Kas yra geris ir blogis.

Religija.lt gimusios diskusijos pratęsimas

Re: Kas yra geris ir blogis.

Standartinė Digix » Ket Rgs 03, 2009 5:33 am

Tai ka tu pradejai rasyti jau visai nebetelpa i jokia logika ir prietarauja viskam ka iki siol is tave girdejau. nu tiesiog nezinau nei ka atrasyti, viena karta sakia taip kita karta viska apverti aukštyn kojom paskui vel apverti. nu nezinau net kurios teorijos likti, ir kuria remtis.
Zinai galima diskutuoti kai pašnekovas bent jau savo sukurtas taisykles turi, bet tu išvis be taisyklių esi tiesiog kiekvienoje situacijoje kazka sugalvoji .

galu gale nuspręsk kas tas dievas yra ir ar zmones i pragara keliauja ar ne ir uz ka ten keliauja tuo labiau nebesuprantu is kur tu cia istraukei tatotaliai nesamoinga dalyka kad vaikai kencia del kazkokiu kinieciu padarytu nuodemiu.

tu nuolat sokineji tarp dvieju dievu labai puikus metodas kaip paaiškinti totaliai priešingus dalykus. kai tik pasakau jog dievas kazka padare blogo
o, tai tik dievo personažas jei pabadau apie ta personaža kalbėti tai ne jis jau tikru dievu tampa.

tai arba kalbam apie kazka viena arba nebekalbam prasau tada nekaišioti jokiu kitu dievu i savo teiginius pries tai to aiškiai nepasakant.
-------------------------------------------------------------
Klausei, kas yra blogis tai ir parašiau be jokių užuolankų. Blogis yra amžina kančia, blogis tai Pragaras. Nuodėmė tai veiksmai už kuriuos gauni pragarą. Laikinos kančios, jei jos apsaugo nuo amžinosios nėra blogis. Geri darbai yra gėris, nes už juos gauni amžiną palaimą - Rojų. Argi nesupratai?
taip, nesupratau, nesupratu nes prie tai kalbejai kad i pragara niekas neina, tai na jei neina tai vadinasi neina. be to tai pats kvailiausias paiskinimas koks begali buti: "geris yra geras, blogis blogas."

man reikia apibrezimo pagal kuri butu galima betkoki darba ivertinti universaliai ar jis geras ar blogas. ir taip kad ivertinimas tiktu visiems. ir butu objektyvus.

Čia niekuo aš neišsiskiriau iš katalikų teologijos. Jie irgi sako, kad Dievas padarė gerai, kad egyptiečius į vietą pastatė. Aš tiktai skirtingai nei šie teologai pateikiu pilną paaiškinimą, be jokių užuolankų.

deja, ne, teologai visdelto nedrysta viesai girti dievo piktadarybes, nenuslėpdami dalies informacijos. nei vienas teologas niekada nesako jog dievas tiesiog egiptiečius kankino del savo nepilnavertiškumo komplekso taip kaip parasyta biblijoje.

Mano tikėjimas siekia, kad būtų sunaikintas blogis, seku Jėzaus pavyzdžiu, todėl neliks pragaro, nebebus ir piktadarių, nebebus ir aukų, pasikeis visos Rašytojo istorijos taisyklės. Galvoji, man vaikai nutrauktom kojom nerūpi?

tavo tikėjimas yra totaliai kvailas nes prieštarauji savo teginiams tas pats raytojas sprendzia kokios tos taisykles ir tu sakei jog personazai negali valdyti rasytojo. tai kaip tokiu atveju musu elgesys gali keisti jo tikslus?
piktadariai yra todel kad tas pats rasytojas taip nori. jei nenoretu ju nebutu. jei taisykliu iki siol nepakeite vadianasi ir nepakeis.
jei pats rasytojas kaip ne karta minejai zydu dieva vaizduoja bent kiek panasu i save tai mums nera joku sansu kad sitas skerdikas kada nors ims ir pakeis savo istorija
jei dievas pats sukuria savo autobiografini personaza tik tam kad tas personažas asmeniskai pats galabytu nekaltus vaikus ir nekaltus zmoes mestu i nors i laikina pragara, tai reiskia dievui tai patinka.
tuo labiau kad tiek musulmonu tirk zydu dievai beveik nesiskiria. tik musulmonu dar biski baisesnis.
taip kad blogio sunaikinimas turi prasideti nuo to dievo autobiografinio personažo ištrynimo is istorijos nes nera didesnio piktadario visoje istorijoje.
baisia kvaila tiketi kad kazkoks buitinis pavydas turi bent kiek reiksmes lygnant su dievo pavydu aprasytu biblijoje. arba kad kažkoks moters išprievartavimas ir nužudymas vertas dėmesio lyginat su dievo genocidu.


Jei tu apskritai netiki į Dievą, tai žinoma, kad mano šie rašiniai tau atrodo kaip didžiausia nesąmonė.

tu irgi netiki, tu tik manau kad yra kazkoks dievas ir eturi jokio supratimo kas tai, zinai tik tiek kad tas dalykas atitinka tai ka tu galvoji.
tavo dievas yra tavo kurinys 100% paklusnus tau nes tu cia diskusijoje to dievo aprasyma simta kartu pakeitei kaip tau patinka.
paprastai visokiu bobuciu tikejimas reiskai jog jos tiki kažkieno kito sukurtu dievu arba tai ka kunigelis sako. tai ten galima ieskoti prieštaravimu to kunigelio zodziuose, it tai bobutei susukti smegenis.
tavo atveju zinoma to padaryti neimanoma, nes tu iskart pakeisi savo dieva taip kad prieštaravimai dingtu arba prikursi nauju dalyku kad subalansuoti problemas.
jau dabar tavo teorija tapo tokia sudėtinga kad nei vienas žmogus niekada nesupras ka nori pasakyti.

tai jau ir nebebandau nieko suprasti tik beveik atsitiktinai ka papuole rasau kad bent statistini vaizda susidaryti kokius teiginius daugiau kartoji kokis daugiau kaitalioji


Klausi, iš kur aš žinau, kas tikrai patinka Dievui, ar jis geras ir tt. Tai juk aiškiai rašiau, kad nežinau ir niekas nežino. Bet tikėjimo poziciją reikia rinktis. Reikia rizikuoti. Aš nebijau rizikuoti vardan to kuo tikiu.

gerai, ir kokiu principu pasirinkai? as nematau jokio pasirinkimo, matau kad tu pagriebei krikščionybe ir ja megini kažkaip pritempti prie savo ideju kurios tai krikščionybei yra priešingos.


Prašom Digix'ai dabar tu apibrėžk, kas yr blogis? Tada galėsim palyginti savo mintis. Įtikink mane ....

as apibrezima galiu tik pasiulyti diskusijai, bet negaliu jo pateikti ausoliuciai pilno, nes tai gana subjektyvu.
tiesiog galiu pasakyti kad gerai yra tada kai blogio ir gerio kiekis yra vienodas blogiu tampa tas kuris tampa dominuojantis.
nei vienas is ju negali nugaleti, nes vos tik pusiausvyra pasikeičia keičiasi ju pavadinimai
kaip rusu muktfilme:
drakonas nugaletas, tegyvuoja drakonas. tada kai tu laimesi tu tapsi nauju drakonu pries kuri kovos kiti ir kažkada kazkas nugalės

remiantis visatos desiais dabar dominuojantis dėsnis ir visatos judėjimo kryptis yra entropijos didėjimas, vadinasi tai yra pagrindinis blogis.
jei tu sugebi entropijos didejima sustabdyti arba apsukti tai jau geris, bet pagal gamtos dėsnius tai galima padaryti tik kažkieno kito sąskaita
jei mes apimsime kazkokia visatos dali kur entropija ne dideja o nuolat mazeja tai toje dalyje geris bus tai kas entropija didina.

kad butu paprsciau entropiją pavadinkime tiesiog tvarka arba antichaosu.

taigi darba kuris isbalansuoja gerio ir blogio balansa yra blogas o kuris subalansuoja yra geras.
todel niekada negalima palaikyti vienos puses. Pasauliui reikalinga įvairovė.

As asmeniškai nelabai megstu detis prie nugalėtoju, o dažniausia palaikau tuos kurie pralaimėjo.

manau pagal mano apibrezima galima įvertinti bet kuri darba priskiriant ji gerio ar blogio kategorijai, remiantis vien fizikiniais faktais.
zinoma gal reikia kazka paderinti bet manau bendras principas daugmaž teisingas
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Re: Kas yra geris ir blogis.

Standartinė Kyras1 » Šeš Rgs 05, 2009 1:08 am

Digixai, kažkas su tavim netvarkoj ir man pradeda atrodyti, jog pagrindinė problema yra ta, jog patingėjai normaliai perskaityt. Štai kur šuo pakastas. Iš tavo šito parašymo net nesimato, jog tu iš vis skaitei, ką aš rašiau, greičiausiai tik taupydamas laiką permetei akimis, ne daugiau. Kiek kartų aiškinau, kiek detaliai aprašinėjau .... Nu gerai dar kartą...

Ar tu supranti skirtumą tarp to „kaip yra“ ir „kaip nori kad būtų“? Ar supranti, kad bet kokio žmogaus judėjimo į priekį esmė yra esamos situacijos ir norimos pasiekti situacijos netapatumas.
Ar tau nesuvokiama, kad žodis tikėjimas turi daug reikšmių? Viena reikšmė yra tikėti tuo, ko sieki, kita reikšmė yra tikėti tuo, kas nepažinu, šiuo atveju tikėti antgamtiškais dalykais, dvasiniu pasauliu. Todėl aš žodį tikėjimas vartoju skirtinguose lygmenyse.

Nr. 1. žvelgiant istorijos rėmuose, aš tikiu „kaip yra“, jog žmonės savo laisva valia daro gerus arba blogus darbus, tiki į Dievą arba ne ir pan. Aš tikiu, kad už blogus darbus žmogus gauna vietą pragare, o Dievas istorijoje nėra visagalis. Todėl logiška, kad žmonės turi laisvą valią. O gal ginčisies, kad ne taip?

Nr 2. žvelgiant į istoriją iš Dievo Rašytojo perspektyvos aš tikiu „kaip yra“, kad Dievas Rašytojas rašo istoriją, kurios personažai neturi nuo jo laisvos valios, todėl žmonės nėra atsakingi už savo poelgius, vadinasi pragaras yra tiesiog Dievo nemeilė. Viskas čia irgi logiška: jei yra visagalis Dievas, tai niekas neturi laivo valios. Jei tau atrodo, kad turi laisvą valią ir nori ginčytis Digixai, tai varyk į Nr. 1 ir ten su manim apie lasivą valią ginčykis. Bet jei nori diskutuoti apie visagalį Dievą, tai pamiršk nelogiškas savo kalbas apie žmogaus laisvą valią.

Nr. 3 Aš tikiu „kaip noriu, kad būtų“ į visagalį Dievą Rašytoją, kuris pakeis savo nustatytą tvarką, nors šiuo metu tai ir atrodo nerealu ir taip nėra, bet kodėl tada Rašytojas man įkalė šitą mintį į smegeninę. Kodėl Rašytojas rašo, jog vienas iš jo begalės personažų galvoja, kad jis Rašytojas kardinaliai pakeis istoriją. Šitame mano tikėjime nėra vietos pragarui, aš remiuosi Biblija, kur parašyta, kad pragaras bus sunaikintas. Bet šiuo metu Pragras yra, ir aš tai konstatuoju, ir vartoju žodį „tikiu“, nes kalba eina apie objektyviai nepatikrinamus dalykus. Štai kodėl tu skaitai, kad aš tikiu, jog pragaras yra ir kad aš tikiu, jog žmonės į pragarą nepateks, jog jo neliks. Skirk padėties konstatavimą nuo siekių. Forume Religija.lt apie pragarą kalbėjau pristatydamas savo tikėjimą „kaip noriu kad būtų“. Čia išsiplėčiau ir rašiau apie tai kaip aš tikiu, jog yra šiuo metu, kaip aš konstatuoju faktus pagal tokį tikėjimą „kaip yra“.
Jei dar neaišku ... primityvesnis tau pavyzdys: Pvz. pakalbėkim apie Lietuvos rinktinę, kaip Euopos čempionę. Žiūrėk, rugsejo 20 d. vakare, kai pasibaigs Europos čempionatas bus aišku kas yra Europoje stipriausi, tik tada tą vieną vakarą objektyviai žinosim, kas yra stipriausi, o dabar nieko nežinom, todėl aš subjektyviai sakau, kad iš viso pasirengimo ciklo matyti, jog Lietuvos rinktinė nėra stipriausia, todėl tikiu „kaip yra“, kad ji nelaimės Europos čempionato, taigi konstatuoju faktą remdamasis tikėjimu, nes kaip yra ištikrųjų niekas nežino kol kas, todėl negaliu sakyti, jog žinau, kad Lietuva nelaimės. Kita vertus, manęs kaip tikro Lietuvos patrioto netenkina tikėjimas „kaip yra“, kad Lietuva nelaimės. Ir nesvarbu, kad nėra visų geriausių žaidėju, aš noriu, kad Lietuva laimėtų, aš tuo tikiu „kaip noriu kad būtų“, net jei mano kitas tikėjimas (tikėjimas „kaip yra“) tam prieštarauja. Viskas arba nieko. Jei eičiau į lažybas, statyčiau už Lietuvą.

Kaip tu Digixai nesuvoki tokių paprastų dalykų? Kaip tau dar paaiškint? Kokių dar pavyzdžiu pateikt? Taigi pasaulis be pragaro, t.y. be blogio, yra mano siekiamybė ir aš tikiu tuo ko siekiu. Toks yra mano tikėjimas ko aš siekiu, kaip noriu, kad būtų. Aš Rašytojui neįsakinėju, priešingai, tai jis man šitą mintį pakišo, nežinau ar mano teisybei išaukštinti ar mano kvailumui padidinti. Jei Rašytojo istorijoje taip atsitiks, kaip man mintis atėjo, tai bus nuostabu, jei neatsitiks, reiškias aš apkvailintas. Ir vistiek šitoje nežinomybėje ar aš teisus ar neteisus, aš „renkuosi“ tikėti, jog esu teisus dėl to, kad Dievas yra geras ir myli visus. Renkuosi, net jei matau, kad konstatuojama situacija ne mano naudai, renkuosi neracionaliai, nes noriu to, kas neracionalu, tokį jau mane sutvėrė neracionalų, negalvojantį apie asmeninę naudą. Nu tegul apkvailina. Net jei viziją pamatyčiau, jog taip man nutiks, vis vien rinkčiaus tai ko noriu, rinkčiaus tobulą gėrį – visus žmones rojuje. Aš sutinku rizikuoti. Bet kokiu atveju mano laisva valia istorijoje, bet Dievo valia už istorijos ribų. Negi tau neaišku?

“Tai ka tu pradejai rasyti jau visai nebetelpa i jokia logika ir prietarauja viskam ka iki siol is tave girdejau. “
Nepasivarginai išvardinti, i

Išskyrus tik apie pragarą, bet jau apie tai išaiškinau. Kas dar tau prieštarauja “tipo”???

nu tiesiog nezinau nei ka atrasyti, viena karta sakia taip kita karta viska apverti aukštyn kojom paskui vel apverti. nu nezinau net kurios teorijos likti, ir kuria remtis.”


Ta, kad tu pats blaskais. Be to, aš kaip šachmatų partijoj žiūriu kelis ėjimus į priekį ir išanksto užkertu kelią tavo naiviems klausimams. O nenaivių klausimų tu man nesugebi užduoti arba tingi padirbėti ir surasti įrodymus apie mano spragas. Nors aš Dievą įvardijau, kaip 1. Dievą Rašytoją ir kaip 2. istorijoje veikiantį Dievą, tu pats neišskiri apie kurį klausi, todėl atsakau iškart pagal visas perspektyvas. Užbėgu tau už akių. Vienos perspektyvos neišsirenki, o vienu metu per visas mane pagaut negali nes tingi įsigilinti, tai ir esi dabar užtai nuliūdęs. Dirbti reikia, ponas, dirbti …


Zinai galima diskutuoti kai pašnekovas bent jau savo sukurtas taisykles turi, bet tu išvis be taisyklių esi tiesiog kiekvienoje situacijoje kazka sugalvoji .”


Taisyklės aiškios. Rekia pateikti vientisą, nuoseklų požiūrį. Mano požiūris apie visagalį Dievą niekada ir nesikeitė. Tai, kad įvedžiau kita dimensijas yra tam, kad praplėsi akiratį. Būtent, aš nestoviu vietoj, todėl manęs ir neprigauni. Mano teorija nuolat evoliucionuoja pagrindimo prasme. Dabar aš jau aiškiai galiu teigti ir kad žmogus turi laisvą valią ir kad neturi, nelygu iš kurios perspektyvos pažiūrėsi. Ar Dievą matom, kaip visagalį ar ne, nuo to priklauso ir tolesni teiginiai. Tai tu nesuplak skirtingų perspektyvų į vieną, o išsirink kurią nors perspektyvą ir prašom diskutuok jos rėmuose.

“nebesuprantu is kur tu cia istraukei tatotaliai nesamoinga dalyka kad vaikai kencia del kazkokiu kinieciu padarytu nuodemiu.”


Istorijos perspektyvoje, kai žvelgiam į Rašytojo istoriją iš vidaus, matom, kad žmonės kenčia 1. dėl savo padarytų nuodėmių, 2. artimųjų padarytų nuodėmių, 3. tautiečių padarytų nuodėmių, 4. visos žmonijos padarytų nuodėmių. Tarsi to dar būtų maža, žmonės kenčia 1. dėl praeityje padarytų nuodėmių, 2. šiuo metu darimų nuodėmių, 3. nuodėmių, kurias padarys, nes jos jau užrašytos. 4 kart 3 lygu 12 pagrindimų. Bent vieną tikrai galima pritaikyt egyptiečių vaikams ir tų vaikų tėvams, faraonui… Viskas čia labai sąmoninga. Kita vertus, gali paziureti ir taip, egyptieciu vaikai kentejo tam, kad psichologiškai kentetu jų tevai visa tai matantys.


“tu nuolat sokineji tarp dvieju dievu labai puikus metodas kaip paaiškinti totaliai priešingus dalykus. kai tik pasakau jog dievas kazka padare blogo
o, tai tik dievo personažas jei pabadau apie ta personaža kalbėti tai ne jis jau tikru dievu tampa.”


Žinoma, kad mano metodas yra pats puikiausias, nes galiu paaiškinti viską, net tu nesugebi manes sukirsti :) Tu niekad tiksliai neįvardini apie kurį Dievo asmenį kalbi todėl visaalaik pateikiu atsakymą iš kelių perspektyvų, užbėgdamas tau už akių, o tau atrodo, kad aš šokinėju. Prasikrapštyk akis, aš iškart už abudu atsakau, tai tau belieka tik atsirinkti iš tu dvieju paaiškinimų atitinkamai pagal tai, kokį tu Dievo asmenį turėjai omenyje.
O jei dar kažko nesupratai, tai man aiškiai parodyk, kur aš čia tave taip apšokinėjau. Ko tu įrodymų prie savo kaltinimų niekada nepridedi???

“taip, nesupratau, nesupratu nes prie tai kalbejai kad i pragara niekas neina, tai na jei neina tai vadinasi neina. “

Brangus kolega, eina dar ir kaip eina į pragarą, bet pagal mano tikėjimą “kaip noriu kad būtų” neina …. :)

[quote]“be to tai pats kvailiausias paiskinimas koks begali buti: "geris yra geras, blogis blogas."”[/quote

]Ką čia dabar fabrikuoji. Mano pasisakyme buvo taip: “gėris yra tai, kas tau gera, malonu, naudinga”, o “blogis yra tai, kas tau blogai, nemalonu, nenaudinga”. Rojus yra gėris, Pragaras yra blogis. Nu žinoma, tu “nekvailai” paaiškinsi, kad gėris yra tai, kas blogai, t.y. būti pragare yra gėris, degti ugnyje yra gėris. Galvok sau taip “protingai” jei nori, manęs tuo nepapirksi :)
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kas yra geris ir blogis.

Standartinė Kyras1 » Šeš Rgs 05, 2009 1:13 am

“man reikia apibrezimo pagal kuri butu galima betkoki darba ivertinti universaliai ar jis geras ar blogas. ir taip kad ivertinimas tiktu visiems. ir butu objektyvus.”


Žvelgiant iš istorijos perspektyvos:

Žmogui blogis yra tai, kas jam nemalonu, t.y. būti pragare, o Dievui blogis yra tai, kas žmogui yra nemalonu, t.y. žmogaus buvimas pragare. Jei tam , kad žmogus neatsidurtų pragare reikia gerai per sėdimąją įkrėsti, tai tos įkrėtimas bus tikras gėris ir tam žmogui ir Dievui. Todel neverkšlenk dėl vargšų egyptiečių. Tie pakentėjimai jiems tik į naudą.

Žvelgiant iš Rašytojo perspektyvos[b][/b]: gėris yra tai, kad nėra blogio. Kol kas pagal mano tikėjimą “kaip yra”, matyti, jog gėris nėra pilnutinis, nes egzistuoja blogis. Bet pagal mano tikėjimą “kaip noriu kad būtu”, gėris taps pilnutinis, nes neliks pragaro, t.y. blogio.

“deja, ne, teologai visdelto nedrysta viesai girti dievo piktadarybes”
Tai kad istorijoje veikiantis Dievas nepadarė jokios piktadarybės, tai

kas atsitiko visiems tik į naudą buvo. Sudraudė “biškutėli” :) teologai teisus

“dievas tiesiog egiptiečius kankino del savo nepilnavertiškumo komplekso taip kaip parasyta biblijoje.”


Nu nu, kur ten taip parašyta, pacituok …

Kodas: Pasirinkti visus
tu sakei jog personazai negali valdyti rasytojo. tai kaip tokiu atveju musu elgesys gali keisti jo tikslus?”


Mes elgiames pagal Rašytojo tikslus. Jei pradėjom elgtis kitaip nei iki šiol, reiškia tik tiek, kad pagal Rašytojo tikslą turėjom pradėti kitaip elgtis. Istorijos pakeitimas yra numatytas iš anksto. Tikslas buvo kad kurį laiką istorija pabutų pagal vienokią tvarką, o paskui pagal kitokią tvarką. Dievui jau viskas įvyko, o mes dar tik slenkam laiko matmenyje. Čia toks mano tikėjimas “kaip noriu kad būtų”.

“piktadariai yra todel kad tas pats rasytojas taip nori. jei nenoretu ju nebutu. jei taisykliu iki siol nepakeite vadianasi ir nepakeis.”


Laba diena, jei tu būtum rašytojas ir tavo tikslas būtų parodyti, kad blogio neliks, ar prieš tai neparašytum kas tas blogis ir kuom pasireiškia ??? Piktadariai yra aprašymo tikslais sukurti, taisyklės irgi.

“jei pats rasytojas kaip ne karta minejai zydu dieva vaizduoja bent kiek panasu i save tai mums nera joku sansu kad sitas skerdikas kada nors ims ir pakeis savo istorija”


Aš nemanau, kad jis yra skerdikas. Pagal tavo vertybinį suvokimą jis yra skerdikas, bet net ir tokiu atveju nematau, kaip personažas galėtų trukdytų Rašytojui pakeisti istorijos tvarką.

“jei dievas pats sukuria savo autobiografini personaza tik tam kad tas personažas asmeniskai pats galabytu nekaltus vaikus ir nekaltus zmoes mestu i nors i laikina pragara, tai reiskia dievui tai patinka.”


Arba tai reiškia, jog jis nori parodyti, kas jam nepatinka, tam kad viską pakeistų vėliau ir kad gėris triumfuotų po sunkios kovos.

Kodas: Pasirinkti visus
“ tik musulmonu dar biski baisesnis.”


Pagal kokią vertinimo skalę nusprendei?

“taip kad blogio sunaikinimas turi prasideti nuo to dievo autobiografinio personažo ištrynimo is istorijos nes nera didesnio piktadario visoje istorijoje.”


Šiaip jau didžiausias piktdarys istorijoje yra velnias, kuris sugundo žmogų padaryti nuodėmę ir keliauti pragaran. Tai gal ištrinkim velnią, pragarą ir viskas bus ok. Istorijoje neliks blogio. Beje Rašytojas turi tokį tikslą ir bent jau vadovaujantis Apreiškimu Jonui, Rašytojo istorijos personažas “istorijoje veikiantis Dievas” imsis pagaliau aktyvių veiksmų, kad sunaikinti blogį ir po kovos nugalės velnią, kurį kartu su Mirtim ir Pragaru įmes į ugnies duobę. Ar tokį personažą galima vadinti piktadariu? Aš taip nemanau.

“baisia kvaila tiketi kad kazkoks buitinis pavydas turi bent kiek reiksmes lygnant su dievo pavydu aprasytu biblijoje. arba kad kažkoks moters išprievartavimas ir nužudymas vertas dėmesio lyginat su dievo genocidu.”


Pavydas yra blogis, nes už jį gauni pragarą. Istorijoje veikiančio Dievo pavydas, kai žmonės eina su velniu obuoliauti, yra gėris, nes Dievo veiksmai, tai yra leidimas šėtonui kaltintojui įvykdyti pabaudimus, žmogų atmuša nuo pragaro. Jausk skirtumą.Sakai Dievas nužudė? Net jei ir taip, tai nėra blogis nes jis paadrė gerą drbą. Panašiai ir žmogus neitų į pragarą jei nužudytų pabaudimo tikslais, su sąlyga, kad pats niekada nėra nuodėmių padaręs. Tokio žmogaus dar nebuvo, išskyrus Jėzų. Bet jėzus yra kartu ir Dievas.
Jėzus Kristus buvo istorijoje veikiantis Dievas pasirodęs pasaulyje. Pamatėme, kad šis Dievas tikrai nėra nei skerdiks, nei piktadarys, nei genocido vykdytojas. Vadinasi tavo išvardintus genocidus vykdė ne Dievas, o kažkas kitas prisidengdamas Dievo vardu, greičausiai velnias. Kodėl?
Dievas Rašytojas savo istorijoje sukūrė personažus, kurie visi turi lasivą valią vienas nuo kito, todėl šis Dievas Rašytojas aprašydamas autobiografiį personažą gerbė ir laikėsi šito savo nustatymo. Štai, kodėl istorijoje veikiantis Dievas nenaikina žmogaus orumo daryti sprendimus iš laisvo valios ir negriauna tvarkos, kuri palaiko žmogau laisvą valią. Todėl jis liūdėdamas yra priversatas atsižvelgti į velnio kaltinimus ir leisti, kad žmonės būtų pakankinti. Sakoma kad kankina Dievas, nes jis yra nominalus valdovas, nors iš tiesų tai daro velnias Dievo vardu. Dievas velniui netrukdo, nes kitaip neliktų iliuzijos, dėka kurios žmogus gali jaustis, jog turi laisvą valią. Pasidžiaugti galim nebent tuo, kad tokie velnio inicijuoti pabaudimai realiai žmogų dažniausiai tik atitolina nuo pragaro, vadinasi velnias kenkia paties savo tikslams, dėl to ir lemta jam pralaimėti, nes ‘jis savo namuose pasidalijęs yra”.

tu irgi netiki, tu tik manau kad yra kazkoks dievas ir eturi jokio supratimo kas tai, zinai tik tiek kad tas dalykas atitinka tai ka tu galvoji.”

Nusišneki, būtent, aš ne “žinau”, bet “tikiu”, kad tas dalykas atitinka tai, ką aš galvoju.

“tavo dievas yra tavo kurinys 100% paklusnus tau nes tu cia diskusijoje to dievo aprasyma simta kartu pakeitei kaip tau patinka. “


Žvelgiau į problemas iš skirtingų perspektyvų, aiškinau skirtingus to paties Dievo asmenis ir vaidmenis. Dievas nėra mano kūrinys, net ir mano tikėjimas tokiu Dievu, kokiu aš tikiu, pagal tą patį mano tikėjimą, nėra iš manęs, t.y. nėra mano sukurtas.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kas yra geris ir blogis.

Standartinė Kyras1 » Šeš Rgs 05, 2009 1:15 am

“ nes tu iskart pakeisi savo dieva taip kad prieštaravimai dingtu arba prikursi nauju dalyku kad subalansuoti problemas.”


Dievo nepakeičiau, bet pažiūrėjau į jo fenomeną iš įvairių perspektyvų.
Akivaizdu, kad paviršiniškai paskaitęei mano teoriją, užtat tau ji atrodo sudėtinga. Apie kitus žmones nepręsk pagal save.

“gerai, ir kokiu principu pasirinkai? as nematau jokio pasirinkimo, “


Labai teisingai Digix’ai. Nematai pasirinkimo, nes jo realiai iš mano pusės ir nebuvo, tai tik tariamas pasirinkimas (atsakau tau pagal tikėjimą į visagalį Dievą). Dievas Rašytojas man parinko tikėti, kad Dievas yra geras ir aš vykdau, tikiu taip.

“tiesiog galiu pasakyti kad gerai yra tada kai blogio ir gerio kiekis yra vienodas blogiu tampa tas kuris tampa dominuojantis. … entropijos didėjimas … yra pagrindinis blogis. darba kuris isbalansuoja gerio ir blogio balansa yra blogas. … dažniausia palaikau tuos kurie pralaimėjo.”


Tai čia labai protinga, ar ne? Pagalvok žmogus sunkiai dirbo ir nusipirko daiktą. Tai entropija, gėris. Tu ateini, “subaladoji” jį ir atimi daiktą, t.y. išeina, kad padarei gerą darbą, nes pabalansavai sistemą, tai tau gėris, bet ateina teisėsaugos pareigūnas ir tave patį subaladoja remdamasis teisės aktai, o tai irgi yra gėris, nes entropija turi vėl išeit į priekį. Šis tavo tikėjimas yra apsurdiškas, vedantis į nuolatinį vieni kitų naikinimą, nuolatinius karus, kančias. Iš vienos pusės visi tik gėrį ir tedaro, bet tie patys visi tik blogį ir patiria.

Lyginant su mano požiūriu išryškėja tokie skirtumai: pas tave nėra visagalio Dievo koncepcijos. Yra tik nevisavertė butybė, kurią tu vadini dievu ir kurią baigi užsmaugt savo vandenilinėm bombom. Į pragarą pagal tave yra patenkama už neteisingą gėrio ir blogio balanso pakalkuliavimą. Tačiau visgi manau, kad tikrasis pragaras yra gyvent tokiomis sąlygomis.

“manau pagal mano apibrezima galima įvertinti bet kuri darba priskiriant ji gerio ar blogio kategorijai, remiantis vien fizikiniais faktais.”


Apibrėžimo neužteks, reikės gero kalkuliatoriaus ir tikrų žinių apie balanso būklę.
Pagal tave, tas pats darbas priklausomai nuo susiklosčiusios situacijos bus arba gėris arba blogis. Vadinasi viskas reliatyvu, o kadangi niekada nežinai tikslaus balanso, tai yra 50 proc. tikimybė “nugrybaut” į šoną.
Žmogui, kuris dega pragare bus nebeaktualūs tavo paskaičiavimai remiantis vien fizikiniais faktais.

Regis, kad skirtumas tarp mūsų yra tas, kad pas mane abejonė yra prote, bet širdyje aš neturi abejonių, o su tavim priešingai – tu prote neturi abejonių, nes manai, kad jau viską supratai ir esi nelinkęs paklausyti protingų patarimų, tačiau turi abejonių širdyje, nes gilumoje abejoji ar elgiesi tinkamai. Po mirtes velnias nesunkiai paveiks mano protą ir įrodys man, kad aš su savo tikėjimu klydau, bet tai nieko nepakeis, nes mano širdyje nėra abejonės ir aš išlaikysiu išbandymus. Lygiai taip pat nesunkiai sugriaus ir tavo protą, bet tada apsinuogins abjonių pilna tavo širdis ir neatlaikęs išbandymo tu palūši visiškai. Man velnias niekada neįteigs, jog mano širdis pikta, nes tam trukdo mano nors, kad visi būtų Rojuje.

Mes panašus tuo, kad esam maištininkai, nesutinkam su esama tvarka, tačiau skiriamės kardinaliai tuo, kokias priemones maištui pasirenkam. Tu išreiški kvailą pasipriešinimą, panašiai kaip būtų pasipriešinimas gravitacijos dėsniui, kuomet tu arogantiškai užlipi į kalną ir nuo jo demonstratyviai nušoki, “tipo” tu paniekini tą dėsnį, bet realiai tavo galas yra ištikšti į šlapią vietą. Mano maištas yra kitoks, aš noriu situaciją išspręsti, todėl esu linkęs susipažinti su esama tvarka, priimti jos dėsnius ir rasti būdą, kaip tą tvarką nugalėti jos pačios priemonėmis arba kur yra tos tvarkos silpnosios vietos. Aš esu panašus į tą kuris kovoja su gravitacijos dėsniu pasidarydamas skraidyklę arba išvykdamas į tokią erdvę, kur gravitacijos dėsnio jau nebėra.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kas yra geris ir blogis.

Standartinė Digix » Šeš Rgs 05, 2009 4:51 pm

Tai čia labai protinga, ar ne? Pagalvok žmogus sunkiai dirbo ir nusipirko daiktą. Tai entropija, gėris. Tu ateini, “subaladoji” jį ir atimi daiktą, t.y. išeina, kad padarei gerą darbą, nes pabalansavai sistemą, tai tau gėris, bet ateina teisėsaugos pareigūnas ir tave patį subaladoja remdamasis teisės aktai, o tai irgi yra gėris, nes entropija turi vėl išeit į priekį. Šis tavo tikėjimas yra apsurdiškas, vedantis į nuolatinį vieni kitų naikinimą, nuolatinius karus, kančias. Iš vienos pusės visi tik gėrį ir tedaro, bet tie patys visi tik blogį ir patiria.

o tavo tikejimas kiek matau remiasi butent kazkokios nirvanos siekimu, kai atseit ateis laiks ir zeme sunaikins. jei taip nori patekti i amzina stagnacija tai nusizudyk su narkotiku perdozavimu, pateksi i amzina roju
va ir bus tau tai ko nori.
gal papasakok kaip tu isivaizduoji gyvenima be blogio? kaip tu isivaizduoji gyvenima be kovos? ka taip ir gulesi visa amzinybe apspanges nuo dievisko heroino nei pirsto nepajudindamas?

jei zmogus nusipirko daikta, tais jis prarado pinigu gavo daikta. jei as is jo ta daikta atimsiu tai zmogus nebetures ei daikto nei pinigu o tai bus ne subalansavimas o isbalansavimas.
tu nelabai kaip kitaip kazka sugalvosi. karai yra gyvybiskai butini musu egzistavimui.
jei tu nusipirkai daikta tai reikia kad jis susidevetu butu atimtas, ar pamestum tam jog turetum galimybe pirkti nauja.


Apibrėžimo neužteks, reikės gero kalkuliatoriaus ir tikrų žinių apie balanso būklę.
Pagal tave, tas pats darbas priklausomai nuo susiklosčiusios situacijos bus arba gėris arba blogis. Vadinasi viskas reliatyvu, o kadangi niekada nežinai tikslaus balanso, tai yra 50 proc. tikimybė “nugrybaut” į šoną.
Žmogui, kuris dega pragare bus nebeaktualūs tavo paskaičiavimai remiantis vien fizikiniais faktais.

siuo atveju man nerupi ar us vaiko isgelbejima nuo traukinio tu kelaisui i pragara ar ne nors gal ir turėtum nes pasipriešinai dievo norui ji nugalabyti.
as kalbu apie bendra principa kaip objetyviai ivertinti poelgi.
suprantama kad viskas reliatyvu, nes taip ir turi buti. beje ta "entropija" nebutinai turi vien fizikine, galima ivertinti ir informacine entropija. tada viskas tapa dar sudetigiau.
nes reikia netgi palyginti sakykim Pikaso paveikslo verte su sumuštiniu.
ir visiškai teisingai, kad tai be galo sunkus darbas ivertinti poelgi ar jis geras ar blogas. jei tai butu lengva tai nereiketu nei tesimu nei istatymu.
o matau tu labai noretum kad tai butu lengva, kad kazkoks valdovs tau pasakytu "zudyti blogai" ir viskas nei tau galvoti apie gerio ir blogio balansa nei tau bijoti del nusigrybavimo, viskas taip lengva.
deja nera ir tada taip lengva, nes vienas valdovas sakys zudyti blogai o kitas sakys atbulai. o tu nezinai kuris teisus todel liksi kvailio vietoje.
tu tik tiki kad gal tavo valdovas sako teisybe, bet to nezinai. ir negali atmesti galimybes jog tavo tikejimas yra klaidingas.

Lyginant su mano požiūriu išryškėja tokie skirtumai: pas tave nėra visagalio Dievo koncepcijos. Yra tik nevisavertė butybė, kurią tu vadini dievu ir kurią baigi užsmaugt savo vandenilinėm bombom. Į pragarą pagal tave yra patenkama už neteisingą gėrio ir blogio balanso pakalkuliavimą. Tačiau visgi manau, kad tikrasis pragaras yra gyvent tokiomis sąlygomis.

ne, mano principas yra absoliuti lygybe, visatoje nera nieko auksciau ir zemiau, visi vienodi.

beje man neatrodo ir pragaras kazkuo baisus. jis zinai gaug geresnis nei rojus, nes ten bet yra ka veikti.
manau tai net ideali vieta pasaulyje, isivaizduok, tu jei niekada nemirsti ir gali amzinai kovoti. tas pats kaip patektum i kompiuterini zaidima.
zemeje to nepadarytum tuoj gala gausi. siap tai mano tikslas pragare butu ji visa uzvaldyti tada atakuoti roju :) ir ispirti dievui i subine neabejoju kad pasisektu.

nemanau kad man butu didesne kancia nei rojaus stagnacija.
tiesa sakant komunistai roju jau buvo sukure. viena partija, viena nuomoe vienas menas, jokiu kovu, jokiu diskusijų, viskas visiem aisku jokiu klausimu nekyla.
nebeliko konkurencines kovos. nebeliko tikslo gyventi. visa naciaja nusigere.

o tu vieno dievo neturi, tu turi 50 dievu nes kiek supratau pareiškei jog musulmonu dievas irgi tikras.

deja pagrindie problema yra tavo dievo korupcija. tu tiki jog tavo dievas siaubingai korumpuotas ir kas jis us kazkoki mokesti pakeis tavo bausme arba tave kazkaip apdovanos

jei dievas butu nepaperkamas tai nesvarbu ar jis visagalis tada net nebesvarbu ar jis yra. nors man idomu koki kisi tu gali duoti visagaliui?
gal jis kazko dar neturi jei jam reikia? tada koks jis visagalis.

Labai teisingai Digix’ai. Nematai pasirinkimo, nes jo realiai iš mano pusės ir nebuvo, tai tik tariamas pasirinkimas (atsakau tau pagal tikėjimą į visagalį Dievą). Dievas Rašytojas man parinko tikėti, kad Dievas yra geras ir aš vykdau, tikiu taip.

arba tu nemoki sudaryti sakiniu arba katik vel paskelbiai apie bent dvieju dievu egzistavima:
sakinyje paminetas zodis "Dievas rasytojas", ir "Dievas". tavo sakinys logiskais reiskia kad rasytojas ir dievas yra atkiri asmenys ir kad rasytojas yra auskciau nei dievas
stai eilinis mano mineto priestaravimo sau paciam atvejis.
sakai kad dievas yra vienas o kalbi apie du. Ir visas sakinys tampa totali nesąmone.


kitas preistaravimas del zodizio geras ir blogas. jei as tesingai suprantu tas ivertinimas duodamas pagal asmens padarytus poelgius ar bent jau norus kitu atzvilgiu. nebent kalbame apie kazka tokiu kontekstu kaip "geras automobilis" arba "geras inzinierius".
jei mes kalbame apie dieva kaip apie kokybiska objekta tai ten nelabai kuo prikibsi. jis tikrai gerai funkcionuoja ir negenda.
bet jei kalbėsime apie dieva kaip apie asmeni, tai norint pavadinti ji geru ar blogu reikia įvertinti jo poelgius siuo atveju zmonems, nes mes nezinome kaip tas dievas elgiasi su pilkais zmogeliukais proksimos sauleje.
taigi jei sakai kad dievas yra geras kaip asmuo tai turi nurodyti kokius gerus darbus jis padare sakykim tau arba kitiems taip kad gerio ir blogio balansas butu pakrypęs i teigiama puse.
jei tu nenurodai tokiu poelgiu tai negali sakyti kad dievas geras ar blogas.
tiketi tokiu dalyku neimnoma, galima tiketis kad dievas geras, jei tu planuoji kad jo gerumas pasireikš ateityje.
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Re: Kas yra geris ir blogis.

Standartinė Kyras1 » Šeš Rgs 05, 2009 5:21 pm

arba tu nemoki sudaryti sakiniu arba katik vel paskelbiai apie bent dvieju dievu egzistavima:
sakinyje paminetas zodis "Dievas rasytojas", ir "Dievas". tavo sakinys logiskais reiskia kad rasytojas ir dievas yra atkiri asmenys ir kad rasytojas yra auskciau nei dievas
stai eilinis mano mineto priestaravimo sau paciam atvejis.
sakai kad dievas yra vienas o kalbi apie du. Ir visas sakinys tampa totali nesąmone.


Kuo nuoširdžiausai atsiprašau :) Parašiau tik vieną žodį Dievas, o turėjau parašyti taip:

Labai teisingai Digix’ai. Nematai pasirinkimo, nes jo realiai iš mano pusės ir nebuvo, tai tik tariamas pasirinkimas (atsakau tau pagal tikėjimą į visagalį Dievą). Dievas Rašytojas man parinko tikėti, kad Dievas(Dievo Rašytojo asmenyje, istorijoje veikiančio Dievo asmenyje ir šio Dievo asmenyje Jėzuje, Šventojoje Dvasioje) yra geras ir aš vykdau, tikiu taip.


Kitus atsakymus parašysiu vėliau
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kas yra geris ir blogis.

Standartinė Digix » Šeš Rgs 05, 2009 6:03 pm

Žvelgiant iš istorijos perspektyvos:

Žmogui blogis yra tai, kas jam nemalonu, t.y. būti pragare, o Dievui blogis yra tai, kas žmogui yra nemalonu, t.y. žmogaus buvimas pragare. Jei tam , kad žmogus neatsidurtų pragare reikia gerai per sėdimąją įkrėsti, tai tos įkrėtimas bus tikras gėris ir tam žmogui ir Dievui. Todel neverkšlenk dėl vargšų egyptiečių. Tie pakentėjimai jiems tik į naudą.
.

vadinasi jei man sakykim malonu prievartauti 5 metu mergaites tai vadinasi tai geris. o del pragaro tu per daug cia jo nekaisiok, nes dar nezinai kas ten pateks ir uz ka. dar pasijuksim kai mane dievas sugalvos nukankinti savo stagnaciniame rojuje o tave kankintis pasius i pragara. us tavo dideles nuodemes :) manau galesim pagalvoti apie apsiketima vietomis :)


bet cia tu eilini karta prietarauji sau.
1 dievui blogis yra žmogaus buvimas pragare.
3 i pragara zmoes kisa dievas
isvada dievas daro blogi.

4 tie egiptisciai vistiek pateks i pragara neziurint to kad juos dievas nugalabyjo.
isvada dievas padare dar daugiau blogio.

Žvelgiant iš Rašytojo perspektyvos: gėris yra tai, kad nėra blogio. Kol kas pagal mano tikėjimą “kaip yra”, matyti, jog gėris nėra pilnutinis, nes egzistuoja blogis. Bet pagal mano tikėjimą “kaip noriu kad būtu”, gėris taps pilnutinis, nes neliks pragaro, t.y. blogio.


vel einam ten pat:

1 Dievui blogis yra tai, kas žmogui yra nemalonu. -> pragaras nemalonus todel blogis.
2 pragara sukure dievas rasytojas.
isvada rasytojas kuria blogi.

Tai kad istorijoje veikiantis Dievas nepadarė jokios piktadarybės, tai
kas atsitiko visiems tik į naudą buvo. Sudraudė “biškutėli” :) teologai teisus

va , ziurek o ar as negalecisu irgi ka nors biskuteli sudrausti. sakykim kaip manai jei peliuku prapjauciaus pilva kokiam neklauzadai vaikui?
arba siaip kokiam nusiejelui? ir man bus malonu ir gera darba padarysiu, jug gerus darbus daryti viseim malonu :)

Nu nu, kur ten taip parašyta, pacituok …


nu cituoti nenoriu tai tieog is atmintiek perpasakosiu:
ten rasoma "as sukietinsiu sukietino faraone sirdi" tam "kad visi zinotu jod esu galingisuais dievas", kad turetu proga parodyti savo galybe zydams ir priversti juos iseiti ir egipto paskui moze.(yra citatu)
taip kad viskas buvo tik spektaklis. viskas taip ir parasyta be jokiu uzuolanku.
beje zydai ne karta skudesi mozei tuo dievu ir visai nevadina egipto vergija,o atbulai, sako kad ten buvo labai gerai gyventi.(sitam irgi yra citatu)
zinoma uz ta niurzgejima jie buvo ne karta nubausti.
taip kad pagal biblija vizas tas zydy isvedimas tai mazdaug kaip kokio Visariono pasekeju psitraukimas i sibiro taiga is normalaus miesto.
jei labai reikia galesiu pacituoti, bet gali pats susirasti jei labai reikia. jau nusibodo ta biblija skaityti.


Laba diena, jei tu būtum rašytojas ir tavo tikslas būtų parodyti, kad blogio neliks, ar prieš tai neparašytum kas tas blogis ir kuom pasireiškia ??? Piktadariai yra aprašymo tikslais sukurti, taisyklės irgi.

via pirma net to nepagalvocisu daryti, blogis kievienoje istorijoje butinas.
jei sunaikinsi blogi tai baigsis tavo istorija.

Aš nemanau, kad jis yra skerdikas. Pagal tavo vertybinį suvokimą jis yra skerdikas, bet net ir tokiu atveju nematau, kaip personažas galėtų trukdytų Rašytojui pakeisti istorijos tvarką.

kalbu objetyviai, biblijoje parasyta kad nuzude kazkur 2 milionus zmoniu.
et jei tie zoes jam ne daugisu kaip karves mesineje ant konvejerio vistiek dievas yra skerdikas. jei tu distum skerdykloje ir papjautum 1000 vistu per diena tai vistiek butum skerdikas nors nieko blogo nepadarei.
kadangi dievas masiskai zude zmones jis yra zmoniu skerdikas. niekur nuo to nedingsi. jei butu nuzudes viena žmogu butu tiesiog zudikas

Arba tai reiškia, jog jis nori parodyti, kas jam nepatinka, tam kad viską pakeistų vėliau ir kad gėris triumfuotų po sunkios kovos.

prasom paasikinti kodel tu manau jog tai jam nepatinka. niekada jis to nesake.
nu zininoma logiskai neatmetu tokios galimybes, bet tai tas pats kaip tiketis jog moneta nukris ant sono ir liks stoveti.
as nematau jokios kovos su tuo blogiu. lbai idomu kur tu ja matai.
as matau tik daugybe baisiu pabaisu kurie pagal tave yra rasytojo autoportretai. ir tos pabaisos daro viska ka gali kad pakenktu zmonems.
vienitelis setoas gelbeja zmonija nuo tu pabaisu, bet jam uz tai niekas nedekoja


Pagal kokią vertinimo skalę nusprendei?

paprastai pagal teste esaciu zodziu reiaksincisu sunaikinti nuzudyti sudeginti ir t.t kiekio santyki su kitais zodzias korane arba biblijoje. koranas biblija stipriai lenkia
jei noresi galesiu surasti kada apie tai tytimo duomenis.


Šiaip jau didžiausias piktdarys istorijoje yra velnias, kuris sugundo žmogų padaryti nuodėmę ir keliauti pragaran. Tai gal ištrinkim velnią, pragarą ir viskas bus ok. Istorijoje neliks blogio. Beje Rašytojas turi tokį tikslą ir bent jau vadovaujantis Apreiškimu Jonui, Rašytojo istorijos personažas “istorijoje veikiantis Dievas” imsis pagaliau aktyvių veiksmų, kad sunaikinti blogį ir po kovos nugalės velnią, kurį kartu su Mirtim ir Pragaru įmes į ugnies duobę. Ar tokį personažą galima vadinti piktadariu? Aš taip nemanau.

palauk, jei sakykim tu gyveni karalysteje kurios karalius baisus tironas liepiantis viesm guveti urvuose, pakusti savo paskirtiem ponams, elgtis taip kaip jis liepe ir visus kurie isdrista jam prietarauti gaudo ir meta i savo baisuji kankinimu kambari.
zinoma tie kas tam tironui paklusta gyvena pakenciamai. bet dabar kaip tu vertintum žmogu kviečianti sukilti pries ta tirona? zinoma del to sukileliai turbut pateks i kankinimu kambari.
zinoma sukilims yra didelis nusikaltimas toje karalysteje, bet kuria puse tu paremtum jei butum nepriklausomas ir jei sakykim turetum galios kovoti su tuo tironu?
ar tu noretum tapti vienas is tos karalystes paklusniu pilieciu ir atsisakyti savo galios, ar visdelto kovotum toje beviltiskoje kovoje kurios turbut nelaimesi bet bent jau mirsi garbingai.
nepamirsk kad nuodeme tai ne blogas darbas is zmoniu puses tai nepaklusnumas tironui dievui.

zinoma pagal tave tiroas karalius nugales sukilelius, visus sunaikins, ir tada toliau kankins savo zmones visa amzinybe.
deja taip nebus net jei tavo svajones isipildys, kaip bebutu visada atsiras nauju setonu pasiryzisiu kovoti beviltika kova pries baisuji valdova ir vertinaciu savo laisve labiau nei supelijusios duonos rieke.
taip kad tavo dievas bus amzinai pasmerktas kovoti su "blogiu" kai nugales viena setona atsiras kitas it taip bus be pabaigos.
vientelis budas jam pabaigti sia amzina kova tai sunaikinti viska ir pati save.



Pavydas yra blogis, nes už jį gauni pragarą. Istorijoje veikiančio Dievo pavydas, kai žmonės eina su velniu obuoliauti, yra gėris, nes Dievo veiksmai, tai yra leidimas šėtonui kaltintojui įvykdyti pabaudimus, žmogų atmuša nuo pragaro. Jausk skirtumą.Sakai Dievas nužudė? Net jei ir taip, tai nėra blogis nes jis paadrė gerą drbą. Panašiai ir žmogus neitų į pragarą jei nužudytų pabaudimo tikslais, su sąlyga, kad pats niekada nėra nuodėmių padaręs. Tokio žmogaus dar nebuvo, išskyrus Jėzų. Bet jėzus yra kartu ir Dievas.


aisku, zinosiu kai uzsinoresiu ka nuzudyti :) kai grasins pasodinti ielektros kede sakysiu kad as jug gerus darbus dariau :) ko mane baudziate
bet cia toliaus beprasmikas kalbeti nes nezinau apie kuri dieva kalbama


Jėzus Kristus buvo istorijoje veikiantis Dievas pasirodęs pasaulyje.

dar vienas dievas? apsiramik es gretai dievu turesime daugisu nei zmoniu.
gal ir as esu koks dievas?


Dievas Rašytojas savo istorijoje sukūrė personažus, kurie visi turi lasivą valią vienas nuo kito, todėl šis Dievas Rašytojas aprašydamas autobiografiį personažą gerbė ir laikėsi šito savo nustatymo.

garai, mane domia ar mes galime t jo atobiografini personaza nugaleti ir sunaikinti. kiek supratau tas personazas yra lygiaversi zmonesm gal tik galingesnis.

tai va ir klausiu, ar negalime to personazo su gera atomine bomba babachteleti? tada iskart visas bus tvarkoje. jei nebeliks to kuris meta zmones i pragara, nebeliks blogio.
o dievas rasytojas gales sukurti nauja personaza ir pamistri pragara kaip bepramse atlieka.
argi tai butu blogas sprendimas sprendimas?
nu jei nepatinka atomine bomba tai rasytojas galetu nugalabyti ta dievo personaza padarydamas jam koki sirdies infarkta.

beje videlto to baisaus personažo atžvilgiu kiek suprantu pagal tavo teorije turime laisva valia, nes jis negali valdyti musu, gali tik bausti.
o tai reiškia kad mes galime su juo kovoti.

Vadinasi tavo išvardintus genocidus vykdė ne Dievas, o kažkas kitas prisidengdamas Dievo vardu, greičausiai velnias. Kodėl?

kodel velnias kuris to dievo nekencia turetu kenkti savo draugams? ar velnias yra totalus kvailys?
manau jam tikrai nereiektu manes kankinti nes galime kartu kovoti pries dieva.


Žvelgiau į problemas iš skirtingų perspektyvų, aiškinau skirtingus to paties Dievo asmenis ir vaidmenis. Dievas nėra mano kūrinys, net ir mano tikėjimas tokiu Dievu, kokiu aš tikiu, pagal tą patį mano tikėjimą, nėra iš manęs, t.y. nėra mano sukurtas.
kadagi neturi jokiu isoriniu irodymu, neturi ieko kuo galetum parmeti savo logika, ir net neturi jokio autotritetu kuri galetum ikisti kaip netikra irodyma tai faktas kad viskas yra tavo paties sukurta

beje kadangi net neteigi to ka daro visu religiju lyderiai, apie dieviskas haliucinacijas marijos paridosymus ar ateviu telepatija. tu netgi sapnuose su dievu nesikalbėjai.
vadinasi neturi absoliuciai jokio pagrindo savo teiginiams.

visa tai veda pire nenigincijamos logines isvados, kad tavo tikejimas sukurtas tavo paties.
jei tu sakai kitaip tu tiesiog neigi logika.
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Re: Kas yra geris ir blogis.

Standartinė Kyras1 » Tre Rgs 30, 2009 9:59 pm

“gal papasakok kaip tu isivaizduoji gyvenima be blogio? kaip tu isivaizduoji gyvenima be kovos?”


Gyvenimas be blogio yra gyvenimas be pragaro. Tokiame gyvenime nėra ir to, kas pateisintų pragaro egzistenciją, t.y. nėra nuodėmių, todėl nebereikalingos tampa trumpalaikės kančios. Juk tam kad pragaras egzistuotų, kažkas turi daryti nuodėmes, todėl kol nesunaikintas pragaras nedings ir nuodėmės. Kalbant papraščiau, jei nebūtų pragaro, tai niekam niekada net nekiltų mintis
1. savo paties nuliūdinimui netikėti į gerąjį Dievą,
2. savo paties apkvailinimui susikurti netikrus dievus-stabus (pinigai, valdžia, garbė ir tt.)
3. piktnaudžiauti Dievo vardu teisiant kitus, t.y. matyti krislą brolio akyje nematant rasto savojoje,
4. žaloti save dėl nepasiilsėjimo arba kitas kraštutinumas - dėl darbų nedirbimo, t.y. tinginystės,
5. neigti save negerbiant savo gimdytojų tėvų, o tai reiškia ir negerbiant Dievo,
6. tapti vertam Karmos agresijos, t.y žudyti save,
7. savanoriškai susipurvinti,
8. apvoginėti savo šventumą provokuojant kitus žmones daryti nuodėmes,
9. neteisingai liudyti, kvailai likimo valdovu laikant save, o ne Dievą,
10. vykdyti viduje gyvenančios nuodėmės valią daryti tai, ko išties pats net nenori daryti.

Nebelieka laisvos valios iliuzijos ir gundymų. Nesant viso to nebelieka ir jokios kovos. Juk tiesa yra viena, vadinasi viena pusė tikrai yra neteisi, tad jei nelieka galimybės neteisumui atsirasti nebėra ir kovos.

Tačiau jei žvelgsim ne iš istorijos perspektyvos, tada ne viskas taip paprasta. Problema ta, kad mes nežinom ar tikrai egzistuoja blogis, t.y. pragaras, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, jog šis gyvenimas nėra gyvenimas be blogio. Jei Rašytojas tikrai myli visus, vadinasi mūsų gyvenime nutinkančios kančios ir jas pagrindžiančios tariamos nuodėmės yra skirtos sukurti kažkokį apgaulingą foną – iliuziją. Kokia iliuzijos prasmė ir kam ji skirta, jei ne mums???
Gyvenimas šioje iliuzijoje suvokiamas kaip isbandymas, o dar geriau - tiesiog kaip žaidimas. Žmonės atsidurę šiame žaidime bando suprasti žaidimo taisykles ir apskritai, kas vyksta. Primityviausieji priešus mato kituose žmonėse ir atitinkamai veikia – žudo, persekioja, kankina ir pan. Jiems viskas apsiriboja materialiu pasauliu, todėl jei kas nors juos nuskriaudė, jie sunaikiną skriaudiką ir mano, kad laimėjo kovą ir kad laimės šį nesuvokiamą jam gyvenimo žaidimą, jei apsigins nuo priešų, juos sunaikins ir pratęs savo giminę.

Labiau pažengusieji jaučia, jog šalia materialaus pasaulio egzistuoja dar ir dvasinis pasaulis su savais dėsniais. Jie supranta, kad priešas yra ne kitas žmogus, o velnias, kuris įlenda į tą kitą žmogų, kad sugundytų, išbandytų tave. Atsiranda nauja, „dvasinės kovos“ koncepcija. Žmonės daug galvojo, kaip kovoti su šiuo nauju priešu – velniu. Atsirado suvokimas, jog tave nuskriaudusiam žmogui privalai atleisti. Suvokimas toliau evoliucionavo į tai, jog kito žmogaus veiksmai priklauso nuo tavęs paties, todėl vieni mąstė, jog skriaudų susilaukia, nes yra jų verti dėl savo begalinio nuodėmingumo, o kiti, didesni optimistai, mąstė, jog skriaudos patiriamos tam, kad žmogus taptų geresnis, kad būtų mažiau prisirišęs prie žemės, prie materialaus pasaulio, kad sužybėtų tikra meilė Dievui (taip pvz. teigia S. Lazarevas). Šiuo atveju teisingas kelias būtų geranoriškai priimti traumuojančias situacijas, nes tai veda į žaidimo laimėjimą - dings ligos, negalavimai ir likimas taps sėkmingas, o po mirties palaimingas gyvenimas. Šie žaidėjai suprato, jog jei supyks ant Dievo, likimo ar bala žino ko, už tai, kad jiems nepasisekė, kad kenčia, jie patys tik save tuo supykimu nusiskriaus ir pralaimės žaidimą, nes neišlaikys išbandymo. Na, o išlaikęs išbandymus žaidėjas tikisi gauti prizą (tegul ir po mirties) – patekti į amžino malonumo būseną Rojų. Tam, kad kova atrodytų tikra ir žūtbūtinė egzistuoja (iliuzinis) pragaras, į kurį pateks tie, kurie praloš žaidimą.

Aš jaučiu, kad turiu galimybių laimėti žaidimą, nes man tie išbandymai neatrodo neįveikiami. Tačiau man ramybės neduoda pasišlykštėjimas pačiu žaidimu. Bjauriausia tai, jog nesvarbu kas laimės žaidimą, jame vienaip ar kitaip turi kentėti visi dalyviai. Todėl aš noriu kovoti ne tiek dėl žaidimo prizo, o noriu, kad pats žaidimas pagaliau baigtųsi ir, kad nebūtų pralaimėjusių, o ir apskritai nebebūtų kovos ir kančių. Manau, kad tikrasis prizas yra paties žaidimo pabaiga, o tikrasis laimėtojas tas, kuris šitai suvokia.

Taigi, aš iš vienos pusės esu priverstas dalyvauti šiame žaidime ir žinoma noriu nepralošti, nepatekti į pragarą, tačiau kita vertus mano pats didžiausias noras yra išeiti už žaidimo ribų, t.y. įveikti patį žaidimą. Tai galima padaryti tik paneigiant žaidimo prasmingumą, t.y. pasiekiant to, kad žaidėjai atsisakytų žaisti. Jei žaidėjai nežais, žaidimo nebebus.

Pradėsim nuo to, jog žaidimo tasyklės numato aš turiu dvi fundamentalias elgesio galimybes:
– pirma galimybė – aš galiu pykti už skriaudą ir keršyti, nesusitaikyti su skriauda, visame kame matyti tik savo teisingumą. Tokia yra pralaimėtojo pozicija, nes už netinkamą skriaudos atkentėjimą ne tik, kad neuždengtos liko mano ankstesnės nuodėmės, bet nepasitenkinimas ir agresija jau patys savaime yra naujos nuodėmės. Supykdamas už įžeidimą aš patvirtinu, jog žmogus gerai padarė mane įžeisdamas. Prailaimėtojų problema ta, kad jie apskritai nesuvokia tikrųjų žaidimo taisyklių.

– antra galimybė – aš galiu priimti skriaudą, kaip siųstą mano labui ir kaltininkui nekeršyti, jam atleisti, suprasdamas, kad velnias sutiekia man išbandymus, siekdamas kad atsisakyčiau meilės Dievui. Žaidimo laimėtojo pareiga išlaikyti išbandymą ir spręsti, kad atkentėta skriauda buvo skirta jo apvalymui, kad kaltinti turėtų tik pats save, nes buvo vertas tokių išbandymų dėl savo nuodėmių. Be to, turėtų išreikšti Dievui meilę ir dėkingumą kad jį apvalo tam, kad į pragarą nepapultų.

Bet yra įmanoma ir dar kita pozicija – to kuris ne tiek siekia laimėti prizą žaidime, kiek siekia laimėti egzistencinę kovą prieš patį žaidimą. Aprašytu žaidimo laimėtojo atveju tu gali laimėti žaidimą tik prieš savo priešus, nepasiduoti velniui, bet tu visada jausi kartėlį dėl to, kad dalyvaudamas žaidime pralaimėjai pačiam žaidimui, nes buvai priverstas atsižadėti savo idealų. O tie idealiai yra noras, kad niekas nekentėtų, kad niekas nebūtų pasmerktas.

Laikydamasis žaidimo taisyklių vadovaujuosi nuostata, kad tas kuris man padarė skriaudą negali patirti blogio – pragaro. Manau, kad dvasine prasme daug didesnę skriaudą nei aš, patiria skriaudikas. Aš dėl to atsitikimo laikinai pakentėsiu ir tiek, o jis dėl to atsitikimo kentės pragare amžinai, tikrasis blogis nutinka ne man, o jam. Taigi, reikia rasti būdą, kad jo padaryta skriauda man (išoriškai) ir ypač (iš vidaus) jam pačiam netektų prasmės.

Taigi, aš kaltininkui atleidžiu, bet tai darau ne dėl savo gerovės, o dėl jo paties gerovės. Aš siekiu, kad skriauda netektų prasmės, nes aš nepadarau blogio supykdamas, t.y. atlaikau išbandymą ir šioje iliuzijoje nepatenku pragaran, o ir kaltininkas nebepadaro tokiu atveju blogio, nes nepatenka pragaran, kadangi laikoma, jog jis iš vis nieko nepadarė, nes teisiojo kančia anuliavo jo nuodėmę. Išeina, kad tokiu būdu aš realiai jau grumiuosi ne tik su priešais, t.y. velniu, bet ir su pačiu žaidimu, kaip sistema, kuri siūlo kiekvienam kovoti tik už save patį, susirinkti kuo daugiau dvasinių taškų. Toks žaidimas padaro įmanomą žvelnio egzistavimą, kad ir iliuzinį, bet realiai 100 proc. tikrovišką ir skausmingą.

Tai ką aš siūlau, iš principo pranoksta šiuo metu dominuojatį požiūrį apie žaidimą, nes aš siūlau kovoti su blogiu ne iš egoistinių paskatų. Aš netgi atsisakau galimybės savo kentėjimais uždengti savo paties padarytas nuodėmes, o skiriu kentėjimus savo skriaudiko labui, kad apsaugočiau jį nuo blogio (pragaro), uždengčiau jo nuodėmę. O tai yra sekimas Kristumi, kuris ant kryžiaus numirė ne už savo kaltes, bet už kitus žmones, kad juos atpirktų. Tam, kad kažką pirkti turi sumokėti, o jei sumoki nebeturi tų pinigų. Vadinasi nebelieka ne tik materialaus, bet net ir dvasinio prisirišimo prie žaidimo. Bet juk čia glūdi begalinė išmintis, kaip išnaikinti blogį. Išeina, kad po tokio atsivertimo į tikrą tikėjimą, nebeatsiranda naujų nuodėmių. Tas kuris buvo nuskriaustas nepatyrė blogio (nes už kančias niekas neina pragran), bet skriaudikas irgi nepatyrė blogio (atsidurimo pragare), nes jis uždengtas nukentėjusiojo kančia. Pragaro, t.y. blogio tokioje situacioje nebelieka. Žinoma lieka neuždengtos skriaudiko ir paties nukentėjusiojo nuodėmės praeityje. Tačiau čia lieka tikėjimas, kad jos bus nurašytos pagal garsiąją maldos formulę „ir atleik mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams“. Šios nuodėmės juk jau ir yra panaikintos, nes mums visiškai atleista Jėzaus Kistaus kančios esmė. Prieinam vėl prie to, kad žmogus išganomas ne darbais, o tikėjimu.

Grįžtu prie kritikos. Kodėl man nepatinka dominuojantis teologinis požiūris? Todėl, kad jis nurodo į užslėptą egoizmą. Priimti kentėjimus realiai reiškia, kad tu apsivalysi nuo savo praeitų nuodėmių, nes tu juk atleisi skriaudikui dėl savęs paties, kad atlaikytum išbandymą, t.y. kad pats nepatektum pragaran su kerštu širdyje. Išeina, jog tavo atleidimas yra tik dėl tavo paties gerovės. Šitoks atleidimas yra naudingas tau ir tik tariamai nudingas skriaudikui. Toks tavo atleidimas visiškai jo negelbėja, o tik suteikia galimybę dar labiau jį apkaltinti. Velnias tada skriaudikui įteigia, jog šis padarė skriaudą šventam žmogui, kuris buvo skriaudos nevertas, nes neatsilygino blogiu. Taigi, tu sėkmingai atlaikęs velnio išbandymą nueisi savo keliu, o kas laukia skriaudiko? Juk pasakyta „papiktimai neišvengiami, bet vargas tiems per kuriuos jie ateina“. Taigi, vargas skriaudikui. Žinoma papiktinimas buvo neišvengiamas, nes tu turėjai nuodėmių ir velnias galėjo tave išbandyti, o skriaudikas tapo įrankiu tam. Bet kai tu išbandymą atlaikei, tu uždengei savo tariamai turėtas nuodėmes, o ir naujos nuodėmės pats nepadarei, nes nekeršijai, o skriaudikas užtikrintai keliauja pragaran. Vadinasi tokiu atveju blogis niekur nedingsta – kažkas vis vien keliauja pragaran, o juk pragaras ir yra blogis. Vadinasi dominuojantis teologinis požiūris nesugeba rasti būdų blogiui sunaikinti.

Manęs klausia: pasakyk, kodėl Dievui labiau patinka „vargšai dvasioje“, kodėl „pirmieji bus paskutiniai, paskutiniai pirmieji“? Atsakymas paprastas, kai pasiremi tripakopiu išbandymo modeliu. Kai tave kažkas skriaudžia, tai daro dvasios ubagas, žmogus užvaldytas velnio. Jei tu pasielgi netinkamai šio išbandymo atžvilgiu, pavyzdžiui atsakai kerštu, pavydu, panieka, velnias užvaldo ir tave, tu tampi didesniu dvasios ubagu. Argi toks dvasios ubagas patinka Dievui? Juk Biblijoje milijonai vietų, kur parašyta kas laukia nuodėmininko. O štai tas, kuris pasielgia išbandymo atžvilgiu tinkamai, gauna malonę, tarsi kokį dvasinį pinigą. Daug tokių pinigų prikaupęs žmogus mano, jog turi daugiau garbės pas Dievą ir sėdasi į pirmas eiles, tačiau iš ten yra išprašomas. O štai, aš atkentėtą skriaudą skiriu, kad nebūtų įskaityta mano skriaudiko kaltė, lygiai, kaip kad Šv. Steponas, kuris žudomas sušuko: „Viešpatie, nepriskaičiuok jiems tos nuodėmės!” (Apaštalų darbai 7:60). Taigi aš negaunu jokių dvasinių turtų, nes juos iššvaistau. Mano paties nuodėmės lieka neuždengtos, o jų aš turių begalę. Žinoma, kad aš niekada nedrisiu sėti į pirmas eiles matydamas, kokių yra šventuolių susirinkę. Bet Dievas mane pakvies, nes dvasiniai turtai dar nereiškia, kad labiau patinki mylinčiam Dievui, nes juk per mano darbus labiausiai skleidėsi Dievo meilė ir visu pilnumu. Vadinasi reikia siekti tapti ne turtingu materialiai ar dvasiškai, o rasti pasigėrėjimą Dievo akyse, o tai toks turtas, kurio niekas neatims - nei materialia, nei dvasine prasme.

Dar apie pasižeminusiojo dvasioje koncepciją. Ar tikrai yra tas pasižeminęs dvasioje, kuris su džiaugsmu dėkoja Dievui už suteiktas kančias? Pasižeminęs dvasioje, tas kuris yra dvasioje nusiminęs. O nusiminęs ne dėl to, kad jį nuskriaudė ir kad susidūrė su kančia, bet nusiminęs dėl pačios sistemos, jog vyksta toks žaidimas, jog niekaip nepranyksta blogis. Juk jei visa ko esmė ir priežastis yra rezultatas, į kurį viskas turi susieiti, tai kančia yra pirmiau nei nuodėmė. Dievas pirma nusprendžia, kad žmogus kentės, o visos tos tariamos nuodėmės tėra būdas sukurti iliuzinį foną. Žmonės su savaja logika nusprendė, jog jei nedarys nuodėmės tai nebekentės, t.y. susikurs Rojų žemėje. Kaip juokinga... Iš tiesų, tai nedarydami nuodėmių žmonės papraščiausiai pavers kančias beprasmėmis, tačiau kančių nepanaikins. Sumažins kažkiek, taip, bet visai nepanaikins. Prisiminkim Jėzų. Buvo be nuodėmės ir aišku nepatyrė ligų, nelaimingų atsitikimų, nekentėjo dėl narkomanais virtusių vaikų, tačiau nepaisant to, vis tiek kiek užgauliojimų, persekiojimų, agresijos Jis patyrė, o galiausiai buvo brutaliai nukankintas ir nužudytas, dargi su pilna doze paniekinimų. Reikia gi pagaliau atsikvošėti ir pabusti iš to miego. Neturėtumėm viso dėmesio sutelkti svarstymams, kaip čia nuodėmės nepadarius, o turėtumėm daug dėmesio skirti ir svarstymams kaip pačias kančias sunaikinus. Nuodėmių nedarymas kančių problemos niekada neišspręs, nes kančia yra žaidimo sąlyga, todėl nuodėmių visada bus. Tad reikia surasti būdus išsilaisvinti iš žaidimo.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kas yra geris ir blogis.

Standartinė Kyras1 » Tre Rgs 30, 2009 10:04 pm

“tu nelabai kaip kitaip kazka sugalvosi. karai yra gyvybiskai butini musu egzistavimui. “


Nesutinku. Skamba panašiai, jei tu būdamas alkanas sakytum, jog tai gyvybiškai yra būtina būti alkanam ir nieko nedaryti, nes tikslas būti alkanam. Nepatyręs ką reiškia būti sočiam, kitaip ir negalvotum.


“siuo atveju man nerupi ar us vaiko isgelbejima nuo traukinio tu kelaisui i pragara ar ne nors gal ir turėtum nes pasipriešinai dievo norui ji nugalabyti.”


Jei jau kalbam apie Dievo (Rašytojo) valią ir jos vykdymą, tai šiame iliuziniame pasaulyje ji reiškiasi dvejopai. Žmogus savo poelgiais bet kokiu atveju vykdo Dievo valią, kaip bepasielgtų, nes juk Dievas iš anksto nusprendė, kaip jis pasielgs, tačiau nebūtinai žmogus vykdo Dievo valią vertybiniu požiūriu, nes nebūtinai elgiasi taip, kaip Dievui “patinka”. Šiuos mano teiginius patvirtina Biblija pasakymu “be Dievo žinios nė dulkelė nenukrenta” ir liepimu vykdyti Dievo valią “laikytis Dievo įsakymų”. Taigi, Digixai išgelbėdamas vaiką tu elgsies pagal Dievo valią ir padarysi tai kas Jam patinka, t.y. įvykdysi Jo valią, kad vaikas nežūtų, bet jei negelbėsi vaiko, elgsies taip, kaip Dievui nepatinka, neįvykdysi Jo valios, kad vaikas nežūtų, nors negelbėsi to paties Dievo valia.

Toliau, antroji Dievo valia, t. y. teisingas vertybinis požiūris dar sąlyginai skirstosi į kitus du variantus “statinę” Dievo valią ir “dinaminę” Dievo valią. Dinaminė Dievo valia gali paneigti statinę Dievo valią, bet ne bet koks žmogaus maištas reiškia dinaminę Dievo valią. Kvailas naršymas po savo praeitį ir nuoskaudos bei kaltinimai tėra iššaukta negatyvi agresija prieš statinę Dievo valią ir todėl tai reiškia žlugimą, nes tai yra tai, kas Dievui nepatinka. Todėl jei esi dvasios skurdžius geriau pripažink tai, negu apsimetinėk tokiu nesąs. Tuo tarpu prisivertimas nesitaikyti su tuo, kad esi skurdžius yra dinaminė Dievo valia. Dinaminė Dievo valia yra, kad kiekvienas žmogus būtų tobulas, kad niekas nekentėtų Ji laukia už durų prie kiekvieno žmogaus, reikia ją tik priimti, įsileisti. Deja tai ne nuo paties žmogaus priklauso. Nes juk ir aš pateikiu šį tikėjimą, tačiau žmonės nors ir žiūri, bet nemato.

Atsimeni rašiau, kad žmogaus judėjimo variklis yra situacijos konstatavimo ir jo norų netapatumas. Jei jautiesi alkanas tai reiškia, jog tokia yra Dievo valia, todėl, jei nebūtų dinaminės Dievo valios tu turėtummirti iš bado, kad neprieštarautum Dievo valiai, t.y. taip tau ir atsitiktų, nes tu neturi jokio laisvo pasirinkimo. Bet štai matom, kad staiga Dievas nori, kad tu pasielgtum prieš Jo paties valią suteikti tau alkį.
Pažiūrėk, Apreiškimo 3:15-16 eilutes, ten rašoma, jog išties žmogus yra nuogas basas, ir baramas žmogus už tai, kad nemėgdamas tokios būklės apsimeta, kad tokiu nėra, tačiau kita vertus Dievas tuo pat metu skatina nebūti nuogam basam, t.y. nurodo būdą, kaip teisingai išvengti tos nuogo baso būklės. Istorijos variklis yra irgi toks pat. Viena vertus paties Dievo valia pasaulyje įvyksta baisenybės, nes toks yra žaidimo fonas, todėl reikia pripažinti ir laikytis žaidio taisyklių, kad nugalėti baisenybes. Kita vertus to paties Dievo valia šis fonas yra pasmerkiamas. Žaidimas su visomis jo taisyklėmis yra sukurtas ir vyksta Dievo valia, tačiau Dievas nurodo, jog jam tai nepatinka, nes Jis nemėgsta žmogaus kančių.

„Drungnas“ tai yra kažkas tarpinio tarp šalto ir karšto, turintis abiejų savybių, bet nebeturintis nei vieno privalumų. Jei dvasine prasme „šaltas“ yra skurdžius, o „karštas“ yra pralobęs, tai „drungnas“ logiškai yra toks, kuris dedasi esąs turtuolis iš tiesų būdamas skurdžius arba toks kuris dedasi esąs skurdžius, bet iš tiesų yra turtingas. Antrasis varintas atkrinta, kaip sveikam prote neįmanomas. Tad lieka pirmasis, ir tai yra tai, ko Dievas nemėgsta žmoguje.

Žiūrint iš kitos pusės, Dievui nepatinka, kad Laodikiečiai tariasi esą turtingi, kai iš tiesų yra vargšai, nes tokiu būdu Laodikiečiai meluoja. Tačiau niekas turbūt neginčys, kad Laodikiečiai nesusilauktų priekaištų, jei nemeluodami sau ir kitiems sakytų, jog yra skudžiai, apgailėtini, beturčiai ir akli. Lygiai taip pat Laodikiečiai nesusilauktų priekaištų už norą tapti ir tapimą turtuoliais Dievo pasiūlytu vieninteliu tikru būdu. Išeina paradoksas, jog Dievui gali patikti visiškos priešingybės, tiek nemeluojantis skurdžius, tiek ir nemeluojantis turtuolis. „Šaltasis“ priima ir tinkamai vykdo statinę Dievo valią, nes jos nebando kvailai neigti ir pripažįsta bei priima, o „karštasis“ dinamine Dievo valia nesusitaiko su statine Dievo valia ir pasiekia tai, ko neturėjo ir ko atrodo jam net ir nebuvo iš pirmo žvilgsnio lemta turėti. Ir vienas ir kitas neprieštarauja vienai ar kitai Dievo valiai, tačiau pranašesnis man atrodo „karštasis“. Be to, reikia pažymėti, kad dinaminė valia įmanoma tik pas tą, kuris sugeba tiksliai konstatuoti statinę Dievo valią, t.y. tas, kuris turi tikrą tikėjimą „kaip yra“. Tik kai turi šį tikėjimą, gali išvystyti tikėjimą „kaip noriu kad būtų“.

Rašytojas rašo istoriją taip, kaip mes matom, bet jei skaitytumėm tarp eilučių pamatytumėm paraštes ir istoriją tada jau perskaitytumėm taip: “žmogus išalko ir turėjo numirti iš bado, tačiau jis ėmė ir pavalgė, todėl nenumirė”. Jei bet kuriuo momentu iki pavalgymo žmogus būtų nuėjęs pas tikrus aiškiaregius, tie vienbalsiai būtų išpranašavę jam netolimą mirtį, nes taip projektavosi statinė Dievo valia žodžiais “turėjo numirti”. Tačiau įvyko stebuklas Dievas pakeitė tai, ką pats regis aiškiai jau buvo nulėmęs. Žmogus pavalgė ir išgyveno. Dievui Rašytojui žinoma tai nėra kažkoks nesusipratimas, nes tai, kad žmogus turėjo mirti ir visi tai matė, buvo tik tam, kad ryškiau sužybėtų Dievo pasigėrėjimas pasikeitusiu žmogumi. Dievui Rašytojui jau iš anksto buvo žinoma istorijos baigtis, todėl jis ir užrašė “turėjo numirti”, bet ne “numirė”.

Žmogus kuris tik suvokia problemą tinkamai, vykdo statinę Dievo valią, pagal kurią jam projektuojamas Rojus, o kuris nesuvokia problemos tinkamai, pagal statinę Dievo valia yra projektuojamas pragarui. Na, o tas, kuris ne tik suvokia, bet ir sprendžia problemas, vykdo dinaminę Dievo valią, o tai jau yra Rojus pats savaime. Mes neturim apsiriboti tik tikėtinumu, o turim aktyviai Rojaus siekti, todėl tariamam Dievo norui išlaikyti “status quo” reikia priešintis, nes jei elgiesi teisingai, tu priešinies Jo paties valia, o ne velnio valia. Štai kodėl, aš drįstu stoti prieš statinę Dievo valią, jog blogiečiai keliauja pragaran, nes pagal dinaminę Dievo valią pragaro nėra.

Kaip žinoti, kad tikrai vyksta stebuklas ir kad tikrai vykdai dinaminę Divo valią? Tai nėra paprasta. Biblijoj skaitom kad vienoje vietoje Petras vykdė dinaminę Dievo valią ir paneigdamas dėsnius nustatytus statine to paties Dievo valia, ėjo vandeniu, tačiau kitoje vietoje Jėzus būtų neišlaikęs velnio gundymo, jei būtų padaręs stebuklą ir nušokęs nuo bokšto. Kodėl vienoj vietoj buvo galima eiti vandeniu, o kitoje vietoje negalėma padaryti iš esmės tokio pat gamtos dėsnius paneigiančio poelgio – nesusitrenkus nušokti nuo bokšto? Skirtumas, kas taves to prašo – Dievas ar velnias, arba ar tai yra dinaminė Dievo valia, kad taip darytum ar ne… Šitų dalykų niekada nesužinosim, todėl belieka rinktis poziciją ir tikėjimą, ir rizikuoti.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kas yra geris ir blogis.

Standartinė Kyras1 » Tre Rgs 30, 2009 10:09 pm

“as kalbu apie bendra principa kaip objetyviai ivertinti poelgi.”
bet cia tu eilini karta prietarauji sau.
1 dievui blogis yra žmogaus buvimas pragare.
3 i pragara zmoes kisa dievas
isvada dievas daro blogi.”


Digixai ar skiri tarp to “kaip yra” ir ”kaip nori kad būtų”??? Kodėl vėl ir vėl turiu aiškint tą patį. Kokie dar prieštaravimai? nėra nei mano tikėjime “kaip noriu, kad būtų”, nei mano tikėjime “kaip yra” jokių prieštaravimų ir tik jau ne tokių kaip čia atseit atradai, yra tik tavo neįsiskaitymas. Nesuplak dviejų skirtingų dalykų į vieną ir nesusipainiosi. Vat.

O aš tau daviau labai objektyvų blogio įvertinimą. Jei primityviai, tai tavo atžvilgiu yra taip: viskas ką tau padaro kiti, ar kas tau atsitinka yra tavo atžvilgiu gėris. Jei tave paglostė vadinasi buvai vertas to ir tai yra gėris tau, jei tave primušė vadinasi buvai vertas to ir tai irgi yra gėris tau, nes tu esi pastatomas į vietą. Vadinasi bet kokia veiksmai tavo atžvilgiu ir nepriklausantys nuo tavo laisvos valios nra blogis, todėl ir Dievas niekaip negali būti blogis ar daryti tavo atžvilgiu blogus darbus. Blogį gali sukelti tik pats sau, darydamas nuodėmes, kurių alga mirtis ir pragaras. Kokie yra tie blogi poelgiai? Nesilaikymas 10 Dievo įsakymų ir vyriausiojo įsakymo mylėti Dievą visa širdimi, visa siela ir visomis jėgojmis, o savo artimą mylėti, kaip pats save. Viskas čia labai objektyvu. Visalaik prieš ką nors darydamas pagalvok ar nepažeidi nurodytų įsakymų. Jei nepažeidi nedarai blogio sau. Visalaik prieš ką nors darydamas pagalvok ar tai kyla iš meilės Dievui ir savo artimui ir jei taip, tai daryk, nes tai yra geras poelgis tau pačiam. Geras poelgis tau pačiam yra atgaila jei padarei nuodėmę. O iš vis geriausia būtų jei atliktum išpažintį. Taigi, aš tau daviau abstraktų paaiškinimą, o dėl konkrečių poelgių gerumo ar blogumo galim diskutuoti, tik tu susimildamas tada nurodyk tuos konkrečius poelgius. Aš įrodysiu, kad mano pateiktas apibrėžimas leidžia įvertinti objektyviai.

Tiesa, tu norėjai tokio apibrėžimo, kad galima būtų įvertinti ir Dievo poelgius. Žvelgiant iš istorijos perspektyvos yra mums abiems žinoma, kad žmogus turi laisvą valią, vadinasi istorijoje veikiantis Dievas daugu daugiausia gali būti atsakingas tik už tai, kas tau nutinka iš šalies, bet kaip matėm, bet kas kas tau nutinka gyvenimo metu yra gėris tau, vadinasi Dievas yra geras tau ( kol kas nekalbam apie tai ar Dievas yra geras tavo skriaudikui, jei šis tave skriaudė). O jei pragaras iš tiesų yra, tai tu ten patekti gali tik dėl savo nuodėmių, kurias padarei laisva valia, o ne Dievo valia. Išeina, kad tu pats pragarą pasirinkai, todėl nekaltink Dievo. Tuo labiau, kad tu pats sakai, jog savo laisva valia ir nori į pragrą pakliūti, tai kur čia Dievo padarytas blogis tau? Kaip matai viskas labai objektyvu.

Žvelgiant iš Dievo Rašytojo perspektyvos vaizdas sudėtingesnis, bet kaip žinai, pagal mano tikėjimą ”kaip noriu, kad būtų”, t. y. pagal dinaminę Dievo valią, amžino pragaro nėra, todėl nėra ir amžino blogio, vadinasi galutiniame rezultate žmogus nepatirs blogio, o tai reiškia, jog Dievas (Rašytojas) visus myli ir nepadarė jokio blogio, nors šiuo metu ir atrodytų pagal tikėjimą “kaip yra”, jog Dievas padarė blogį tavo skriaudikui.

Aš tikiu, “kaip noriu kad būtų”, jog pragaro nėra, todėl tu arba pats pasikeisi, kad nebedarysi nuodėmių ir blogio, arba būsi pakeistas. Kadangi visu tuo pasirūpins vienaip ar kitaip Dievas visuose asmenyse, tai negali sakyti, kad toks Dievas daro blogį, o kaip tik priešingai. Kaip objektyvu.

“tai be galo sunkus darbas ivertinti poelgi ar jis geras ar blogas. jei tai butu lengva tai nereiketu nei tesimu nei istatymu”


Dvasiniam suvokimui, kas yra gera ir bloga, nereikia jokių teismų, viskas be galo paprasta. Teismų reikia netikintiems žmonėms, nes jie niekaip nesupranta, kas iš ties yra gėris, o kas yra blogis ir niekada nesupras, o tik dar labiau įsipainios. Tavo svarstymai apie gėrį, kaip tinkamą gėrio ir blogio balansą, yra loginė beprasmybė, nes kalbi apie du skirtingus “gėrius”- vieną tą, kuris yra blogio priešingybė ir kitą tą, kuris rūpinasi, kad egzistuotų ir gėris ir blogis. Esant tokiems reikalams labai sunku objektyviai nustatyti, koks poelgis yra geras.

“deja nera ir tada taip lengva, nes vienas valdovas sakys zudyti blogai o kitas sakys atbulai. o tu nezinai kuris teisus todel liksi kvailio vietoje.
tu tik tiki kad gal tavo valdovas sako teisybe, bet to nezinai. ir negali atmesti galimybes jog tavo tikejimas yra klaidingas.”


Mano valdovas yra gerasis Dievas, Mano viešpats yra Jėzus Kristus. Ir net jei echatologinio mūšio metu vietoj to, kad pamatytumėm Jėzų, kaip iš dangaus nužengiantį valdovą, pamatysim ateinantį pralaimėjusi, žaizdotą, vargšą žmogų, aš vis vien liksiu su Juo. Nes tokį tiktai Dievą aš galiu mylėti, kuris myli mane ir man nesvarbu, jei tai klaidingas tikėjimas ar kad liksiu kvailio vietoje.

“beje man neatrodo ir pragaras kazkuo baisus. jis zinai gaug geresnis nei rojus”


Nežinau ką ir bepasakyti… Tavo pragaro supratimas yra visiška priešingybė mano supratimui ir tuo labiau praktiškai be kurio kito žmogaus, kolektyvinės žmonių pasąmonės, teorinių postulatų ir tt. Problema ta, kad tu Digixai nelabai draugauji su logika. Pragaras tai visų pirma yra sąvoka išreikšti pačią didžiausią ir amžiną kančią, kokia tik be gali būti. Visiškai nelogiška yra bet kokią kitokią būseną vadinti pragaru, nes tu paneigi pačią sąvoką. Jei tu kalbi apie malonumų kupiną vietą, tai turi tai įvardyti žodžiu Rojus. Todėl tu negali sakyti, kad tu pateksi į Pragarą, kur maloniau būti, nei Rojuje. Arba tu nesuvoki sąvokos “baisus” prasmės. Tu gali sakyti, kad dėl savo klaidingo tikėjimo aš būtent atsidursiu pragare - amžinoje kančioje, o tu atsidursi rojuje, t.y. geresnėje vietoje, nes ten galima toliau kovoti su Dievu. Tau juk didžiausia kančia būtų negalėjimas kovoti su Dievu, todėl, jei tu protauji logiškai, negali pragaro vadinti “geresne” vieta. Pragaras yra tobula kančia, vadinasi ten būdamas tu negalėtum patenkinti savo įgeidžių spardytis prieš Dievą ir dėl to labai kentėtum, jau nekalbant, kad dar ugnies katile virtum tuo pačiu metu :) O į mano aprašytą Rojų nepatenka tokie, kurie spardosi, todėl tu arba pats pasikeisi ir dings noras spardytis arba būsi pakeistas.

“tu vieno dievo neturi, tu turi 50 dievu nes kiek supratau pareiškei jog musulmonu dievas irgi tikras.”


Yra vienas Dievas Rašytojas. Yra tik vienas Dievo Rašytojo autobiografinis veikėjas – istorijoje veikiantis Dievas, kuris istorijoje reiškiasi trimis asmenimis – Dievu Tėvu, Jėzumi ir Šventąja Dvasia. Visa tai, ką išvardinau yra tik vienas Dievas besireiškiantis skirtinguose lygmenyse.

Dievo Rašytojo autobiografinis personažas - istorijoje veikiantis Dievas, būdamas Dievo Tėvo asmenyje, bendravo tiek su Izaoku, tiek su Izmaeliu. Kodėl jis su šiais žmonėmis kalbėjosi skirtingai mums yra paslaptis. Mes galim tik spėlioti.

Tiesa, yra tokie pasakymai, kaip „Abraomo, Izaoko Dievas“ ir „musulmonų Dievas“, bet kalbama ne apie skirtingus istorijoje veikiančius Dievus, o apie skirtingus to paties istorijoje veikiančio Dievo apsireiškimus žmonėms. Musulmonų Dievas yra istorijoje veikiančio Dievo apsireiškimas pranašui Muchamedui.

tu tiki jog tavo dievas siaubingai korumpuotas ir kas jis us kazkoki mokesti pakeis tavo bausme arba tave kazkaip apdovanos


Visagalis vienas Dievas nėra korumpuotas, viskas kas atsitinka, atsitinka jo valia ir dėl jam vienam žinomų priežasčių. Pavyzdžiui, Jis panoro, kad būtų Žemėje gravitacijos dėsnis, ir mes gyvenam pagal tą dėsnį, nes jis taip nori, patinka mums ar ne. Dievui užmokesčio nereikia, bet žmogų, kuris yra išmintingas ir nuo bokšto nešoka žemyn Dievas už tai apdovanoja gyvybės išlaikymu. O tas kuris nušoka nuo bokšto automatiškai susilaukia ir bausmės žvelgiant žmonių akimis. O jei jau taip nori Digixai tai pasakysiu štai ką. Pirmiausia visada žiūrim į rezultatą. Dievas norėjo, kad žmogus būtų apdovanotas, todėl padarė taip, kad tas žmogus turėtų ir užmokestį už tai, t.y. turėtų išminties. Taip, kad nėra čia jokios korupcijos, nes nėra nieko ką žmogus galėtų Dievui duoti ar kaip nors kitaip paveikti. Apie nuodėmių uždengimus atkentėtomis kančiomis kalbu simboliškai, kad paaiškinčiau loginį mechanizmą, kad parodyčiau, kokios Rašytojo įdėtos mintis motyvuoja žmogų ir kartu determinuoja jo poelgius. Tai nereiškia, jog atsisakau teorijos apie vieną visagalį Dievą. Tiesiog ten pradedu šneką ne nuo rezultato, o nuo rezultato pasekmių. Žvelgių į fenomenus iš skirtingų kampų „taip sakant“.

taigi jei sakai kad dievas yra geras kaip asmuo tai turi nurodyti kokius gerus darbus jis padare sakykim tau arba kitiems taip kad gerio ir blogio balansas butu pakrypęs i teigiama puse.


Taigi jau pasakiau. Pagal mano tikėjimą „kaip noriu, kad būtų“ paaiškėja, jog Dievas sunaikina pragarą, o tai reiškią visišką blogio sunaikinimą ir 100 proc. balanso patvarkymą gėrio naudai.

Man Dievas davė tokį tikėjimą, kad aš galiu būti laimingas bet kur ir bet kokioje situacijoje. Tu man pasakyk kitokį variantą, kaip išlikti laimingam, net kai kamuoja ligos, ištinka nelaimės. Kas dar gali suteikti tiek ištvermės ir jėgų atlaikyti bet kokius įmanomus išbandymus? Ar gali dar ką nors geriau padaryti dėl manęs.

Šiaip Dievas ir tau daug gero padarė, nes kaip ten bebūtų, esi vienas iš nedaugelio, kuris pakankamai nuodugniai sužinojo apie šį naują tikėjimą. Čia man primena tą vietą iš evangelijos, kur kalbama apie tai, kad pakvietieji svečiai nenorėjo ateiti į vestuves, todėl šeimininkas vietoj jų pasikvietė, kas papuolė.

“galima tiketis kad dievas geras, jei tu planuoji kad jo gerumas pasireikš ateityje”


Kodėl tik tikėtis, nesupratau ??? Mano tikėjimas „kaip noriu, kad būtų“ nėra tikėjimas ateitimi, jis yra tikėjimas geru Dievu. Geras Dievas yra jau dabar, jis geras buvo, yra ir bus visada. Tiesiog ateityje mes savo akimis pamatysime, tai, kas jau yra dabar, kas buvo visados, tik kadangi šiuo metu mes dar nematome šios realybės, sakome, kad tik tikime. Chronologiškai šioje istorijoje pragras bus paneigtas pasaulio pabaigoje, bet Dievas dėl to nepasidarys geras tik pasaulio pabaigoje. Jis geras buvo visados. Svarbiausia rezultatas. Negi nesuvoki? Pragaro jau nebėra, ištiesų, jo niekada ir nebuvo, laikosi tik pragaro iliuzija šioje istorijoje.

o del pragaro tu per daug cia jo nekaisiok, nes dar nezinai kas ten pateks


Kalbėjome apie mano tikėjimą, o ten labiau nei aišku, kas pateks į pragarą ir ar iš vis yra pragaras. Kai kalbėsim apie tavo tikėjimą, kalbėsim galbūt kitaip ir apie pragarą.

ziurek o ar as negalecisu irgi ka nors biskuteli sudrausti.


Nusidėjėlis būtų vertas tavo tokio poelgio, bet taip pat turėtų ir pilną teisę nekaltai vykdydamas savyginą tave patį nudėti, nes tai ką tu darai yra ne jo sudraudimas, o neteisėta agresija jo atžvilgiu. Juk tu matai jo akyse krislelį, bet dar nesi išsitraukęs iš savo akių rasto. Tavo vykdomas “sudraudimas” užsiskaitys, kaip dar viena tavo nuodėmė ir tiek. Bet kas turės teisę nedarydamas nuodėmės tave stabdyti bet kokiomis priemonėmis. Jei nesi tinkamas vykdyti teisingumą, tai telieka teisngumą palikti Dievui, jis atmokės kaip manys tinkama.


TOLIAU
Apie išėjimą iš Egypto ir tai, ar tikrai Dievas yra skerdikas, baisus pabaisa ir pan., smurtinių terminų tankį tekstuose, padiskutuosim vėliau, kai pereisim prie diskusijų apie konkrečias biblijos vietas, nes aš būtent dabar visai neturiu laiko ieškoti, skaityti ir cituoti...

zinoma pagal tave tiroas karalius nugales sukilelius, visus sunaikins, ir tada toliau kankins savo zmones visa amzinybe.


Digixai, o kas aš esu, jei ne sukilėlis prieš esamą tvarką, prieš žaidimą? Tokios tavo aprašomos situacijos ir tėra realios tik dėka žaidimo, kad nuolatos vyksta kažkokia kova, šiuo atveju tarp blogio ir gėrio. Suprask, kad tikrasis sukilimas yra prieš žaidimą, o ne prieš kažkurią žaidimo figurą.

aisku, zinosiu kai uzsinoresiu ka nuzudyti, kai grasins pasodinti ielektros kede sakysiu kad as jug gerus darbus dariau, ko mane baudziate bet cia toliaus beprasmikas kalbeti nes nezinau apie kuri dieva kalbama


Kalba eina apie istorijoje veikiantį Dievą.

Norėjau tiesiog pasakyti, jog pagal iliuzijos dėsnius pragaras yra tokia baisi blogybė, kad bet kokia kita blogybė niekada nebus blogis toje situacijoje, kurioje ji gelbėja žmogų nuo patekimo pragaran. Jei matai, kad tave tuoj peiliu nudurs, tu gali gintis ir užpuoliką pirmas nudėti. Padarytum gerą darbą, nes apsaugotum jį nuo pragaro, kurį kitaip būtų užsipelnęs.

Bet jei tu pats esi pavyzdžiui koks nors serijinis žudikas, mafiozas ir pan., tai tu nebeturi teisėtos gynybos galimybės, nes tavo paties interesams būtų geriau, kad tave kas nors greičiau užmuštų, kol dar daugiau nuodėmių nepadarei. Tad jei tokiu būdamas ginsies ir užpuoliką užmuši, tu padarysi dar vieną nuodėmę. Na, o užpuoliko teismas tokiu atveju priklausys nuo jo vidinio lobyno. Jei jis buvo be nuodėmės ir veikė dėl tavo paties interesų, tai jis buvo nužudytas nevertai ir yra kankinys. Jei užpuolikas buvo nuodėmingas, tai jis taip pat būtų padaręs žudymo nuodėmę, tik jam pasisekė, kad ne jis tapo žudiku. Vienaip ar kitaip toks užpuolikas pagal iliuzijos dėsnius negavo amžino pasmerkimo bent jau dėl žudymo nuodėmės.

garai, mane domia ar mes galime t jo atobiografini personaza nugaleti ir sunaikinti.


Tai klausimas į kurį neįmanoma atsakyti, nes nežinom ką sugalvos Rašytojas. Pagal mano tikėjimą kaip noriu kad būtų istorijoje veikiantis Dievas tikrai nebus sunaikintas, o priešingai triunfuos sunaikindamas blogį ir tuo pačiu užbaigdamas žaidimą.

beje videlto to baisaus personažo atžvilgiu kiek suprantu pagal tavo teorije turime laisva valia, nes jis negali valdyti musu, gali tik bausti.o tai reiškia kad mes galime su juo kovoti.


Gali manyti, kad kovoji tik kol esi iliuzijoje, nes iliuzijoje atrodo, kad istorijoje veikiantis Dievas net jei ir gali bet ką su mumis padaryti, niekada negali priversti jį mylėti,nes mes jam to neleisim. Daug žmonių pažeidžia pirmąjį Dievo įsakymą, nes laiko Dievą blogiečiu, monstru. Už šią nuodėmę žmogus kol gyvas šiame pasaulyje niekada nesulauks jokio pabaudimo, nes kitaip iškart sugriūtų žaidimas ir iliuzija.

Aš nematau reikalo kovoti su tuo, kuris mane myli.

kodel velnias kuris to dievo nekencia turetu kenkti savo draugams? ar velnias yra totalus kvailys?manau jam tikrai nereiektu manes kankinti nes galime kartu kovoti pries dieva.


Atsakymą į šitą klausimą kol kas atidedu. Reikia nemažos analizės.

visa tai veda pire nenigincijamos logines isvados, kad tavo tikejimas sukurtas tavo paties.


Jei mes iš tiesų tesam Rašytojo parašytos istoijos personažai, tai visai nesvarbu kokiu būdų atėjo mums mintis į galvą, jos bet kokiu atveju atėjo iš Rašytojo. Rašytojas galio panorėti pateikti Dievo apreiškimą žmogui fiziniu būdu, o gali tiesiog paprastai į galvą įdėti kažkokią mintį.

Žvegiant iš pačios istorijos perspektyvos yra daug garbingiau įtikėti Dievą nepamačius stebuklo, nei stebuklą pamačius. Man pavydėtų, net toks šventasis, kaip Paulius, kuris tikėjimą gavo tik akivaizdaus stebuklo dėka. Pasiskaityk Evangelija pagal Joną.

Kunigo Česlovo Kavaliausko vertimas (paimta iš Biblija.lt)
Evangelija pagal Joną 20, 24-29
24 Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. 25 Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu“.
26 Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ 27 Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis“. 28 Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas“! 29 Jėzus jam ir sako:
„Tu įtikėjai, nes pamatei.
Palaiminti, kurie tiki nematę!“
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

AnkstesnisKitas

Grįžti į DIGIX ir KYRAS1 diskusija

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron