Apie skirtingus tikėjimo lygmenis

Kyras 1 mintys išsakytos diskusijose Religija.lt forumuose

Apie skirtingus tikėjimo lygmenis

Standartinė Kyras1 » Tre Spa 07, 2009 10:26 pm

Teisus žmogus matydamas, kad kaimynui labiau sekasi, nepavydės jau vien dėlto, kad neasikvailintų. Iki šitos vietos dar nebuvo kalbama apie gėrį ir blogį. Kaip minėjau ankščiau plikas pirminis tikėjimas į vieną Dievą pats savaime nenurodo nei į gėrį nei į blogį.

O kas yra gėris, kas blogis, jau priklauso nuo antrinio tikėjimo.

Tai štai mes gyvename illiuzijų pasaulyje ir pirmoji iliuzija yra, jog žmonės yra nelygus, vieni vertesni, kiti ne tokie vertingi patys savaime. Šitą iliuziją įveikiame nepasiduodami tokiems dalykams, kaip pavydas ir puikybė. Čia mums padeda tikėjimas į vieną Dievą. Tačiau šiame pasaulyje mes perkopę pirmąją iliuziją susiduriam su dar viena iliuzija – kad bet koks dalykas gali būti ir geras ir blogas. Čia jau neužtenka tikėjimo į vieną Dievą. Šitos iliuzijos neįmanoma perkopti, čia gali tik pasirinkti tikėjimo poziciją ir įsikibus savo tikėjimo nepasiduoti iliuzijos atakai. Tai štai antroji iliuzija mus visalaik užklups klausimu - ar tai gerai, ar blogai, kad kaimynui sekasi?
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Apie skirtingus tikėjimo lygmenis

Standartinė Kyras1 » Tre Spa 07, 2009 10:29 pm

Įsivaizduokite, kad kaimynas yra koks nors žmonių engėjas, išnaudotojas, godus plėšikas, vagis. Mes jam jo turtų nepavydim, bet sakom “taip neteisinga!”. Taigi teisėtą pasipiktinimą sukelia neteisybės pojutis. Šis įsitikinimas yra daugiau moralinė nuostata, kol esi iliuzijų pasaulyje ir turi jame priverstinai būti. Tu sakai, “kodėl teisusis vargsta, o vagis tarpsta”. Dėmesio šis pasakymas pats savaime neturi jokio pagrindo tikėjime į vieną Dievą, nes vienas Dievas daro kaip jam patinka, kas Jį pamokys apie teisybę. Mes viliamės, kad vienas Dievas - Rašytojas apreiškė mums savo tikrąją poziciją per Jėzų Kristų. Tačiau dabr dar niekas nežino, ką mano pats Rašytojas, kas yra teisinga, o kas ne, tuose dalykuose, kurios Jis aprašo.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Apie skirtingus tikėjimo lygmenis

Standartinė Digix » Ket Spa 08, 2009 2:46 am

ar tavo iltis kad dieavas ta vagi plesika ikis i pragara nera tas pats pavydas?
sakai nu gerai bjaurybe, gyvenk dabar bet veliau atsiimsi. vietoje to kad dabar pat jis pats nubaustum.

manau tau reiketu sakyti tavo nekenciamas kaimynas butent nesusilauks jokio atpildo us tai ka jis daro, nes jug tu jam nepavydi ar ne?
tu jug nieko pries kad jis isverte siuksles ant gatves ir sutaupe ant ju isvezimo? tu jug nepavydi, tai kam noreti kad dievas ji nubaustu?

pasimelsk uz ji paprašyk dievo jam daugisu sveikatos ir viskas. beje gli jo siuksles isvalyti nes kitaip pravaziuoti negalesi.
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Re: Apie skirtingus tikėjimo lygmenis

Standartinė Kyras1 » Tre Kov 31, 2010 7:47 pm

ar tavo iltis kad dieavas ta vagi plesika ikis i pragara nera tas pats pavydas?
sakai nu gerai bjaurybe, gyvenk dabar bet veliau atsiimsi. vietoje to kad dabar pat jis pats nubaustum.


Priešingai, aš siekiu, kad niekas nepakliūtų į pragarą. Jau geriau tegul vagis plėšikas patenka į skaistyklą, kad galėtų pabūti apiplėštojo ir apvogtojo kailyje ir suprastų, kaip negeria yra vogti ir plėšti. Skaistykla jau yra gera auklėjimo priemonė. Bet tie, kurie realiai turi priemones ir galią, neprivalo laukti kol žmogus paklius į skaistyklą, nes vagiui plėšikui daug mažiau skaudės būti dabar griežtai pabaustam, negu paskui kęsti savo aukos kančias. Jei tu esi geras žmogus ir elgies iš gerų paskatų, visų pirma galvodamas kas yra naudinga plėšikui ir nuoširdžiai jį mylėdams, tai taikysi kuo mažiau skausmingas primones. Tiek kiek reikia rezultaui pasiekti ir ne daugiau.

Todėl auklėkit ir bauskit, bet atminkit, kad už jūsų nuodėmes ir jus kažkas taip pat imsis auklėti. O jus auklėdami jau kartu pasirašot ir sutikimą būti patys auklėjami, nes tik tokia gali būti tikrovė. Todėl geriau auklėkit ir bauskit su geranorišku nusiteikimu nesukelti daugiau skausmo nei būtina, kad taip pat geranoriškai jūsų atžvilgiu elgtusi ir jūsų auklėtojai bei baudėjai.

Na o, jūs kurie tingit auklėti arba nenorit auklėti atminkit, kad ir jūsų niekas neauklės už tuos dalykus dėl kurių atsisakot auklėti, bet labai nesidžiaukit, nes jums bus atseikėta už tai, kad nesirūpinot kitų žmonių gerove ir leista pabūti jų kailyje, kad suprastumėte kaip blogai kai nėra auklėtojų, nes tenka labai skaudžius vaisius po to raškyti.

Mano patarimas visgi būtų auklėti kitus žmones, jei leidžia galimybės. Geriau kančios šiuo metu, negu daug didesnės skaistykloje. Jei neturit galimybių auklėti, pavyzdžiui jei esat tarnai, o auklėti reikia karalių, tai tada užteks tik maldos. Bwt tikrai geriau niekadėjui bus skaistykla negu pragaras. Tačiau auklėdami būkit protingi. Kad savęs perdaug nenuskriausti reikia, kuo daugiau širdyje išsiugdyti meilės ir atjautos, tam, kad žmonės neprapultų, o ir jus patys nebūtumėt skaudžiai vanojami.

O tu Digix’ai teisus dėl to, kad linkint kitam žmogui blogio, t.y. pragaro, eikia jam kaip tik netrukdyti toliau vogti. Tik aš matau didelį prieštaravimą tarp to, ko žmonės linki ir su kokia intencija tai daro. Žmonės, jei jus neapkenčiat savo priešų, tai kodėl prašot Dievo, kad tie blogi kaimynai kur nors galą gautų??? Jus gi turėtumėte prašyti Dievo, kad kaimynas kuo ilgiau gyventų, kad galėtų kuo daugiau prisivogti, nes tada jau tikrai papuls į pragarą ir jam labai skaudės. Bet ne, mieli žmonės, jus esat paskendę nuolatiniame prieštaravime ir gaunasi pats blogiausias rezultatas. Nes būsit patys kaltinami už blogas intencijas, jei vagis atsidurs pragare, o ir gero darbo, jei tas vagis visgi ten neatsidurs, jums niekas neužskaitys, nes jus to neprašėt iš nuoširdaus rūpinimosi. O ar rūpinimasis nuoširdus patys suprasit, jei vaistų kitiems prašysit su mintimi, kad su tokiais vaistasi ir patys sutinkat būti gydomi. Todėl pirmiausia bent jau nustokit patys vogti.

manau tau reiketu sakyti tavo nekenciamas kaimynas butent nesusilauks jokio atpildo us tai ka jis daro, nes jug tu jam nepavydi ar ne?tu jug nieko pries kad jis isverte siuksles ant gatves ir sutaupe ant ju isvezimo? tu jug nepavydi, tai kam noreti kad dievas ji nubaustu?


Ne, tu manęs visai nesupranti. Suprask, kad mes nuolat turim rūpintis dviem tikslais. Pirmas tikslas yra taip elgtis, kad netektų prasmės šio pasaulio žaidimas ir jis būtų panaikintas. Bet veikdami pačiame žaidime mes irgi turim užduotis. Mat kol esam šiame žaidime mes negalim visiškai atsijungti, kaip kad negalim imti ir iš principo nevalgyti, nes neužilgo numirtumėm. Tai būtų kvaila. Todėl siekiam paties nuostabiausio prizo, kad žaidimas baigtųsi, bet kol dar žaidžiame, tai žaidžiame taip tarsi norėtume nugalėti. Pagal pirmąją poziciją norim, kad niekas nebūtų apskritai už nieką baudžiamas, nes žmonės neturi laisvos valios. Bet kol dar esame tame iliuziniame žaidime, kuris remiasi iliuzine žmonių laisva valia, mes stengiamės pagal galimybes jame skleisti kuo daugiau gėrio, todėl tenka auklėti tuos kurie yra negeri dėl jų pačių didesnio komforto ir gerovės šiame žaidime. Todėl jei tave kas nors nuskriaudė, tu prisiimi skriaudą su intencija, kad skriaudikas nebūtų baudžiamas ir tokiu būdu griauni patį žaidimą. Tačiau po to, jei turi galimybę, imies priemonių jį paauklėti dėl jo paties gerovės, o ne dėl to, kad tave nuskriaudė. Skriauda iki to momento jau turi būti pamiršta. Situacija panašiai tokia, jei tu šiaip prieitum gatvėj prie žmogaus, kuris tau nieko nepadarė, bet kuriam būtinai reikia paauklėjimo. Kam tai pavyks pasiekti bus didelis šaunuolis.


pasimelsk uz ji paprašyk dievo jam daugisu sveikatos ir viskas. beje gli jo siuksles isvalyti nes kitaip pravaziuoti negalesi.


Melstis apskritai yra pravartu. Sveikatos prašyti reikia abstrakčiai, kaip bet kokio gėrio. O šiukšles išsivalyti teks nes juk kitaip neišvažiuosi. Būtų kvaila jų nevalyti ir niekur dėl to nevažiuoti. Neleiskim kitiems mūsų riboti ir kvailiais daryti. Bet kaip ir minėjau turi apsvarstyti galimybes tokį kaimyną auklėti. Galbūt jį suspardyti tėra vienintelė priemonė, bet kol kas tu to dar nežinai. Kol kas turi pirmiausia užmiršti skriaudas ir nuoskaudas. Kai tai padarysi, turi jokiu būdu nepamiršti to kaimyno ir jausdamas tikra susirūpinimą jo gerove, žiūrėti, ką gali padaryti pradėdamas rinktis iš pačiu mažiausių ir neskausmingiausių priemonių.

Niekada nepamaišys melstis ir prašyti, kad Dievas auklėtų, nes Dievas tikrai auklėja teisingai, vadinasi to prašydamas nepdarysi jokios nuodėmės ir sau nepakenksi. Bet galbūt auklėjamąjį darbą Dievas nori atlikti per tave? Todėl negali imti ir visko palikti Dievui. Turi atsakingai ir nuoširdžiai apsvarstyti ar tu galėtum būti Dievo įrankiu. Jei tu esi vargšas pensininkas, tai tu niekaip nepaauklėsi kokio oligarcho, kaip tik palikdamas tą reikalą Dievui savo maldose.

Šiuolaikinėj visuomenėj visgi visi turim vienokių ar kitokių priemonių. Manau pati neskausmingiausia priemonė yra tiesiog pasiūlyti švelniau ar girežčiau tam kaimynui taip nesielgti, neįsileidžiant į neigiamas emocijas. Jei tai nepadeda, paskųsti tokį kaimyną atitinkamoms tarnyboms jau irgi yra labai geraširdiškas poelgis jo labui. Dėl suspardymo labai abejočiau, nes tai yra baisiai neadekvati priemonė. Beto ir tu pat nesi šventasis, todėl tarsi irgi šauktumeis tuo pačiu suspardymo. Nežinai, čia labai jau sudėtinga. O jau vien tai, kad už tokius veiksmus gautum kad ir baudžiamąją atsakomybę, turėtų atpurtyti. Tačiau aš tikiu gera valia ir meilės pilna širdimi, todėl negaliu pasakyti, kad egzistuoja kažkokios priemonės, kurios yra visiškai draudžiamos. Visada viskas priklauso nuo paties žmogaus. Kuo griežtesnė priemonė, tuo didesnė tikimybė, kad tai tiesiog bus tik nuodėmė ir nemaža. Kuo griežtesnė priemonė, tuo labiau žmogus turi būti susitvarkęs su skriaudomis ir nuoskaudomis ir tuo labiau turi mylėti kaip savo artimiausią šeimos narį tą kurį auklėja. Todėl aš taip pat teigiu, kad tam tikriems žmonėms, o gal net ir visiems žmonėms neimanoma pasiekti tokios būsenos, kad jie galėtų teisiai auklėti tokiomis priemonėmis, kurios paprastai įvardijamos kaip smurtas.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Apie skirtingus tikėjimo lygmenis

Standartinė Digix » Ket Bal 01, 2010 6:39 am

Tu ne taip supranti.

as sakau jei tu kaimynui nepavydi kd jis vercia siuksles ant gatves ir tai ko tada tau ji aukleti.
is kur tu be pavydo zinai kad siuksles ant gatves versti blogai? jos ten niekam daugiau be taves netrukdo kodel tu uz ta veiksma turetum ji aukleti?
is kur zinai kad siukslinimas nuodeme?
ar sakai surasi biblijoje dievo isakyma "nemesk siuksliu ant gatves" ir tada dievo vardu auklesi nevaleika kaimyna?

Zinoma tau visai nerupi ka jis daro tai tik rupi kad jis dievo isakyma nesiukslink pazeidzia us kurio nevykdyma dievas ji i pragara imes nors tu tai nori kad dievas jo nebaustu.

o ka jei sakykim vaikai tau tiruskmauja lauke nakti ir miegoti neduoda?
tai irgi ieskosi biblijoje isakymo netriuksmauk nuo 9 valandos ?
ir po to auskelsi vaikus dirzu kad jie pazeidzia ta isakyma taip gelbedamas nuo pragaro liepsnu?
(suprantama tu neprieštarauji kad jie tau kelia triuksma viskas tik ju paciu labui)

manau jau turetum suvokti kad su pragaru tu tiesiog dievui uzkrauni budelio darba. o paskui bandai zaisti gera ir bloga policininka.
Mes sutariame kazkokias elgesio taisykles ir jei tavo partneris ju nesilaiko tau ima pavydas, kodel jam galima tau ne, jug sutarimas tai visiem galioja.
Savo pavyda vadini dievu (nu jis ir pats save biblijoje taip vadina) atseit ne tu nubausi o dievas nubaus.
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm


Grįžti į Įvairios temos

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron