada liks problema su sąvokomis „geras“ ir blogas“. Pirma tada reikėtų apibrėžti mums tas sąvokas. Aš pasižiūrėjau į pasaulį sakau, kad jo kūrėjas jei nėra blogas, tai ir nėra labai geras, bet pažiūrėjęs į save sakau, jog mano kūrėjas yra geras, nes aš pats esu geras (pagal mano supratimą). Jei žmogus man sako, kad Dievas yra blogas, tai aš analogiškai sprendžiu, jog gal jis yra blogio įsikūnijimas, ir gal jo gyvenimas yra žiaurus, jam turbūt nuolatos nesiseka, kamuoja ligos, negalios, artimųjų netektys ir pan.

Reikia atkreipti dėmesį į žodžius “niekieno neverčiamas”. Dažnai žmonės viską supranta tik šitaip, ar juos kažkas gali priversti kažką daryti ar ne. Mano, kad jų niekas negali priversti nieko padaryti, ko nenorėtų, todėl daro išvadą apie laisvą valią. Tai primityvus požiūris. Visagaliui Dievui nereikia nieko versti, personažai jau elgasi pagal jo valią. Kodėl Jam turi rūpėti kažką keisti arba gal jis viską keitinėja kiekviena sekundę? Jis yra visagalis. Tokios kategorijos, kaip ateitis, keitimai ir pan. neegzistuoja kalbant apie visagalį Dievą.

Aišku kad niekada nepamatysim Dievo Rašytojo, nebent Rašytojas apie save parašytų, kaip apie personažą istorijoje. Manau jis jau parašė ir ne kartą. Žmonės tai, permale per savo galvas, perteikė tiek Senajame, tiek Naujajame testamentuose. Rojuje mūsų lauks toks Dievas, kokiu save aprašys Dievas Rašytojas. Jis aprašys, kaip atrodo, kaip elgiasi, bet tai tebus personažas. Senajame Testamente Dievas pasirodydavo visoks, beje labai jau žmogiškas daugelyje dalyku. Rašytojo valia save vaizduoti kaip tik panori. Taigi, fantazuoju, kad gyvensim Rojuje šalia tokio personažo Dievo, kuris bus toks geras, koks tik begali būti, net jei vikščios ant dviejų kojų…. Mūsų potyriai irgi bus aprašyti. Tikiu, kad bus parašyta, jog mes nebejausim jokių kančių, nepriteklių. …


Pagal tikėjima “kaip yra” matom, kad jei yra vienas Dievas, tai visame kame yra du įmanomi keliai- tiesos ir melo. Kai sakai, kad yra visagalis Dievas tu sakai tiesą, taigi bent jau nesi sukurtas kvailiu. Šitas dalykas tikrai yra aiškus ir garantuotas. Bet kai sakai, kad Dievas nėra visagalis arba toks konstatvimas išplaukia iš tavo pozicijos kitais klausimais, reiškia jog meluoji ir tada pradeda atrodyti, jog esi sukurtas būti kvailiu, taigi Dievo nemylimu. Pagal tikėjimą “kaip noriu, kad būtų”, mes remiamės dinaminės Dievo valios koncepcija ir sakom, jog visagalios Dievas myli visus, tik to dar mums kol kas neapreiškė.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Grįžti į Įvairios temos

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron