Apie auklėjimą ir jo naudą

Kyras 1 mintys išsakytos diskusijose Religija.lt forumuose

Apie auklėjimą ir jo naudą

Standartinė Kyras1 » Tre Spa 07, 2009 9:14 pm

Pagal dvasinį suvokimą keršyti yra labai blogai, nes tu tampi atsakingas už skriaudą kitam žmogui ir tuo pačiu vertas skriaudos sau, tai yra pats save žaloji. Čia viskas dvasine prasme. Jei kalbėčiau materialistiškai, tai atsakyčiau, jog tikintis žmogus patyręs skriaudą neturėtų keršyti, bet turėtų auklėti tą piktadarį. Čia yra skirtingi dalykai ir jie neatsiejamai susiję su dvasine laikysena.

Kas sakė, kad nepavydintis negali auklėti pavyduolio? Ar būtinai turi nusikaltėliui pavydėti, kad jį jo paties labui pabaustum?

Kerštas ir auklėjimas skiriasi ne tiek fizine išraiška, kiek dvasiniu pagrindimu. Tarkim, net ir fizinė prievarta vienu atveju gali tebūti kerštas, o kitu auklėjimas. Auklėjimas vėlgi nebūtinai reiškiasi vien pabarimu. Jis gali būti labai švelnus, bet netgi gali būti žiaurumo prasme ir neadekvatus pirminei skriaudai. Auklėjimas fizine prasme reiškiasi turint materialų pranašumą, pvz. Tėvai auklėja vaikus dėl neginčijamo materialaus pranašumo ir valdžios. Auklėjimas dvasine prasme reiškiasi irgi taip pat, tik čia pranašumas ir valdžia yra dvasinėje plotmėje. Autoritetingai kol kas nepasakysiu, bet matyt esmė yra tame, ar tavo daromi veiksmai yra sąlygoti meilės ir geranoriškumo tam priešui. Tavo aprašytoj situacijoje reiškiasi vien pagieža ir neapykanta. Pabandyk įsivaizduoti hipotetiškai, kaip tie patys dalykai galėtų atrodyti jei bent viena iš konflikto pusių apsieitų be neapykantos. Bet atmink: “jei akis skatina nusikalsti, geriau likti be akies, nei su abiem atsidurti pragare”. Ko palinkėtum priešui? Kita vertus, atsimink: “kam pastebi krislą brolio akyje, o nematai rasto savojoje”. Galiausiai pasakysiu - yra ir tam tikri bioenergetikos dėsniai. Joks protingas žmogus neužsiima kvailystėm šiuose subtiliuose dalykuose. Auklėtoju gali būti tik dvasiškai tobula asmenybė. Pavyzdžiui, Jėzus galėjo be nuodėmės išvartyti turgininkų stalus. Bet kokio kito žmogaus toks pats poelgis, nesvarbu kaip motyvuotas, galbūt būtų ir jam pačiam kliuvęs antru lazdos galu.

Nukentėjusysis gali nubausti kaltininką, jei yra teisus žmogus, jei įstatymą naudoja teisingumui, o ne savo psichinių poreikių tenkinimui. Atrask skirtumą kada tu skriaudiką prilupi, nes taip išlieji savo neigiamas emocijas, o kada prilupi, žinodamas, jog viskas atsitiko ne to skriaudiko, o Dievo valia ir reikia lupti žmogų, kurio gaili tarsi savo tikro brolio. Ir kad matai tame baisia beprasmybę, o išeities nėra - įstatymą turi vykdyti. Štai čia jau nebe kerštas. Taigi pakeisk žodį „kerštas“ žodžiu „bausmė“.
Pagalvok, kaip žmonės turėjo kankintis vykdydami bausmę prasikaltusiam per šabą, kaip tavo pacituotam tekste. Nieko keisto, kad visi laukė Mesijo
Ne keršyti, o bausti privalai. Skirtingai nei keršyti, bausti niekam nepatinka. Taip, Dievas(personažas) įsakė, todėl galim nesigilindami vykdyti, bet aš mieliau norėčiau kažką daryti suvokdamas ką darau ir dėl ko taip yra. Štai todėl ir pateikiau pagrindimą kas tai yra įsakymas “Akis už akį”. Pagrindimas ateina per lygiavos koncepciją. Kaip gerai, kad Jėzus nurodė daug geresnę alternatyvą.

Šiaip Biblijoje greičiau jau priešas apibrėžiamas, kai tas, kuris veikia priešingai tavo interesams, o ne pagal tai, ko tu pats neapkenti. Dovydas šaukėsi Dievo pagalbos prieš tuos, kurie ji persekiojo, o ne prieš tuos, kurių pats neapkentė, pavydėjo ar pan.

Nematau prieštaravimo posakyje “priešai mirs”. Priešai mirs, kad nepatektų į pragarą. Jei myli priešą tai rūpinsies juo taip, kad jis nemirtų, tačiau blogiausiu atveju geriau, kad jis mirtų, bet į pragarą nepatektų. Dėl „kardų“, čia yra universalus dėsnis - gausi tai, ko esi vertas.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Apie auklėjimą ir jo naudą

Standartinė Digix » Ket Spa 08, 2009 4:00 am

Šiaip Biblijoje greičiau jau priešas apibrėžiamas, kai tas, kuris veikia priešingai tavo interesams, o ne pagal tai, ko tu pats neapkenti. Dovydas šaukėsi Dievo pagalbos prieš tuos, kurie ji persekiojo, o ne prieš tuos, kurių pats neapkentė, pavydėjo ar pan.

ne vienas dovyda biblijoje buvo. nepamirsk dar daugybes tautu genocido kuris buvo daromas tik tam kad zydams pasidaryti vietos kur gyventi.
tie zmones nebuo niekuo kalti niekam jei tiesiog neiko negirdejo apie joki zydu dieva, ir buo tiesiog uspilti gaujos kažkokiu nesveiku psichu kalbanciu apie kazkoki visagali

Kas sakė, kad nepavydintis negali auklėti pavyduolio? Ar būtinai turi nusikaltėliui pavydėti, kad jį jo paties labui pabaustum?

klausimas yra kaip tu suvoksi kito zmogaus pavyda jei pats to jausmo neturi ir nejauti? zinai cia tas pats kaip aklam suvokti tai ka mato normalus zmogus.

Nukentėjusysis gali nubausti kaltininką, jei yra teisus žmogus, jei įstatymą naudoja teisingumui, o ne savo psichinių poreikių tenkinimui. Atrask skirtumą kada tu skriaudiką prilupi, nes taip išlieji savo neigiamas emocijas, o kada prilupi, žinodamas, jog viskas atsitiko ne to skriaudiko, o Dievo valia ir reikia lupti žmogų, kurio gaili tarsi savo tikro brolio. Ir kad matai tame baisia beprasmybę, o išeities nėra - įstatymą turi vykdyti. Štai čia jau nebe kerštas. Taigi pakeisk žodį „kerštas“ žodžiu „bausmė“.
Pagalvok, kaip žmonės turėjo kankintis vykdydami bausmę prasikaltusiam per šabą, kaip tavo pacituotam tekste. Nieko keisto, kad visi laukė Mesijo

reikia suvokti dar viena auklejimo skirtuma nuo kersto. kerstas yra tam, kad patenkinti savo teisingumo jausma. o bausme tam kad duotum pavyzdį nusikaltėliui daugiau to nusikaltimo nedaryti arba kaip kompensacija nukentėjusiajam.
bausme realiai turėtu tiesiog kompensuoti nusikaltėlio gauta nauda is jo nusikaltimo taip kad jis daugiau nenorėtu to daryti.
jei tu nuzudysi tai ka baudi tai jau bus kerstas arba likvidacija o ne bausme. Bausme skirta tam kad nusikaltėlis suprastu jog padare blogai, o lavonas nieko suprasti nebegali.

o jei tu privalai zudyti savo broli uz tai kad jis tave gelbėdamas sekmadieni atveze tau daktara, tai jau ne beprasmybė, cia jau baisi neteisybe.

Nematau prieštaravimo posakyje “priešai mirs”. Priešai mirs, kad nepatektų į pragarą. Jei myli priešą tai rūpinsies juo taip, kad jis nemirtų, tačiau blogiausiu atveju geriau, kad jis mirtų, bet į pragarą nepatektų. Dėl „kardų“, čia yra universalus dėsnis - gausi tai, ko esi vertas.
Deja jie mirs ir pateks i pragara pagal tai ka sako jezus ir evangelija. jezus niekur nesake kad jei tu nuzudysi priesa jis pateks i roju. netgi atbulai, evangelija skelbia kad priesai degs pragare amzinai
taip kad prieštaravimas yra, jei priesas liktu gyvas jis bent ju turėtu galimybe pasitaisyti.
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Re: Apie auklėjimą ir jo naudą

Standartinė Kyras1 » Sek Vas 28, 2010 8:40 pm

nepamirsk dar daugybes tautu genocido…..tie zmones nebuo niekuo kalti …… negirdejo apie joki zydu dieva,



Akivaizdu, kad tos tautos, kai buvo užpultos žydų nė negalvojo savanoriškai pasitraukti iš savo žemių ir priešinosi. Nuo to momento jos tapo žydams priešais, nes irgi žiūrėjo, kaip čia tuos žydus nudėti.

Taip, jie nieko nežinojo apie visagalį Dievą, bet susidūrę su žydais išgirdo, tačiau išvadų nepadarė, nes labiau nei savo gyvybę, brangino savo ištikimybę visokiems stabams ir dievaičiams. Neužmiršk, kad tie pagonys buvo ne ką mažesni maniakai už pačius žydus. Pavyzdžiui buvo toks paprotis stabui Molochui atiduoti sudeginti savo paties vaiką. Po tokių ritualų, tiek brangiai sumokėjus, jau nebebuvo kelio atgal. Pasidavimas žydams ir jų Dievui būtų reiškęs tų kruvinų aukų beprasmiškumą ir totalų apmaudą. Ir aišku visišką savojo orumo ir savigarbos praradimą. O tai juk kiekvienas žmogui pats didžiausias „turtas”.


klausimas yra kaip tu suvoksi kito zmogaus pavyda jei pats to jausmo neturi ir nejauti?


Nebūtina suvokti, kas tai yra pavydas, užtenka gebėti matyti pavydo agresijos keliamą žalą. Nebūtina pačiam kažką nužudyti, kad suprastum, jog žudyti negerai.

kerstas yra tam, kad patenkinti savo teisingumo jausma. o ……… bausme realiai turėtu tiesiog kompensuoti nusikaltėlio gauta nauda is jo nusikaltimo taip kad jis daugiau nenorėtu to daryti. jei tu nuzudysi tai ka baudi tai jau bus kerstas arba likvidacija o ne bausme. Bausme skirta tam kad nusikaltėlis suprastu jog padare blogai,


Nu matai, pats parašei, kaip reikia bausti, kad tai būtų ne kerštas, o auklėjimas. Tai ir gerai. Dėl nubaudimo mirtimi, tai anoks ten atrodo auklėjimas. Teisingai, geriau, kad nebūtų mirties bausmių. Tačiau būna gyvenime atveju, kai turi apsiginti nužudydamas kitą, kai tave patį bando nužudyti. Tai ne kerštas, o spontaniška jau paties likimo bausmė. Šio materialaus gyvenimo rėmuose tokiu atveju auklėjimo jau nebelieka. Bet tokiam žmogui užtai matyt bus kur kas lengviau po mirties, nes dar spėjo gauti apčiuopiamą pamoką.

o jei tu privalai zudyti savo broli uz tai kad jis tave gelbėdamas sekmadieni atveze tau daktara, tai jau ne beprasmybė, cia jau baisi neteisybe.


Šiuo atveju Jėzus aiškiai parodė išimtį, jis pasakė, kad ne žmogus šabui, o šabas žmogui. Žinoma, jei be paliovos tik gydysi ir nepasiilsėsi, tai greit nukeliausi į kapus ir aišku paskui kaltinsi Dievą ir visus kitus už tai. O tai negerai. Štai, kodėl iš principo šabo reikia laikytis.


Deja jie mirs ir pateks i pragara pagal tai ka sako jezus ir evangelija. jezus niekur nesake kad jei tu nuzudysi priesa jis pateks i roju. netgi atbulai, evangelija skelbia kad priesai degs pragare amzinai
taip kad prieštaravimas yra, jei priesas liktu gyvas jis bent ju turėtu galimybe pasitaisyti.
Visų pirma, tikrasis žmogaus priešas yra ne kitas žmogus, o nelabasis. Nuo kito žmogaus, kuris velnio užvaldytas yra, gali tik gintis. Velniai tikrai degs pragare amžinai, todėl tas pasakymas yra teisingas. Žmonės pragare nedegs jokie, nes jei dabar dar ir tave persekioja, tai po mirties supras, kad nederėjo tavęs persekioti, kai pamatys koks tu esi iš tikrųjų. Supras, kad dėl tavęs klyddo, apgailestaus, atgailaus, todėl nei iš tolo nebeprimins persekiotojų-priešų. Pasitaisys po mirties ir tai neblogai. Pagaliau velnias, kai bus sunaikintas, tai toji blogio idėja iš jų dings ir tikrai nebeliks priešiškumo. Nes žmonės tėra tik tarsi molio puodynės, neturintis jokio savaiminio turinio. Turinys yra blogio ir gėrio idėjos. Nebebus blogio idėjos susipriešinti, tai niekas ir nebesusipriešins. Šituos dalykus dėl formos ir turinio reikia skirti.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Apie auklėjimą ir jo naudą

Standartinė Digix » Ant Kov 02, 2010 11:30 pm

Akivaizdu, kad tos tautos, kai buvo užpultos žydų nė negalvojo savanoriškai pasitraukti iš savo žemių ir priešinosi. Nuo to momento jos tapo žydams priešais, nes irgi žiūrėjo, kaip čia tuos žydus nudėti.

:shock: nu nesitikejau... klausyk ar esi visai durnas??

tu susiriesdamas meluoji ir bandai apsmeizti nekaltus žmones tam kad pateisinti akivaizdžius nusikaltimus.

pas tave ateina kažkokia kraugeriu banda sakanti kad su jais kazkoks visagalis kraugerys dievas (kalbu pagal biblija o ne tavo interpretacijas)
ir dabar tu imsi taip ir paliksi savo manus tiem atejunams?
manau tu pats katik leidai savigyna. tai kuo pagoniai nusikalto kad gynėsi prieis ta žudiku gauja?

ir prasau baik ta smeizta apie pagoniu žiauruma, nes jis ne is tolo zydu biblijai neprilygsta.
nepamirsk kad tuo metu dar jezaus su savo išimtimis nebuvo. ir biblijoje irgi reikalaujama aukoti dievui savo vaikus. tai dar dideli kalausias kas didesnis beprotis ar tavo mistinis pagonis, ar zydas aukojantis savo pirmaji vaika dievui.

jokie tavo išvedžiojimai nepateisins Josuos žiaurumo kuris iszude net moteris ir vaikus. ir banaliai prisidengdamas dievo vardu tiesiog apiplese savo aukas.

nu zinoma kriscioniskas auklejimas nes biblija irgi aiskai nurodo nuzudyti net savo vaika jei jis isdrista tau nepaklusti.

krikščionybe turi tikrai nuostabius auklėjimo metodus.
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Re: Apie auklėjimą ir jo naudą

Standartinė Kyras1 » Ant Kov 16, 2010 11:06 pm

nu nesitikejau... klausyk ar esi visai durnas??


Oi ne, aš nedurnas, tik jau ne aš  O šiaip, ar tu supranti iš vis ką reiškia sąvoka “durnas”? Tai yra pašiepiamojo pobūdžio sąvoka, skirta žmogui, kuris prieštarauja pats sau. Jei žmogus tiki į Dievą, bet nesilaiko Jo įsakymų argi jis nėra durnas? Jei supranta, kad tik juos vykdydamas pateks į Rojų, kurio taip labai nori, bet nedaro to, kas ten nuvestų? Nu juk visiškas “glušas” būtų  Ir atvirkščiai, jei žmogus netiki į Dievą, bet susilaiko nuo žmogišką laimę keliančių dalykų, kaip paleistuvystė, plėšikavimai ir pan., jis irgi yra durnas, nes juk teturi tik šitą gyvenimą, tai ko plėšytis dėl pomirtinio gyvenimo, kurio nėra.

Trumpa pastaba: Bet kadangi gilumoj kiekvienas žmogus tikisi, jog neišnyks, tai vadinasi net ir ateistai, bet kuriuo atveju matyt elgiasi, kaip kvailiai. Ne kvailiai yra tik tie iš atiestų, kurie svajoja apie tai, kad po mirties jų nebeliks visai. O jei taip, tai koks tada skirtumas kada mirti. Tačiau ateistai bijo mirties. Parodyk man bent vieną tokį, kuris nebijo. O juk nebijotų, jei tikrai tikėtu, kad nėra Dievo. O kol “daro” į kelnes dėl mirties baimės, vadinasi vis dėlto pripažįsta sau, kad Dievas yra, todėl jų daromos paleistuvystės ir plėšikavimai rodo, kad jie yra durniai.

Žinoma tikintiesiems ateistai jau natūraliai atrodo durniai, o pastariesiems pirmiejji atrodo durniai. Bet toks požiūris atsiranda tik dėl to, kad žmonės apie kitus sprendžia pagal save. Jei tikintysis tiki į Dievą, tai žino, kad būtų durnius, jei nevykdytų Jo įsakymų, todėl kažkaip natūraliai jis durnium linkęs laikyti žmogų, kuris nesilaiko Dievo įsakymų. Bet mes dabar jau žinom, kad viskas reliatyvu, kad nederėtų apie viską spręsti tik iš savo varpinės žiūrint.

Reikia skirti konstatavimą nuo klastojimo. Konstatuoti tikrovę nėra nuodėmė, o ją klastoti jau nuodėmė, nes tai bandymas prie savo supratimo pritempti tikrovę. Jei žmogus prieštarauja sau, tai tu gali jį vadinti durnium, tau nuodėmės nebus, bet jei jis nekelia prieštaravimo, tada nebegali taip vadinti, nes tu jau įžeidinėji. O įžeidinėji, nes išsigandai dėl savo požiūrio patvarumo. Mat toks elgesys yra pirmas požymis, kad pradėjai pralaimėti visų pirma prieš savo paties demonus, kad jau išsigandai dėl savo suvokimo teisingumo ar tikrumo. Žmonės įžeidinėdami bando dirbtiniu būdu išlaikyti tai, ką jau patys jaučia esant melą. Štai todėl ir atsiranda nuodėmė, nes melas yra nuodėmė.

Manymas, kad štai kažkas vienintelis MOKSLIŠKAI ŽINO kas yra kas, pats savaime nurodo į kvailumą, nes viskas labai reliatyvu. Aš savo pasisakymuose visalaik akcentuodavau, kad tokių dalykų, kaip Dievas ir tikėjimas neįmanoma ŽINOTI, galima tik TIKĖTI. O ten kur tikėjimas, ten ir rizika. Jei aš turiu blaivų protą tai suprantu, kad rizika teoriškai apima ir pralaimėjimą. Todėl negalima tų, kurie laikosi kitos tikėjimo pozicijos vadinti durniais, tol kol jie patys sau neprieštarauja.

Tai va, dabar paaiškinsiu, kodėl aš nesu durnas… Nes aš neprieštarauju tam, ką iki tol skelbiau. Nespręsk pagal savo suvokimą. Tu esi materialistas, ateistas ir tiki žmogaus laisva valia, vienintele laiko tėkmės kryptimi, griežtu priežastingumo dėsniu. Jei aš tuo pačiu remčiaus, tai bučiau tikrai durnas, sakydamas, kad žydai gynėsi nuo čiabuvių ir turėjo tam teisę. Bet aš esu durnius, nes tikiu kitais dalykais nei tu….

Juk gerai žinai mano teorija apie laiką, kad viskas vyksta tuo pat metu. Taip pat gerai žinai, kad “teisingumų” gali būti visokių, svarbu iš kokios perspektyvos pažiūrėsi. Tau subjektyviai atrodo, kad tu teisėtai gali nužudyti plėšiką, nes jis pirmas tave užpuolė. Bet dvasine prasmė nėra tokio dalyko, kaip “pirmas”. O tai viską labai keičia. Vadinasi teisus nebūtinai tas, kuris pagal materialaus pasaulio chronologija trenkė antras. Teisus bus tas, kuris yra geresnis (tikėjimo prasme) žmogus, taip primityviai kalbant, pas kurį širdyje yra daugiau meilės Dievui. Tas kuris tokią meilę turi irgi gali trenkti ir net labai skaudžiai, bet tik dėl to, kad to labai reikia kitam žmogui tapti geresniam.

Žinau gali daug kas šokiruoti. Pavyzdžiui, tu bandysi “teisėtai” gintis ir užpuolikas tave nužudys, jau nebe dėl to, kad apiplėšti, o dėl to, kad pačiam nuo tavęs apsiginti savo gyvybę. Ir dar gali paaiškėti, kad buvai daug blogesnis žmogus už tą užpuoliką, nes užpuolikui rūpi tik narkotikų dozė, jis gyvenime nėra jokio žmogaus nužudęs, o tu pavyzdžiui gal jau ant savo galvos turi kokį dešimt abortų, t.y. esi žmogžudys recidyvistas. Tai kuo paremtas tavo įsitikinimas, kad užpuolikas visada neteisus ir kad tik užpultasis turi teisę į savyginą??? Tu vadovaujies žmogiška logika, kuri kyla iš beribio egoizmo, tai tebūnie, bet aš nesu durnas, nes savo teorijai neprieštarauju.

Kai žydai atėjo į Pažadėtąją žemę, ten gyvenę žmonės išsitraukė ginklus, todėl žydai turėjo juos išnaikinti jau vien dėlto, kad apgintų save, nes nebūtų galėję saugiai įsikurti ir gyventi savo pažadėtoje žemėje. Žydai turėjo teisę ginti save nuo čiabuvių, taip pat kaip ir čiabuviai turėjo teisę gintis nuo žydų. Skirtumas tik tas, kad Dievas deklaravo, jog yra žydų pusėj. Vadinasi net ir užpuolikas žydas buvo teisus, o besiginantis savo šeimą ir turtą čiabuvis visiškai neteisus. Čiabuviams reikėjo susitaikyti, kad jiems skirta tokia rolė iš to paties kūrėjo Dievo.

Tai, kad visi turi teisę į savigyną yra akivaizdus faktas, nes taip nebūna, kad užpuolikas leidžiasi būti užmuštas, todėl kad tai jis užpuolė pirmas. Taip nebūna. Nes toks dalykas kaip teisė egzistuoja tik jei yra materialus pagrindas jai egzistuoti. Tai, kad mūsų įstatymai neleidžia vogti, nereiškia, jog apskritai nėra teisės vogti. Mes tik norėdami pakeisti realybę apsimetam, kad tokios teisės nėra ir baudžiam už neteisėtus veiksmus. Tokia žmogiškosios teisės teorija kyla iš noro sukurti žemišką rojų. Tačiau realiai piktadarystė ne todėl turi būti smerkiama, kad ji yra neteisėta, o todėl, kad ji prieštarauja tai tikrovei, kurią kuria žmonės, kurie širdyje turi meilės kitiems žmonėms. O kol kas turim, ką turim. Pavyzdžiui, realiai teisės vogti nebebūtų, jei vien nuo minties apie vagystę, žmogui rankos nukristų.

Todėl užmirškim pasakas. Kiekvienas žmogus kurią tikrovę pagal save, o kadangi žmonių gyvenimai yra persipynę, tai mes kuriam tikrovę ir kitiems. Vagis kuria vienokią tikrovę, o doruolis kitokią. Tai, kad yra vagys baudžiami ir metami į kalėjimą yra tik dėl to, kad taip atsitiko, jog dominuoja tie, kurie savo tikrovėje nenori matyti vagysčių. Bet tai nereiškia, kad negali būti ir priešingai, todėl neturėtum labai nusiraminti. Užtai man tu Digix’ai visalaik atrodai baisiai keistas. Nes iš vienos pusės tu smerki nusikaltimus, bet iš kitos pusės pats kalbi, kaip toks, kuris tai norėtų daryti (čia aš tau taikau ne asmeniškai, o tik kaip diskusijos personažui). Suprask, kad tikrovė nepriklauso nuo ameninių žmogaus įgeidžių. Nebūna, tokios tikrovės, kad iš tavęs negali vogti, o tu gali vogti iš visų. Būna arba tikrovė, kad vyksta vagystės, todėl ir tu pavogsi ir turėsi susitaikyti, kad iš iš tavęs vagia. Arba būna tikrovė, kad nėra vagysčių, todėl ir tu pats nevogsi ir iš tavęs nevogs.

Bet tai, kad turi teisę į savigyna nereiškia, jog jei ja pasinaudosi tai nepadarysi nuodėmės, nes tam tikrais atvejais tai išvirs į teisę padaryti nuodėmę. O tokias teises žmonės turi. Vadinasi kiekvienas gali bet kada gintis, bet priklauso nuo ko ginasi, nes gali atsitikti, kad padarys nuodėmę jei ginsis nuo užpuoliko.

Kokia išeitis? Kovoti už savo tikrovę. Jei tu nori tikrovės be vagysčių, tai visų pirma pats niekada nevog ir antra bausk tuos kurie vagia, auklėk juos, o blogiausiu atveju sunaikink juos. Nes jie tavęs irgi nepasigailėtų, jei Dievas būtų su jais.


tu susiriesdamas meluoji ir bandai apsmeizti nekaltus žmones tam kad pateisinti akivaizdžius nusikaltimus.


Tu man geriau paaiškint, ką reiškia savoka “nekalti žmonės”. Žydams buvo pasakyta, kad čiabuviai yra kalti, nuodėmingi, nešvarūs. Ir net epradėsiu dabar vardinti visas tas šlykštybes, kurias tie stabmeldžiai išdarinėjo. Užtenka, jau vien to, kad Dievas žydams konstatavo, jog jie tokie yra. Bet net ir tai dar būtų primityvus pagrindimas ir galiausiai atsiremtume į Jobo dramą, kuri iš principo paneigia tokį pagrindimą. Net jei žmonės visi iki vieno yra nuodėmingi, jie vis vien gali remtis savo gerais darbais, kaip darė Jobas ir priekaištauti Dievui. Ir kas svarbiausia Dievas juos tik pabars, o tuos kurie įtikinėjo, kad Dievas nebaudžia nekaltų Dievas netgi ruošis sunaikinti, kaip kad ruošėsi sunaikinti Jobo draugus, kurie buvo išgelbėti tik dėl to, kad Jobas meldė Dievo jų nenugalabyti. Taigi sekdamas Jobo drama aš atmetu pagrindimą, kad jei žmogui atsitiko nelaimė, tai dėl to, kad jis buvo padaręs nuodėmių, t.y. buvo kaltas. Nuodėmės tėra į paviršių išlendanti informacija apie tai, kas dedasi žmogaus viduje. Kuo didesnė nuodėmė, tuo matyt labiau supuvusi yra žmogaus gelmė. Šiaip tai mes esame linkę niekadėjus suklasifikuojam pagal tai, ką jie daro. T.y. vagis tas kur vagia, žudikas, tas kur žudo. Bet tikrovėje tai itin nelaimingos žmonių istorijos, kurių centrinės ašys – sielos prašo pagalbos. Kaip tai pasireiškia, kad žmogus darydamas nusikaltimą prašo pagalbos man reikės išdėstyti atskirai, nuosekliai.

Jei semtis išminties iš rytų filosofijos, tai aiškiai matyti, kad niekas žmogui neatsitinka be reikalo. Viskas yra su juo susiję. Kad čiabuviai buvo verti užpuolimo rodo jau vien tas faktas, kad kažkas atėjo jų užpulti. Svarbiausia yra suprasti, kodėl užpuolimas yra susijęs su jais. Gal juos užpuolė, nes jie buvo kalti. Kita vertus, žmogus kažko vertas gali būti nebūtinai dėl to, kad prisidirbo ar nusipelnė, bet ir dėl to, kad jam to reikia įrodyti savo vertę. Viskas labai adekvatu. Mažas kankinys yra vertas mažo pakankinimo ir atvirkščiai. Didelis didelio. Štai pavyzdžiui ankstyvieji krikščionys buvo labai stipriai persekiojami, naikinami iš visur vejami lauk. Kodėl? Juk pirmieji krikščionys apskritai buvo kaip angelėliai danguje, gyveno bendruomenėmis, kur viskuo buvo dalijamasi, visais buvo rūpinamasi, nežiūrint ar tas žmogus savas ar svetimas. Ir visgi jie buvo naikinami, o tas faktas kaip jau minėjau įrodo, jog jie buvo to verti, nes turėjo ir norėjo tapti kankiniais. Va čia ir sustotų eilinis religingas pilietis ir pats sau neleistų toliau mąstyti. O aš niekada nesustoju, kad ir kaip baisiai beatrodytų, kad ir kaip šokiruotų. Todėl konstatuoju, kad pirmieji krikščionys buvo žudomi ir kankinami, nes jiems to patiems reikėjo, nes tarsi patys to prašėsi. Jie norėjo parodyti, kad yra verti Jėzaus , todėl ir buvo jiems duota galimybė tai įrodyti. Kiek žinau buvo tokių šventųjų, kurie patys iškojosi bėdos, pavyzdžiui, parsidavinėjo į vergiją, kad už tuos pinigus nupirktų vargingiesiems maisto, o kiti visai nesislėpė nuo persekiotojų, kad galėtų su giesme lūpose būti viešai daugybės žiūrovų akivaizdoje sudraskyti laukinių žvėrių. Tai kas man pasakys, jog pirmiesiems krikščionims nutiko tai ko jie nenorėjo. Jie juk nuolatos meldėsi: “Jėzau, leisk padėti panešti tavo kryžių”. Apskritai bet kas, kas nutinka žmogui yra dėl to, kad vienaip ar kitaip jis to pozityvai norėjo, nes jam to tiesiog reikėjo, o reikėjo iš kažkokios būtinybės.

Dabar grįžkim prie Palestinos čiabuvių. Dėl kažkokios priežasties jiems reikėjo, kad juos užpultų žydai, tarsi pasąmoningai to troško, nors sąmoningai apie tai ir nesusimąstė. Todėl jie buvo savotiškai “kalti”. “Vargšai” žydai tebuvo priemonė vykdyti tokią čiabuvių užgaidą. Manau žydai mielai būtų apsiėję be tų žudynių, bet jiems Dievas liepė išpjauti visus čiabuvius iki vieno. Taigi nebuvo kas daryti reikėjo vykdyti Dievo nurodymą, kuris savo ruožtu tik darė viską, kad išpildyti čiabuvių norus. O kodėl čiabuviai norėjo būti išnaikinti? Jie man nepanašus į ankstyvuosius krikščionis. Vadinasi jie buvo užpulti ne dėl to, kad pasiaukotų dėl kitų žmonių. Reikia ieškoti kitos priežasties.

Štai aš turiu viena tokią versiją. Žmonės turi daug norų, bet esminis noras juk yra tobula ir amžina laimė. Tai yra giliausias kiekvieno žmogaus sielos troškimas. Jis yra nesąmoningas troškimas. Visi turi tokį troškimą. Ir dėl tokio tikslo negaila jokių priemonių, jokių pinigų, nieko negaila. Tai štai, tas noras yra pildomas. Siela taip nori į Rojų, kad sutinka, jog kūnas būtų sunaikintas. Čiabuvių sielos šaukėsi, kad kažkas ateitų ir geriau juos išgalabytų materialia forma, kad dvaisnę išlaikytų nesunaikintą iki galo.


“pas tave ateina kažkokia kraugeriu banda sakanti kad su jais kazkoks visagalis kraugerys dievas (kalbu pagal biblija o ne tavo interpretacijas)
ir dabar tu imsi taip ir paliksi savo manus tiem atejunams? “


Tu kažkaip žvelgi labai siaurai. Čiabuviai turėjo daugiau pasirinkimų. 1. Mesti savo dievus, gyvenimo būdą, atgailauti, atsiversti į žydų tikėjimą, padėti žydams ir likti gyventi tame krašte gyviems. 2. Palikti savo namus atėjunams, iškeliauti iš to krašto, bet išsaugoti sveiką kailį. 3. Kovoti už savo tikrovę, bet problema, kad čia nebuvo tik paprasta kova dėl teritorijos, kaip tarp kokios Asyrijos ir Egypto. Čia buvo įvelti religiniai dalykai. Čiabuviams aiškiai buvo pasakyta, kad žydai atėjo ne kaip paprasti užkariautojai (pvz. kokie asiriečiai, egyptiečiai, babiloniečiai). Žydai visuomet skelbė, jog kartu su jais eina Dievas, kuris yra ne tik jų Dievas, bet apskritai vienintelis tikras Dievas, visos Žemės kūrėjas, taigi ir tų pačių čiabuvių kūrėjas. Čiabuviams tereikėjo tik įrodyti, kad žydai meluoja dėl Dievo ir žydų reikalas būtų kaip mat sugriuvęs. Jiems tereikėjo tik įrodyti, kad jų stabai yra tikri dievai. Tačiau žydus lydėjo stebuklai ir galbūt čiabuviai būtų buvę nieko prieš priimti tą tikrai galingą Dievą, kaip savo Dievą, jei ne ta aplinkybė, kad tas Dievas reikalavo juos tokius, kokie jie tada buvo, sunaikinti. Pasikeisti jie tingėjo, todėl įteigė sau mintį, jog galbūt žydai meluoja, galbūt verta pamėginti priešintis ir tada bus matyt ar žydai ar jie yra teisus. Žydamas tai buvo gyvybės ar mirties reikalas. Nes pralaimėjimo atveju jie ne tik kad nebūtų užėmę žemės, bet ir būtų supratę, jog jų Dievas nėra tikras galingas Dievas, t.y. kad Jis visai ne Dievas. Tai būtų kur kas skaudžiau, nei likti bežemiais. Taigi žydai visiškai neturėjo ką prarasti. O su čiabuviais buvo kitaip. Jie turėjo ką prarasti. Tai visų pirma jų nuodėmingas gyvenimo būdas, prie kurio jie buvo labai prisirišę. Jiems ne taip svarbu buvo, kas yra Dievas, nes labiau rūpėjo tie visi malonumai, kurių jie vaikėsi. Jie pasidarė stabus tik tam, kad įsiteigtų, jog jų gyvenimo būdas tinka dievams.

manau tu pats katik leidai savigyna. tai kuo pagoniai nusikalto kad gynėsi prieis ta žudiku gauja?


Nusikaltimą padaro, nebūtinai tas kuris puola ir nebūtinai tas kuris ginasi. Nusikaltimą padaro, tas kuris nėra teisus prieš Dievą. O teisumas Dievo akivaizdoje yra keblus reikalas. Prieš Dievo žmones negalima kelti rankos, nesvarbu ką jie daro. Reikia šitai suprasti. Todėl net jei jie puola, tai gintis yra nuodėmė. Reikia užmiršti tą žmogiškąjį teisingumo ir lygybės principą. Istorijoje personažams skirtos įvairios rolės ir jie nėra lygūs. Nelygu kaip pažiūrėsi, vieniems tiesiog pasisekė, o kitiems ne, bet visi turi tas savo roles išpildyti iki galo.

ir biblijoje irgi reikalaujama aukoti dievui savo vaikus. tai dar dideli kalausias kas didesnis beprotis ar tavo mistinis pagonis, ar zydas aukojantis savo pirmaji vaika dievui.


Buvo reikalaujama aukoti vaiką, bet iki galo nebuvo prieinama, t.y. realiai tas vaikas niekada nebuvo nužudytas ar sužalotas. Vaiko aukojimo ritualo prasmė buvo parodyti, jog žmogus nėra prisirišęs prie nieko kas žemiška, net prie savo vaikų. Viskas čia tik simboliškai.

jokie tavo išvedžiojimai nepateisins Josuos žiaurumo kuris iszude net moteris ir vaikus. ir banaliai prisidengdamas dievo vardu tiesiog apiplese savo aukas.


Žudė visus iš eilės, kad būtų visiškai sunaikinta supuvusi giminė, kuri pati to prašėsi. O turtą pasiėmė sau, tai negi išmes.

nu zinoma kriscioniskas auklejimas nes biblija irgi aiskai nurodo nuzudyti net savo vaika jei jis isdrista tau nepaklusti.


Pacituok ir tada galėsim įsigilinti.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Apie auklėjimą ir jo naudą

Standartinė Digix » Ket Bal 01, 2010 7:04 am

Tu kažkaip žvelgi labai siaurai. Čiabuviai turėjo daugiau pasirinkimų.

deja jie neturejo tokio psirinkimo.
zydai nieko neiaskino apie savo dieva ir nesiule uz nieka atgailauti ar atsiversti.
ciabuviams nieko nebuvo pasakyta, tiesiog atejo gauja kraugeriu ir sako nezdinkites is cia nes musu dievas us jusu galingesnis.
beje dievas biblijoje net nesako kad yra vienitelis, o tik sako kad jis galingiausias.
o jei tu aiskini kad jiem bent jau buvo suteikta proga priimti ta zydu dieva pasom bentjau biblijos pavyzdi duok.

be to biblijoje neminimas josks ciabuciu nuodemingas gyvenimo budas. tu tai is kepures trauki.
prasom surask kad ir biblijoje koki nors teigini kad jie buvo kazkuo daugiau nuodemingi nei zydai.
tiesa sakant ten isvis net nuodemes savokos pas juos dar nera tais laikais.


Nusikaltimą padaro, nebūtinai tas kuris puola ir nebūtinai tas kuris ginasi. Nusikaltimą padaro, tas kuris nėra teisus prieš Dievą. O teisumas Dievo akivaizdoje yra keblus reikalas. Prieš Dievo žmones negalima kelti rankos, nesvarbu ką jie daro. Reikia šitai suprasti. Todėl net jei jie puola, tai gintis yra nuodėmė. Reikia užmiršti tą žmogiškąjį teisingumo ir lygybės principą. Istorijoje personažams skirtos įvairios rolės ir jie nėra lygūs. Nelygu kaip pažiūrėsi, vieniems tiesiog pasisekė, o kitiems ne, bet visi turi tas savo roles išpildyti iki galo.

labai slykstus dvigubi standartai zinant kad u neturi jokio budo irodyti kad tavo dievas tikrasis.
tai jei pas mane ateis zydai ir musulmonai asikindami kad abieju dievas vienitelis tikrasis, kuri dieva turiu priimti?

ciabuviai irgi negalejo zinoti kad atejunu dievas yra kuo nors kitoks nei ju vietinis stabas. jei zydu jahova butu norejes galejo ir ten esantiem caibuviam parodyti viena kita stebukla ir visi butu savo stabus i siukslyna iemete iskart.

Buvo reikalaujama aukoti vaiką, bet iki galo nebuvo prieinama, t.y. realiai tas vaikas niekada nebuvo nužudytas ar sužalotas. Vaiko aukojimo ritualo prasmė buvo parodyti, jog žmogus nėra prisirišęs prie nieko kas žemiška, net prie savo vaikų. Viskas čia tik simboliškai.

na zinoma cia simbioliskai o ten ne simboliskai. zinoma dievas kuris save vadina pavydu, kuris neapsakomai megsta kruvinas gyvuliu aukas kuris nesigedyja zudyti vaikus. tas paukoti vaika reikalauja tik simboliskai.
tacsiu kitos tautos apie kuriu ziauruma biblijoje nerasoma ni zodizio turbut valgo gyvu vaikus smegenis.

is kur tu trauki toki mela?

Žudė visus iš eilės, kad būtų visiškai sunaikinta supuvusi giminė, kuri pati to prašėsi. O turtą pasiėmė sau, tai negi išmes.

tai va surask kur ten pamineta kad tai supuvusi gimine.
o jei to nerandi tai vadinasi esi smeizikas

del hitlerio genocifdo irgi galim zydus supuvusia gimine pavadinti.

Pacituok ir tada galėsim įsigilinti.

tu nesivargini nieko cituoti, trauki is kepures teiginius kuiu biblijoje tikrai nera.
bet as veliaus pasiekosiu tos citatos
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Re: Apie auklėjimą ir jo naudą

Standartinė Kyras1 » Ant Geg 04, 2010 10:23 pm

deja jie neturejo tokio psirinkimo.
zydai nieko neiaskino apie savo dieva ir nesiule uz nieka atgailauti ar atsiversti. ciabuviams nieko nebuvo pasakyta, tiesiog atejo gauja kraugeriu ir sako nezdinkites is cia nes musu dievas us jusu galingesnis. beje dievas biblijoje net nesako kad yra vienitelis, o tik sako kad jis galingiausias. o jei tu aiskini kad jiem bent jau buvo suteikta proga priimti ta zydu dieva pasom bentjau biblijos pavyzdi duok
.”

Jozuės knygos 2 skyriaus 8-14 eilutės:
“Rahabos ir žvalgų sutartis
8 [i3]Žvalgai dar nebuvo užmigę, kai ji užlipo pas juos ant stogo. 9 Ji vyrams kalbėjo: „Žinau, kad VIEŠPATS šį kraštą yra jums atidavęs, nes dėl jūsų mus yra apėmęs išgąstis. Visi krašto gyventojai dėl jūsų dreba! 10 Žinoma, mes girdėjome, kaip VIEŠPATS nusekino Nendrių jūros vandenį jums, kai ėjote iš Egipto, ir ką jūs padarėte anapus Jordano tiems dviem amoriečių karaliams – Sihonui ir Ogui, kuriuos visiškai sunaikinote. 11 Kai apie tai išgirdome, apmirė mums širdis. Dėl jūsų visi netekome žado, nes VIEŠPATS, jūsų Dievas, iš tikrųjų yra Dievas aukštai danguje ir čia, žemėje. 12 Dabar tad prašyčiau prisiekti man VIEŠPAČIU, kad jūs maloniai elgsitės su mano tėvo namais, nes aš su jumis maloniai pasielgiau. Duokite man tikrą ženklą, 13 kad paliksite gyvus mano tėvą ir motiną, mano brolius ir seseris bei visus jų gimines ir išgelbėsite mūsų gyvastį nuo mirties“. – 14 „Mūsų gyvybė už jūsų gyvybę! – atsakė jai vyrai. – Jei tu šio mūsų reikalo neišduosi, mes su tavimi elgsimės maloniai ir ištikimai, kai mums VIEŠPATS atiduos kraštą“. (RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998), paimta iš www.Biblija.lt)

Komentaras: Nebūk naivus, čiabuviai labai daug žinojo. Jie žinojo apie tai, kad kraštas yra žydamas Dievo atiduotas, žinojo, kokius stebuklus Egypte žydai buvo patyrę, žydų Dievą vadina Viešpačiu ir pripažįsta, jog žydų Dievas yra būtent tas Dievas kuris yra ir danguje ir žemėje, o tai reiškia visagalis Dievas. Ji, tiesa, nepasakė, kad tai vienintelis Dievas, bet tokį teiginį galima nesunkiai numanyti, nes jei būtų bent koks kitas tokio pat kalibro dievas, tai ji nedrebėtų dėl žydų Dievo, neprašytų būtent Jo vardu prisiekti.

Antras dalykas, žydų religija buvo visų pirma žydiška. Priimti tą religiją apskritai reiškė tapti žydu pagal tautybę. Čiabuviai nenorėjo tapti žydais ir gyventi pagal žydų papročius, todėl jiems beliko vienas kelias – pasitarnauti žydams ir tokiu būdu likti gyventi toje žemėje.

Aš šitos situacijos neaukštinu. Apskritai yra šlykštu, kad religijos išpažinimas reiškiasi per smurtą. Tai lengviausias kelias. Kas lengva tas netikra. Yra kitas kelias. Aš apie jį kalbėjau forume „Didžiausios Biblijos paslaptys“ temoje „uolumas dėl Tavo namų“. Man reikia tikro tikėjimo, nes tik toks turi vertę. Jei aš su kalaviju ar LCD neščiau savąją žinią, tai juk savęs vis vien neapgaučiau. Tai būtų tas pats, kaip žaisti su žaisliniais žmogeliais, kurie daro tik tai ką tu nori, bet kas iš to. O aš tikrai tikiu į Dievą, tad jei užsiimčiau tokiais dalykais pats tik sau įrodyčiau, jog jokio Dievo nėra. Kam to reikia? Man reikia įrodymo, kad Dievas yra, todėl aš turiu pamatyti žmonių, kurie tiki Dievu vardan paties tikėjimo, o ne naudos, baimės ar dar kokios priežasties. Taigi darau išvadą, kad taip kaip žydai Dievą skelbė yra labai prastas būdas. Jie elgėsi taip, tarsi patys netikėtų. Jie patys nelabai ir tikėjo, todėl tik tokius bukus nurodymus ir gaudavo iš Dievo. Čia ne su Dievu problema, su jais, nes kodėl tada aš iš Dievo tokių primityvių nurodymų negaunu.


be to biblijoje neminimas josks ciabuciu nuodemingas gyvenimo budas. tu tai is kepures trauki. prasom surask kad ir biblijoje koki nors teigini kad jie buvo kazkuo daugiau nuodemingi nei zydai. tiesa sakant ten isvis net nuodemes savokos pas juos dar nera tais laikais.”

Pakartoto Įstatymo knygos 9 skyriaus 4-6 eilutės:
4 [i2]Kai VIEŠPATS, tavo Dievas, bus nuvijęs juos tau iš kelio, nesakyk sau širdyje: 'Dėl mano teisumo VIEŠPATS įvedė mane paveldėti šį kraštą', – nes iš tikrųjų dėl tų tautų nedorumo VIEŠPATS išvaro juos tavo akivaizdoje. 5 Ne dėl tavo teisumo ar tavo širdies sąžiningumo įeini paveldėti jų kraštą, bet dėl jų nedorumo VIEŠPATS išvaro juos tavo akivaizdoje, idant įvykdytų pažadą, kurį VIEŠPATS davė prisiekdamas tavo protėviams – Abraomui, Izaokui ir Jokūbui. 6 Žinok tad, kad VIEŠPATS, tavo Dievas, duoda tau šį kraštą paveldėti ne dėl tavo teisumo, nes esi kietasprandė tauta“. (RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998), paimta iš www.Biblija.lt)

Komentaras: 1. Dievas kalba apie tų tautų nedorumą, o tai tas pats, kas nuodėmingumas pagal mūsų terminiją.
2. Teiginys, kad žydai būdami kietasprandė tauta kraštą gauna ne dėl savo teisumo, savaime nurodo, kad jie nepranašesni už čiabuvius tuo, kaip jie elgiasi. Bet aš dėl to juk ir nesiginčijau. Aš tik akcentavau, kad būtent dėl savo nuodėmingumo čiabuviai tiesiog norėjo būti sunaikinti, todėl buvo rasta ir priemonė tam įvykdyti – žydai. Dievas tuos pačius žydus irgi dažnai bara ir sako, jog jei jie gyvens kaip vietiniai, jei su vietiniais susidės, tai juos ištiks tas pats nelaimingas likimas, t.y. išvardijami prakeikimai. Pagaliau juk taip ir atsitiko vėliau, nes žydai gyveno labai nuodėmingai, tai ir buvo iš to krašto išnaikinti, t.y. ištremti į Babiloną.

Tu Digix’ai vis nenori suprasti vieno dalyko, kad žydai tiesiog buvo mylimi Dievo, be didesnių nuopelnų. Štai tau dar viena citata: Pakartoto Įstatymo knygos 7 skyriaus 7-8 eilutės:
“7 Ne dėl to, kad būtumėte buvę gausesni už bet kokią kitą tautą, VIEŠPATS pamilo jus ir išsirinko, juk jūs buvote skaičiumi mažiausi iš visų tautų. 8 Nes VIEŠPATS mylėjo jus ir laikėsi priesaikos, kurią jis buvo davęs tavo protėviams, VIEŠPATS išvedė jus galinga ranka ir atpirko tave iš vergijos namų, iš faraono, Egipto karaliaus, rankos. (RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998), paimta iš www.Biblija.lt)

Kaip matai Dievas tiesiog mylėjo žydus ir nebūtinai už jų nuopelnus, o jei ir už nuopelnus tai ne jų, o jų protėvių. Tačiau nepaisant visio šito, jau vien dėl protėvių žydai būdamai ne ka mažiau nuodėmingi už čiabuvius visgi buvo nepalyginamai vertesni užimti tą kraštą.

Čia kalbu žvelgdamas iš Dievo Rašytojo parašytos iliuzinės istorijos vidaus perspektyvos. Jei kalbėčiau apie tikrąjį tikėjimą į Vieną Dievą, tai turėčiau pridurti, jog tiek žydai, tiek čiabuviai tėra tik nieko nesprendžiantys personažai, be jokios tikros atsakomybės, todėl negalintys konkuruoti dėl to, kurie yra vertesni kažkur gyventi. Mano didžiausia svajonė yra kad baigtųsi šis iliuzinis žaidimas su visa šita kruvina istorija, bet kadangi iš tos istorijos dar neišsivadavom, o niekas kažkodėl ir nenori išsivaduoti, tai tada vien iš atjautos žmonėms, kurie nežino ką daro, kurie nesuvokia elementarių dėsnių, turiu uoliai kalbėti apie tuos bjaurius šios iliuzinės tikrovės dėsnius. Man asmeniškai rašyti apie tai, kad čiabuviai turėjo būti sunaikinti yra skaudu, nes man apskritai yra kančia matyti ir išgirsti apie bet kokio žmogaus kančias. Aš to tiesiog negaliu pakęsti, nes joks žmogus nėra vertas kančių. Bet iš kitos pusės, nuo šitos skaudžios realybės aš niekaip negaliu pabėgti, todėl turiu kalbėti apie tai, kas padėtų žmonėms bent kiek mažiau kentėti, todėl turiu aiškinti tuos kvailus iliuzinius dėsnius apie tai, kad už nuodėmes ir kvailumą laukia bausmės. Lengviausia man būtų pasakyti: žmogau vagie, tu esi nekaltas, kad Rašytojas tau davė vagies rolę. Bet juk aš žinau, kad į tą rolę įeina ir saubingos pomirtinės kančios. Todėl niekur nenueinu ir sakau: žmogau, o gal Dievas visgi tau neskyrė tos vagies rolės, gal priešingai, jei dabar atsiverstum, tai ir būtų įrodymas, kad tu nesi vagis ir todėl tau nebereikėtų visų tų kančių iškęsti? Man apskritai nepatinka, kad yra tokios rolės, kaip vagies pavyzdžiui. Man nepatinka vien dėl to, kad vaidinant tą rolę reikia kentėti kančias. O apskritai paėmus visos rolės šiame gyvenime turi savyje kančios, todėl man jos visos nepatinka. Tačiau labiausiai nepatinka tos rolės, kurios atneša pomirtinio gyvenim kančias.

Dar apie žydus… Jiems aiškiai buvo pasakyta, kad žemę gauna ne dėl savo nuopelno, o dėl dviejų sutapusių aplinkybių. Pirma, buvo duotas pažadas jų garbingiems protėviams, antra, taip jau išėjo, kad tose žemėse gyvena supuvusio giminės žmonės, kurių pačių dvasinės gerovės vardan pagal iliuzinės tikrovės dėsnius reikėtų juos išnaikinti. Jei nebūtų abiejų sąlygų, tai žydai būtų matę pažadėtąją žemę kaip savo ausis. Todėl čiabuviai turi irgi prisiimti pilną atsakomybę, nes patys prisidirbo.

Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos galima nesunkiai suprasti, kodėl žydams iki galo nepavyko tas reikalas. O kad nepavyko juk akivaizdu. Jie niekada ne tik, kad neužėmė viso pažadėtosios žamės, jie niekada tvirtai ir nesijautė net ir užimtose žemėse, nes nuolat turejo permainingai kariauti su kaimynais, o ir iš užimtų vietų nesugebėjo čiabuvių išvyti ir ne tik, kad neprivertė tų čiabuvių laikytis žydiškų papročių, bet patys mielai užsikrėtė čiabuvių papročiais ir stabais. Žydams nepasisekė, nes jie neįvykdė misijos. Jų darbas buvo iš tos žemės išmesti lauk visus nuodėmingus čiabuvius, vardan pačių čiabuvių gerovės. Bet ne, žydai nenorėjo dirbti dėl kitų gerovės. Jų pirma mintis buvo savanaudiškas noras kuo greičiau užsigrobti tą žemę sau. Paklausi, o koks skirtumas ką galvoji sau galvoje, jei išorėje vis vien muši tą čiabuvį? O skirtumas yra. Visų pirma dvasine prasme tai yra didžiulis skirtumas, kada motyvas yra nesavanaudiškas ir kada egoistiškas, tai toks pats skirtumas kaip tarp dangaus ir žemės. Praktine prasme skirtumas buvo tame, kad žydai visai nenorejo tu čiabuvių išstumti, nes egoistiškai mąstant buvo daug naudingiau juos pasilikti sau tarnais.

Dar kita blogybė buvo tame, kad žydai čiabuvius naikino su įsitikinimu, kad naikina supuvėlius, bet savęs supuvėliais nelaikė. O kaip matom iš Dievo žodžių patys žydai nebuvo nieko pranašesni. Jei prisiminsim Jėzaus žodžius, kad “kokiu teismu teisiate, tokiu patys būsite teisiami” tai pasidarys viskas aišku, kodėl žydams nepasisekė ir kodėl jie patys buvo iš tos žemės ne kartą ištremti. Žydai niekino tuos, kuriuos išstumia lauk, o turėjo, priešingai, tik su dideliu vidiniu nusižeminimu tai daryti, nes patys buvo ne ką geresni už tuos čiabuvius. Turėjo tik džiaugtis, kad turėjo tuos nuostabius protėvius ir jokiu būdu nepasikelti dėl savo nuopelnų, kurių nebuvo.


labai slykstus dvigubi standartai zinant kad u neturi jokio budo irodyti kad tavo dievas tikrasis.


O tu man savo ateismą gali įrodyti, kad Dievo tikrai nėra? Sakai mes tikintieji esam jus ateistus labai nuskriaudę per visokais inkvizicijas ir pan.? O jus ateistai nesat mūsų niekada nuskriaudę, kad ir per visa sovietinę okupaciją propaguodami ateistiškas idėjas? Sakai mes primetam savo požiūrį, kad ištvirkauti negerai neturėdami jokių įrodymų, jog tikrai yra Dievas, kuris mus to išmokė? O jus ateistai turit įrodymų, kad tikrai nėra jokio Dievo, kai brukat ištvirkavimus. Kaip nesuvoki, jog jei nėra Dievo kaip moralės autoriteto, tai pedofilija nėra niekuo blogiau aš bėgiojimą po pievą. Jūs ateistai esat tik išoriškai tolerantiški. Iš vidaus jūs brukat savąjį suvokimą, kad reikia daryti būtent tai, ką mes vadiname nuodėmėmis ir netgi skriaudžiat tuos, kurie to nedaro. O taip yra dėl to, kad ir jūs giliai širdyje jaučiat, kas yra gerai, o kas negerai, tačiau nenorit to net negirdėti, todėl neapkenčiat žmonių, kurie elgiasi moraliai, nes jie yra jums gyvi priekaištai.

Užtat aš norėčiau, kad vienąkart baigtųsi šitie slapukavimai ir žmonės atvirai išpažintų, ką jie vis dėlto laiko gėriu ir blogiu. Nes dabar yra taip, kad ateina koks pedofilas, kuris su malonumu tvirkina svetimus vaikus, bet jokiu būdu nesutiktų, kad jo paties vaikus kiti dėdės tvirkintų. Arba ateina vagis, kuris mielai vagia iš kitų, bet iš kitos pusės saugo savo namus, kad jo neapvogtų. O pagalvok, jei ateitų blogio įsikūnijimas, kuris surinktų į kariuomenę tokius žmones, kurie patys vagia ir nori, kad iš jų vogtų, mafijozus kurie žudo net tik konkurentus, bet ir su pasimėgavimu savo vaikus, pedofilus, kurie patys ieško, kad tik kas tvirkintų ir žalotų jų vaikus. Juk tokiu atveju visi tie mano pirmiau paminėti veidmainiai pedofilai ir vagys garantuotai stotų su tokiais į kovą vien dėl papraščiausio sveiko noro išgyventi ir palikti palikuonius. Vardan mobilizacijos jie patys atsisakytų to, ką prieš tai darė. Nustatytų griežtas taisykles ir sunkias bausmes, kurių patys būtų priversti laikytis, kad jos galiotų.

Šiuo metu problema yra tai, kad dėl santykinai didelio saugumo jausmo mes atsipalaidavom ir pasinėrėm į ištvirkavimus, kurie baigia sunaikinti mūsų stiprybę ir mes pamažu tampame lengvu grobiu bet kam. Jau vien tai, kad dėl noro darytis abortus, mes prarandam pusę vaikų, neleidžia mums turėti teigiamo natūralaus gyventojų prieauglio. Mes jau nebeturime ateities. Tiesiog neliks žmonių ir tiek. Juk nebūtina, kad mus kas nors ginklu išžudytų, mes patys jau žudomės: savižudybės, abortai, smurtinės žmogžudystės. Užkariautojas jau ateis į tuščią erdvę. Be jokių žmogiškųjų nuostolių. Ir tik nereikia, kalbėti apie branduolines bombas. Musulmonai tiesiog paims demokratiniu būdu valdžią kokioje nors Prancūzijoje ir patys jas pasiims.

Gal žmonėms reikia kažkokio sukrėtimo kaip Romos laikais, kokį barbarai padarė. Bet tada jau buvo per vėlu. Greitu laiku sukrėtimas ateis iš musulmonų pusės, kai jie tyliai vien savo skaičium pradės dominuoti Europoj ir paims visokeriopą valdžią. Idomu, kur tada dėsis visokie europiečiai iškrypėliai - išsisigimėliai. Man tik gaila, kad vien tam, kad nuo žemės paviršiaus būtų nušluoti išsigimėliai, labai nukentės ir niekuo dėti žmonės. Nes musulmonai mūsų negailės, mes jiems visi vienodi. Muš, persekios ir niekins mus visus vienodai. Vienodai spardys tiek žuliką, tiek eilinį dorą žmogelį, tiek kunigą.

tai jei pas mane ateis zydai ir musulmonai asikindami kad abieju dievas vienitelis tikrasis, kuri dieva turiu priimti?

Pagal savo vidinį supratimą. Pamiršk bet kokius klausimus apie įrodymus. Niekas tau niekada nepateiks įrodymų šiuose reikaluose. Spresk visų pirma pagal save. Kaip pats save vertini, to ir esi vertas. Pats žemiausias lygis yra išpažinti Islamą, nes pagal jį nesi vertas, kad dėl tavęs ant kryžiaus mirtų Dievo sūnus, o tęsi vertas tik neišsilavinusio dykumos gyventojo maloningų žodžių. Jei manai, kad esi bent jau vertas turėti protėvius su kuriais NUOLAT bendravo Dievas, tai priimk žydų tikėjimą. O jei manai, kad esi kaip žmogus vertas lygiaverčio bendravino su Dievu, tai priimk krikščionybę, nes būti krikčioniu reiškia visų pirma būti oriam. Tokie žmonės žino, kad Dievas dėl jų ryžosi paaukoti savo sūnų. Su tokiais žmonėm Jo Sūnus kalbasi, kaip lygus su lygiais. Bet jei manai, kad tesi vertas tik žmogaus pranašo ir galvos daužymo į žemę, tai žinai ką rinktis. Tačiau noriu dar kartą pabrėžti, kad Islamas nėra nieko mažiau susijęs su Dievu negu krikščionybė. Negaliu pakesti, kai yra kalbama, kad musulmonai tai bedieviai, išgalvota religija ir panašų šlamštą. Pagaliau tokios kalbos elementariai prieštarauja Biblijai. Paskaitykit apie Abraomo sūnų Izaiją ir Dievo pažadus dėl šiojo palikuonių gausos. Esmė yra būtent tame, kad Islamas irgi to paties Dievo duotas, kaip ir krikščionybė. Skirtumas tik tame, kokiems žmonėms duotas. Mes visi renkamės pagal tai, ko esam verti. Patys objektyviai išsirenkam. Žmogus, kuris nevertas net sužinoti apie tai, kad Dievas į pasaulį siuntė savo sūnų, to ir nesužinos gimęs musulmonų aplinkoje arba ir išgirdęs netikės. Gerbiu musulmonus, bet labai džiaugiuosi, kad gimiau ne musulmonu. Laikau, kad man labai pasisekė.

Bet tik nepradėk kalbėti apie tai, kad už vis oriausias yra ateistas, nes jei tikrai egzistuoja Dievas, tai ateistas yra labiausiai apgailėtinas žmogus iš visų.


ciabuviai irgi negalejo zinoti kad atejunu dievas yra kuo nors kitoks nei ju vietinis stabas. jei zydu jahova butu norejes galejo ir ten esantiem caibuviam parodyti viena kita stebukla ir visi butu savo stabus i siukslyna iemete iskart.

O vien tai, kad žydai juos visus viena po kito išmušė argi nedarė jiems ispūdžio? Bet, kaip ir rašiau ankščiau, jie nors ir pripažino, kad žydų Dievas yra tikrasis, bet į Jį netikėjo, nes patys nebuvo į jį įtikėję lasvai, o beto ir nenorėjo pakeisti savo nuodėmingo gyvenimo būdo. Stebuklai dar ne viskas. Tie patys žydai matė daug stebuklų, bet vis vien liko kietasprandė tauta, linkusi į tuos pačius dalykus kaip ir pagonys. Todėl pamiršk gydomąją stebuklų galią. Tikėjimas ne nuo to priklauso. Net jei ir aš tau pademonstruočiau stebuklą, tu neįtikėtum jau vien dėl to, kad tau būtų pernelyg nesmagu pripažinti, jog klydai. O būtų visai kas kita, jei tu laisva savo paties valia būtum įtikėjęs, tai ir tų stebuklų tau nebereikėtų. Savivertės problema yra pati pati svarbiausia problema bet kokiam žmogui, o dažnai svarbiau net ir už savo paties gerovę. Tu juk irgi geriau sutiktum degti pragare, bet jokiu būdu nesikėsintum į savo savivertę ir nenusižemintum atgaila prieš Dievą.

na zinoma cia simbioliskai o ten ne simboliskai. zinoma dievas kuris save vadina pavydu, kuris neapsakomai megsta kruvinas gyvuliu aukas kuris nesigedyja zudyti vaikus. tas paukoti vaika reikalauja tik simboliskai.
tacsiu kitos tautos apie kuriu ziauruma biblijoje nerasoma ni zodizio turbut valgo gyvu vaikus smegenis
.”

Digix’ai tu demonstruoji savo neišmanymą. Biblijoje niekur nerasi, tokios vietos, kad Dievui buvo aukojamas vaikas, tuo tarpu, kad pagonys tai darė yra akivaizdu.

Geriausia tau būtų perskaityti angliskoj wikipedijoj straipsni tema “Moloch”.

Ten išsamiai aprašyta, kas tai per stabas buvo, ir kaip konkrečiai vaikai buvo žudomi jo garbei.

Čia pabandysiu išversti tik pagrindinius momentus.
Visų pirma citatos:

Kunigų knygos 18 skyriaus 21 eilutė: 21 Neleisi, kad kas nors iš tavo palikuonių būtų paaukotas Molechui,[i4] ir neišniekinsi savo Dievo vardo: aš esu VIEŠPATS! [Išnaša i4: Kun 18,21: ... aaukotas Molechui: užuomina apie kanaaniečių paprotį aukoti vaikus kruvina auka dievui Molechui. Kūdikiai būdavo nužudomi, o paskui sudeginami. Žr. Ez 16,20-22; 20,26.31; 23,37.] (RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998), paimta iš www.Biblija.lt)

Kunigų knygos 20 skyriaus 1-5 eilutės: 1 [i1]VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2 „Sakysi izraeliečiams:
'Jei kas iš izraeliečių ar Izraelyje gyvenančių ateivių aukotų kurį nors iš savo vaikų Molechui, jis bus nubaustas mirtimi. Krašto žmonės turi užmušti jį akmenimis. 3 Aš pats atgręšiu savo veidą į tą žmogų ir pašalinsiu jį iš tautos, nes, aukodamas savo vaiką Molechui, jis suteršė mano šventovę ir išniekino mano vardą. 4 Net jei krašto žmonės žiūrėtų pro pirštus į tą žmogų, kai jis aukoja savo vaiką Molechui, ir nenubaustų jo mirtimi, 5 aš pats atgręšiu savo veidą į tą žmogų ir į jo giminę, pašalinsiu iš tautos jį ir visus, kurie seka jį, ištvirkaudami su Molechu. (RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998), paimta iš www.Biblija.lt)
Antrosio Karalių knygos 23 skyriasu 10 eilute:
“kad nė vienas daugiau nebevestų savo sūnaus ar dukters per ugnį kaip aukos Molechui” (RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998), paimta iš www.Biblija.lt)
Pranašo Jeremijo knygos 32 skyriaus 35 eilutė:
35 Jie pastatė Baalo kauburių aukurus Ben-Hinomo slėnyje, kad turėtų kur paaukoti savo sūnus ir savo dukteris Molechui[i7] ir užtrauktų ant Judo nuodėmę, nors aš to jiems niekad neįsakiau. Man net į mintį neatėjo, kad jie darytų tokias baisybes!” (RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998), paimta iš www.Biblija.lt)
Jei tikėti žydų rabinų komnetarais tai štai, kaip atrodė toji pagonių ir supagonėjusių žydų vaikų aukojimo praktika:
The 12th century rabbi Rashi, commenting on Jeremiah 7:31 stated:
Tophet is Moloch, which was made of brass; and they heated him from his lower parts; and his hands being stretched out, and made hot, they put the child between his hands, and it was burnt; when it vehemently cried out; but the priests beat a drum, that the father might not hear the voice of his son, and his heart might not be moved.
Lietuviškai, suprimityvintai, galima išversti taip:

Stabas buvo pagamintas iš žalvario, rankos iš apačios kaitinamos ugnies, ant išskėstų įkaitintų jo rankų buvo uždedamas vaikas, kuris baisiai klykdavo kepinamas ugnies, bet stabo šventikai mušdavo būgnus, kad vaiko riksmo negirdėtų tėvas ir neatšauktų aukos.

tai va surask kur ten pamineta kad tai supuvusi gimine.
o jei to nerandi tai vadinasi esi smeizikas


Dievas niekada neleido žydams nuskriausti jokio nekalto iki galo nesupuvusio žmogaus. Prisimink tą pačią Rahabą, kuri padėjo Jozuės sekliams. Ir priešingai Dievas reikalavo žudyti supuvusius, t.y. nuodėmes darančius žmones, kad būtų išnaikinta piktenybė iš žmonių tarpo. Todėl logiškai išeina, jei Dievas liepia užėmus ištisas karalystes sunaikinti visus gyventojus iki vieno, vadinasi kalbame nebe apie suvusius paskirus žmones, o apie visą supuvusią giminę. Įrodyk priešingai.

del hitlerio genocifdo irgi galim zydus supuvusia gimine pavadinti.

Viskas yra reliatyvu ir tu gali bet ką bet kaip pavadinti. Kaananiečiai žydų Dievo teigimu buvo supuvusi giminė, kuri turi būti išnaikinta. Ar Hitleris naikino žydus dėl to, kad jie pagal kažkokią vertybių sistemą galėjo būti laikomi supuvusia gimine aš nežinau. Bet kokiu atveju net jei Hitleris tokią vertybių sistemą ir susikūrė, aš su tokia nesutinku.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Apie auklėjimą ir jo naudą

Standartinė Digix » Tre Geg 12, 2010 7:02 pm

Tu Digix’ai vis nenori suprasti vieno dalyko, kad žydai tiesiog buvo mylimi Dievo, be didesnių nuopelnų. Štai tau dar viena citata: Pakartoto Įstatymo knygos 7 skyriaus 7-8 eilutės:


tai as ta jau visa menesi bandau irodyti o tu vis neigi.
taip butent biblijoje rasoma kad zydai isrinktoji tauta. visi kiti tik kaip kokie tarakonai kurisuos kai eini ismindai ir tiek.

tai nereiski cia meluoti iekant pasitesinimu kad

Komentaras: 1. Dievas kalba apie tų tautų nedorumą, o tai tas pats, kas nuodėmingumas pagal mūsų terminiją.

vienintelis tu kitu tautu nepadorumas yra tai kad jie nera dievo išsirinktieji.
neradai nieko kad patvirtintum jog tie kitataučiai yra bent kiek blogesni uz zydus

tu kazkodel tai skelbi kaip normalu dalyka, bet zinai zemeje tai vavinama fasizmu, taigi dievas yra fasistas,
as sio atveju neturiu nienieko pries tavo dieva, bet jei dievas taip legiasi kodel zmonesm negalima>
kodel matai dievui negalioja jo paties sukurtos taisykles?

zinai yra toks principas, kad kurejas teisamas pagal jo paties sukurtas taisykles.


Digix’ai tu demonstruoji savo neišmanymą. Biblijoje niekur nerasi, tokios vietos, kad Dievui buvo aukojamas vaikas, tuo tarpu, kad pagonys tai darė yra akivaizdu.

O tu zydu biblijoje pamirsai kad irgi yra vieta kur reikalaujama paaukoti dievui savo pirmagimi
skamba mazdaug taip kad pirmasis jusu vaikas priklauso dievui" ir zinant nutikima su abraomu ir jo sunum tai matosi kad tokia auka abraomui nepasirode nei kiek neiprasta.
ir veliau aprasoma kaip Jozue dievui paukojo savo dukteri. tai matosi kad vaiku aukojimas nebuvo kazkas tokio nenormalaus pas zydus.


Dievas niekada neleido žydams nuskriausti jokio nekalto iki galo nesupuvusio žmogaus. Prisimink tą pačią Rahabą, kuri padėjo Jozuės sekliams. Ir priešingai Dievas reikalavo žudyti supuvusius, t.y. nuodėmes darančius žmones, kad būtų išnaikinta piktenybė iš žmonių tarpo. Todėl logiškai išeina, jei Dievas liepia užėmus ištisas karalystes sunaikinti visus gyventojus iki vieno, vadinasi kalbame nebe apie suvusius paskirus žmones, o apie visą supuvusią giminę. Įrodyk priešingai.

man nieko irodineti nereikia, kaip jau minejau jei tu patesini jozue, tai as pateisinu hitleri


Viskas yra reliatyvu ir tu gali bet ką bet kaip pavadinti. Kaananiečiai žydų Dievo teigimu buvo supuvusi giminė, kuri turi būti išnaikinta. Ar Hitleris naikino žydus dėl to, kad jie pagal kažkokią vertybių sistemą galėjo būti laikomi supuvusia gimine aš nežinau. Bet kokiu atveju net jei Hitleris tokią vertybių sistemą ir susikūrė, aš su tokia nesutinku.

tu gali sutikti ar ne tavo reikalas, bet jei dabar ps ane ateini tu ir hitleris ir vienas akote isnaikinkim supuvusius kananiecius, kitas ako isnaikinkim supuvusius zydus
tai kuri as turiu asirinkti?
o gal geriau abu jus tokiu8s supuvusius i elektros kede ir nebereikes nieko naikinti?


O tu man savo ateismą gali įrodyti, kad Dievo tikrai nėra?

kad dievo nera irodo tai jog pasaulyje nera stebuklu. o jei ir dievas yra tai praktika rodo kad jis i zmoniu gyvenima nesikisa, o net jei priimsime biblijos neitiketinas pasakeles uz teisybe, tai balime bent jau teigti kad bent 2000 metu dievas nebuvo niekaip pasireiskes.
taigi betkokiu taveju rezultatas vienodas. jei priimsim tavo hipoteze ir dabartine kataliku ideja kad pragaro kaip ir nebera, tai vistiek nesvarbu ka darysi resultatas bus toks pats.

del to nematau reikalo i musu gyvenima ptraukti dievo. be jo viskas daug paprasciau.
tu cia labai jau vardini visokias " blogybes" bet pamirsai kad tavo dievas daro dar baisesnius dalykus tik vien del to kad juos saro deivas tu vadini juos geriu.
tai as kaip atesitas sugalvojau geriau, viska ka daro zmones yra geris. jei tai kad dievas nuzudo nekalta kudyki yra geris kodel tu pyksti ant pedofilo?
tiesiog manyk tada kad cia dievas pedofilo rankomis jis išprievartavo, ir todel tai nieko blogo, beje vis geriau nei butu nuzudes.
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Re: Apie auklėjimą ir jo naudą

Standartinė Kyras1 » Pir Bir 21, 2010 6:56 am

“taip butent biblijoje rasoma kad zydai isrinktoji tauta. visi kiti tik kaip kokie tarakonai kurisuos kai eini ismindai ir tiek.”


O kodėl gi nuodėmingi žmonės neturėtų būti laikomi tarakonais, kuriuos reikia išmindyti? Nuodėmingi žmonės apskritai patys iš savęs nenusipelno jokios pagarbos. Tačiau kita vertus, tie kurie yra nenuodėmingi gali rinktis kaip jie nori elgtis su tarakonais, ar būtinai juos mindyti, spręs jie patys? Skirk du aspektus. Pavyzdžiui yra įsakymas – užmėtyti nusidėjėlį akmenimis. Kaip esu rašęs kitoje diskusijoje visi įsakymai yra viso labo tik priemonės išgauti informaciją. Jei nebūtų įsakymo nežudyk, tai kažką nužudęs nežinotum, kad padarei tai, ką Dievas draudžia, t.y. padarei nuodėmę. Taip ir čia, jei nebūtų įsakymo nusidėjėlį užmėtyti akmenimis, nusidėjęs žmogus nežinotų, kaip žemai jis yra kritęs, jog net nebeturi teisės skųstis dėl savo gyvybės atėmimo, jei kas ją jam atimtų. Jis žino, kad yra vertas buti užmuštas. O kokią informaciją gauna teisusis. Jis gauna informaciją, kad nusidėjėlis turi būti užmėtytas akmenimis. Todėl jis gali eiti kaip žydai ir mindyti tarakonus arba gali leisti sau nemindyti jų, jei jis juos yra įgijęs sau už nuosavybę? Pagal įsakymą akis už akį, jei tau kažkas trenkė per veidą, tai jam turi būti trenkta atgal, bet Jėzus mokė, kad reikia atsukti antrą žandą. Ar tai nėra nepaklusnumas Dievo įsakymams? Nėra tokiu atveju, jei tu atsukdamas antrą žandą skriaudą atkentėjai, kad atpirkti to kito žmogaus nuodėmę. Jei tu jau atkentėjai, tai nebereikia jam. Vadinasi tu gali sau leisti nevykdyti įsakymo trenkti jam per žandą. Tu jau esi tos situacijos savininkas ir elgies kaip tinkamas. Jėzus kvietė mus būti tobulais, kaip jis, todėl mes elgsimės pagal jo pasiūlytą būdą ir neužsiimsim tarakonų mindymu. Taigi tarakonai nemindomi ne dėl to, kad jie yra vis dėlto vertingi, bet ne patys savaime kauip tokie, o vertingi, nes teisiųjų per brangiai nupirkti yra, kad būtų mindomi.


“vienintelis tu kitu tautu nepadorumas yra tai kad jie nera dievo išsirinktieji.
neradai nieko kad patvirtintum jog tie kitataučiai yra bent kiek blogesni uz zydus”


O man ir nereikia to įrodyti, kad jie buvo blogesni. Tu suprask, kad blogietis neturi jokių teisių, net ir teisės skųstis, kodėl su kitais blogiečiais yra elgiamasi geriau. Kaip tu nesuvoki? Tai yra elementarus teisės principas, jog beteisis neturi jokių teisių.

Tik šeimininko reikalas yra kaip jis elgsis su savo vergais. Jei nori, tai vienus iškelia virš kitų, kodėl gi negalėtų? Visa tai reikalinga tam, kad beteisis tikrai pasijustų beteisiu ir prakeiktų nuodėmingą gyvenimą. Kitaip gal dar ir nebūtų taip nemalonu… Nenori tokios “neteisybės” tai nedaryk nuodėmių ir jokie žydai tau nebus baisūs.


“neturiu nienieko pries tavo dieva, bet jei dievas taip legiasi kodel zmonesm negalima> kodel matai dievui negalioja jo paties sukurtos taisykles?” “zinai yra toks principas, kad kurejas teisamas pagal jo paties sukurtas taisykles.”



O ką tu į tai, kad Dievas ir tai dėl tavęs padarė, kad tik tu nesigundytum būti nuodėmininkas. Nu tai ir buvo juk Jėzus, t.y. Dievas nukankintas ant kryžiaus. Pagal jo paties duotas taisykles, kaip Įstatymo bausmė. Mes visi esam linkę kartoti, kaip litaniją pasakymą “ Jėzus įvykdė Įstatymą”, bet pamirštam, ką tai reiškia. Įvykdė viską ir doro elgesio paliepimus, bet tuo pačiu ir Įstatymo numatytas bausmes priėmė, t.y. įvykdė Įstatymą pilnumoje. Taigi tau nebelieka net mažiausio pagrindo ginti savo nuodėmingumą, apeliuojant kažkokia “neteisybe”. Jei nori tai gali laikyti, jog Dievas ant kryžiaus iškentėjo už barbariškus paliepimus žydams mušti kaananiečius.

Na, o man vistiek kyla klausimas ar tikrai Dievas (Jėzus) buvo bent kiek kaltas dėl ko nors. Aš taip nemanau. Bet žinai, ir joks žmogus nėra dėl nieko iš tikro kaltas, nes tik vykdo savo personažo rolę kažkokioje megaistorijoje. Tie visi nurodymai ir bausmės tėra iliuziniai. Jie netikri, bet ir tuo pačiu vis vien labai realūs ir apčiuopiami. Štai todėl išeina, kad mes visi turim įvykdyt Įstatymą su visomis pareigomis ir bausmėmis. O tam, kad iliuziškai viskas atrodytų gerai, tos bausmės mūsų atžvilgiu yra bandomos pateisinti mus kažkuo apkaltinant. Velniui vienus žmones pavyksta įtikinamiau apkaltinti, jog jie ir patys patiki, o pavyzdžiui Jėzų irgi kaltino nors ir apsurdiškais dalykais, o visgi kaltino, tiesa Jis bent jau nebuvo kvailys ir nepripažino, kad yra kaltas. Taigi iš to darom išvadą, kad pirminis sumanymas buvo, jog visi žmonės, įskaitant ir Jėzų, būtinai savo kailiu vykdytų Įstatymą, ypatingai bausmių dalį. Tą mes sėkmingai visi ir darom, na bet ką padarysi… Nniekas nenori galvoti, kaip gelbėtis iš šio Žaidimo. Mano balsas skamba vienišas dideliuose tyruose….


“O tu zydu biblijoje pamirsai kad irgi yra vieta kur reikalaujama paaukoti dievui savo pirmagimi skamba mazdaug taip kad pirmasis jusu vaikas priklauso dievui" ir zinant nutikima su abraomu ir jo sunum tai matosi kad tokia auka abraomui nepasirode nei kiek neiprasta. ir veliau aprasoma kaip Jozue dievui paukojo savo dukteri. tai matosi kad vaiku aukojimas nebuvo kazkas tokio nenormalaus pas zydus.”


Tu man aiškiai pacituok, kuom tu ten remiesi. O dėl to, kad Abraomas nenustebo, tai ir aš nenustebčiau, jei manęs to paties pareikalautų, nes aš žinau, koks tas Dievas geras iš tikrųjų yra, todėl žinau, kad Jam tikrai neprireiks REALAUS vaiko paaukojimo. Tai ko čia krauti į kelnes tada. Nueini atlieki dvasinį simbolinį ritualą ir smagiai su vaiku, kaip po kažkokio nuotykio grįžti žiūrėti futbolo čempionato… Abraomas skirtingai nuo tavęs buvo pažinęs Dievą, todėl iš anksto žinojo, kaip viskas bus. Taip kaip aš žinau dabar kaip ten būna, nes esu perskaitęs Bibliją. Lygiai taip ir Abraomas žinojo, tik gal jis apreiškimą buvo gavęs ne per Biblijos skaitymą, o kokiu nors kitokiu būdu.


man nieko irodineti nereikia, kaip jau minejau jei tu patesini jozue, tai as pateisinu hitleri”


Aš pateisinu tik tokį elgesį kokio Jėzus mokė, todėl nesuku galvos dėl to, kaip teisiai buvo elgiamasi Jėzaus, kitaip kvailai atrodytų mano pasikliovimas Jėzumi, jei aš dairyčiaus atgal.

“tu gali sutikti ar ne tavo reikalas, bet jei dabar ps ane ateini tu ir hitleris ir vienas akote isnaikinkim supuvusius kananiecius, kitas ako isnaikinkim supuvusius zydus
tai kuri as turiu asirinkti? o gal geriau abu jus tokius supuvusius i elektros kede ir nebereikes nieko naikinti?”


O tu klysti dėl manęs. Aš taip neraginu daryti, nes kaip ir minėjau aš seku Jėzaus nurodymais, o jis neliepė nei kaananiečių naikinti, nei žydų… Tau papraščiausiai pikta, nes neturi kaip prisikabinti, todėl kaltini mane nebūtais dalykais. Tai, kad aš sakau, jog žydai buvo teisūs pagal savo situaciją užpulti Kaananiečius nereiškia, jog aš raginu tai daryti. Jie buvo teisus, bet aš žinau kitą būdą, kaip išlikti teisiam ir nesusitepti rankų krauju.


“kad dievo nera irodo tai jog pasaulyje nera stebuklu. o jei ir dievas yra tai praktika rodo kad jis i zmoniu gyvenima nesikisa, o net jei priimsime biblijos neitiketinas pasakeles uz teisybe, tai balime bent jau teigti kad bent 2000 metu dievas nebuvo niekaip pasireiskes.
taigi betkokiu taveju rezultatas vienodas. jei priimsim tavo hipoteze ir dabartine kataliku ideja kad pragaro kaip ir nebera, tai vistiek nesvarbu ka darysi resultatas bus toks pats.”


Skirtingiems žmonėms skirtingas skelbimas. Berods jau apie tai esu rašęs. Dabartiniems žmonėms neskirta rodyti stebuklų, nes stebuklai nepasitarnautų tikėjimo atsiradimui dėl tos pačios dabartinių žmonių arogancijos. Stebuklas juk būtų pernelyg grubus įsiveržimas į jų pasaulėlį. Stebuklas priverstų juos pasijusti menkais ir todėl jie iš pykčio atstumtų ir sutryptų, tą kuris jiems tą stebuklą pademonstravo. Prie dabartinių žmonių reikia prieiti labai subtiliai, kad tik gink Dieve nesuerzinti jų išpuoselėtos savigarbos. Reikia taip šveklniai ir nekaltai jiems skleisti evangeliją, kad jie pamanytų, jog patys sugalvojo būti tikinčiais, nes jei tik supras, kad buvo kažkieno paveikti, tuoj arogantiškai apsisuks ir darys viską priešingai.


“tu cia labai jau vardini visokias " blogybes" bet pamirsai kad tavo dievas daro dar baisesnius dalykus tik vien del to kad juos saro deivas tu vadini juos geriu.
tai as kaip atesitas sugalvojau geriau, viska ka daro zmones yra geris. jei tai kad dievas nuzudo nekalta kudyki yra geris kodel tu pyksti ant pedofilo?
tiesiog manyk tada kad cia dievas pedofilo rankomis jis išprievartavo, ir todel tai nieko blogo, beje vis geriau nei butu nuzudes.”


Pirmiausia, aš visuomet rašiau, kad reikia eiti lauk iš šito taip vadinamo Žaidimo, kur žmonės turi atlikti tokias roles, kad gėris jiems yra skausmingi išgyvenimai. Kadangi aš tikiu, kad yra vienas visagalis Dievas ir žmogus neturi laisvos valios, tai aš nematau jokio pagrindimo žmonių skriaudime už tariamas nuodėmes.

Tačiau kita vertus, kol mes vis dar esame šiame Žaidime, aš nagrinėjo jo taisyjles objektyvuas nešališko tyrinėtojo žvilgsniu. Kadangi šiame žaidime mes visi esame užvaldyti iliuzijos apie laisvą valią, tai atitinkamai ir prisiimam iliuzija apie tokio dalyko pasekmes. Tad šio žaidimo rėmuose, kur žmogus turi laisvą valią ir atsako už savo pasirinkimus, aš dar neradau nei vieno atvejo, kada Dievas būtų neteisus. Net ir tie tavo paminėti baisūs dalykai tėra priemonė apsaugoti žmogų nuo tų pačių dalykų tik trunkančiu amžinai, todėl trumpalaikė kančia visados bus traktuojama kaip gėris, jei ji padeda išvengti amžinos kančios. Nieko nepadarysi jau taip yra šiame Žaidime.

Kadangi šiame Žaidime yra suponuota, kad žmonės kenčia tik jei yra kalti dėl kažko, tai vadinasi nėra tokio dalyko, kaip nekalto kūdikio kančios. Skaityk mano temą “Perrašytos istorijos”, kuri patalpinta forume “Biblijos paslaptys” ir suprasi, kodėl.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Apie auklėjimą ir jo naudą

Standartinė Digix » Sek Lie 11, 2010 8:04 pm

O kodėl gi nuodėmingi žmonės neturėtų būti laikomi tarakonais, kuriuos reikia išmindyti? Nuodėmingi žmonės apskritai patys iš savęs nenusipelno jokios pagarbos.

tu pamirsai visna dalyka, kad prie mindydamas tarakonus tu visgi neturi 100% garantijos kad tu pats nesi tarakonas.
o jei veinsitikinimo kad esu tesius pakanka, tai nmes kaip ir visika issprendziame.

tiesiog zudau visus ka noriu kada noriu ir niekas uz tai mane snegali kaltinti, nes as esu isitikines kad jus vis apie mane niekingi tarakonai kuriuos turiu ismindyti savo dievo vardu.

taigi Hitleris visgi buvo teisus, jis tiesiog isnaikino parazitus zydus ir taip pat zadejo isnaikinti ir visokius ten svavus ir kitus kirminus del to kad ju kaukuoles forma netinkama.

zuydai hutelrioa kuse buvo kallti patusys is saves, vien todel kad jie zydai niekinga tauta verta išnaikinimo.

Tik šeimininko reikalas yra kaip jis elgsis su savo vergais. Jei nori, tai vienus iškelia virš kitų, kodėl gi negalėtų? Visa tai reikalinga tam, kad beteisis tikrai pasijustų beteisiu ir prakeiktų nuodėmingą gyvenimą. Kitaip gal dar ir nebūtų taip nemalonu… Nenori tokios “neteisybės” tai nedaryk nuodėmių ir jokie žydai tau nebus baisūs.


io gal geriau isnaikinkim tuo zydus ir galesim gyventi ramiai savo nuodeminga gyvenima?

O ką tu į tai, kad Dievas ir tai dėl tavęs padarė, kad tik tu nesigundytum būti nuodėmininkas. Nu tai ir buvo juk Jėzus, t.y. Dievas nukankintas ant kryžiaus.
nu matau jau sutarem del to tuoj susrasiu vaika ir sipreivartausiu ji dievo vardu, zinos bjaurus tarakonas kaip gyventi nuodemeje. :twisted:
Tu man aiškiai pacituok, kuom tu ten remiesi. O dėl to, kad Abraomas nenustebo, tai ir aš nenustebčiau, jei manęs to paties pareikalautų, nes aš žinau, koks tas Dievas geras iš tikrųjų yra, todėl žinau, kad Jam tikrai neprireiks REALAUS vaiko paaukojimo. Tai ko čia krauti į kelnes tada. Nueini atlieki dvasinį simbolinį ritualą ir smagiai su vaiku, kaip po kažkokio nuotykio grįžti žiūrėti futbolo čempionato…

kazkodel abraomas visgi ruosesi is tikruju savo vaika pskersti peiliu. o taI dievui nebutu reikeje to durniau sulaikyti kaip dbar kad sako: idiote neaukok visgi as tik pajuokavau :D
negali buti kad tu nezinai kaip Jozue pauskojo savo dukteri dievui uz tai kad ten kazkokius kananitus isskersti padejo. situo atveju dievas jau neatsisake aukos.

O tu klysti dėl manęs. Aš taip neraginu daryti, nes kaip ir minėjau aš seku Jėzaus nurodymais, o jis neliepė nei kaananiečių naikinti, nei žydų… Tau papraščiausiai pikta, nes neturi kaip prisikabinti, todėl kaltini mane nebūtais dalykais. Tai, kad aš sakau, jog žydai buvo teisūs pagal savo situaciją užpulti Kaananiečius nereiškia, jog aš raginu tai daryti. Jie buvo teisus, bet aš žinau kitą būdą, kaip išlikti teisiam ir nesusitepti rankų krauju.

deja pagal normalia logika jei tu paskai kad perras darydamas darba X elgesi tesingai tai vadinasi ir jonas darydamas darba X tokiom pat salygom yra teisus.

tu gali ir neraginti nieko pulti, bet jei tu pasakei kad zuydai padare gerai tai vadinasi tu suteiki man teise pakartoti ju darba

Pirmiausia, aš visuomet rašiau, kad reikia eiti lauk iš šito taip vadinamo Žaidimo, kur žmonės turi atlikti tokias roles, kad gėris jiems yra skausmingi išgyvenimai. Kadangi aš tikiu, kad yra vienas visagalis Dievas ir žmogus neturi laisvos valios, tai aš nematau jokio pagrindimo žmonių skriaudime už tariamas nuodėmes.

tik jau ne as, mano tikslas tapti to zaidimo moderatoriumi. :mrgreen:
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Kitas

Grįžti į Įvairios temos

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron