Kas yra geris ir blogis.

Religija.lt gimusios diskusijos pratęsimas

Re: Kas yra geris ir blogis.

Standartinė Digix » Ket Spa 08, 2009 2:36 am

Digixai ar skiri tarp to “kaip yra” ir ”kaip nori kad būtų”??? Kodėl vėl ir vėl turiu aiškint tą patį. Kokie dar prieštaravimai? nėra nei mano tikėjime “kaip noriu, kad būtų”, nei mano tikėjime “kaip yra” jokių prieštaravimų ir tik jau ne tokių kaip čia atseit atradai, yra tik tavo neįsiskaitymas. Nesuplak dviejų skirtingų dalykų į vieną ir nesusipainiosi. Vat.

prietaravima pateikiau

“as kalbu apie bendra principa kaip objetyviai ivertinti poelgi.”
bet cia tu eilini karta prietarauji sau.
1 dievui blogis yra žmogaus buvimas pragare.
3 i pragara zmoes kisa dievas
isvada dievas daro blogi.”


prasom aiskink logiskai.
is isu pusiu ziureint dievas daro blogi.

Vadinasi bet kokia veiksmai tavo atžvilgiu ir nepriklausantys nuo tavo laisvos valios nra blogis, todėl ir Dievas niekaip negali būti blogis ar daryti tavo atžvilgiu blogus darbus.
labai prsau nelaykyk manes tokiu durnium kd su tokia nesamone sumaisytum.
arveklis krentantis mn at galos nuo mano valio nepriklauso bet tau man didelis blogis.
tai irodo kad tavo teiginys nesamone.
O jei pragaras iš tiesų yra, tai tu ten patekti gali tik dėl savo nuodėmių, kurias padarei laisva valia, o ne Dievo valia. Išeina, kad tu pats pragarą pasirinkai, todėl nekaltink Dievo. Tuo labiau, kad tu pats sakai, jog savo laisva valia ir nori į pragrą pakliūti, tai kur čia Dievo padarytas blogis tau? Kaip matai viskas labai objektyvu.

kaip matau tu kalbi priešingai nei sakei seniau. nes jokios laivos valios teigei kad nera.

Žvelgiant iš Dievo Rašytojo perspektyvos vaizdas sudėtingesnis, bet kaip žinai, pagal mano tikėjimą ”kaip noriu, kad būtų”, t. y. pagal dinaminę Dievo valią,
amžino pragaro nėra
, todėl nėra ir amžino blogio, vadinasi galutiniame rezultate žmogus nepatirs blogio, o tai reiškia, jog Dievas (Rašytojas) visus myli ir nepadarė jokio blogio, nors šiuo metu ir atrodytų pagal tikėjimą “kaip yra”, jog Dievas padarė blogį tavo skriaudikui.

Blogį gali sukelti tik pats sau, darydamas nuodėmes, kurių alga mirtis ir pragaras.

tai yra ar nera?

Dvasiniam suvokimui, kas yra gera ir bloga, nereikia jokių teismų, viskas be galo paprasta. Teismų reikia netikintiems žmonėms, nes jie niekaip nesupranta, kas iš ties yra gėris, o kas yra blogis ir niekada nesupras, o tik dar labiau įsipainios. Tavo svarstymai apie gėrį, kaip tinkamą gėrio ir blogio balansą, yra loginė beprasmybė, nes kalbi apie du skirtingus “gėrius”- vieną tą, kuris yra blogio priešingybė ir kitą tą, kuris rūpinasi, kad egzistuotų ir gėris ir blogis. Esant tokiems reikalams labai sunku objektyviai nustatyti, koks poelgis yra geras.
kagi prasom pasakyti tada praktiškai kaip tu apsieisi vienu geriu tada.

Mano valdovas yra gerasis Dievas, Mano viešpats yra Jėzus Kristus. Ir net jei echatologinio mūšio metu vietoj to, kad pamatytumėm Jėzų, kaip iš dangaus nužengiantį valdovą, pamatysim ateinantį pralaimėjusi, žaizdotą, vargšą žmogų, aš vis vien liksiu su Juo. Nes tokį tiktai Dievą aš galiu mylėti, kuris myli mane ir man nesvarbu, jei tai klaidingas tikėjimas ar kad liksiu kvailio vietoje.

idomiau yra kaip tu zinoti kuris is ju yra tas jezus kuriuo tu tiki. va įvyktu tas tavo musis tarp dievo ir setono, dalsiskim kad setonas laimejo, kaip žinotum kas jis yra? ar tu tada ietum su praleimejusiu jezum i pragara ar sakytum velniop ta jezu.

Nežinau ką ir bepasakyti… Tavo pragaro supratimas yra visiška priešingybė mano supratimui ir tuo labiau praktiškai be kurio kito žmogaus, kolektyvinės žmonių pasąmonės, teorinių postulatų ir tt. Problema ta, kad tu Digixai nelabai draugauji su logika. Pragaras tai visų pirma yra sąvoka išreikšti pačią didžiausią ir amžiną kančią, kokia tik be gali būti. Visiškai nelogiška yra bet kokią kitokią būseną vadinti pragaru, nes tu paneigi pačią sąvoką. Jei tu kalbi apie malonumų kupiną vietą, tai turi tai įvardyti žodžiu Rojus. Todėl tu negali sakyti, kad tu pateksi į Pragarą, kur maloniau būti, nei Rojuje. Arba tu nesuvoki sąvokos “baisus” prasmės. Tu gali sakyti, kad dėl savo klaidingo tikėjimo aš būtent atsidursiu pragare - amžinoje kančioje, o tu atsidursi rojuje, t.y. geresnėje vietoje, nes ten galima toliau kovoti su Dievu. Tau juk didžiausia kančia būtų negalėjimas kovoti su Dievu, todėl, jei tu protauji logiškai, negali pragaro vadinti “geresne” vieta. Pragaras yra tobula kančia, vadinasi ten būdamas tu negalėtum patenkinti savo įgeidžių spardytis prieš Dievą ir dėl to labai kentėtum, jau nekalbant, kad dar ugnies katile virtum tuo pačiu metu :) O į mano aprašytą Rojų nepatenka tokie, kurie spardosi, todėl tu arba pats pasikeisi ir dings noras spardytis arba būsi pakeistas.

o tu gali isreiksti ta savo tobula kancia kazkaip kitaip? zinai tai individualus dalykas.
jei pvz man kancia yra sedeti ant debesu ir garbiti dieva o malonumas yra maudytis smaloje ir kovoti begalines kovas su velniasi ir visais kitais kas ten yra? tai kaip tada?
taigi jei bucisu rojuje turecisu garbinti dieva o tai man butu kancia. o ugnie katile galesiu bent svajoti pei tai kad is jo islipsiu ir sudauzysiu dievo snuki kada nors. beje manau velniai dievo jug nemegsta irgi, tai gal nekis manes i katila, kuris jei neturiu kuno yra nulio vertes, o gal net duos visa armija rojaus puolimui.?

taigi dievas gali mane tiesiog su tavimi kartu paimti i roju ir sededami salia vienas kito vienas megausimes palaima kitas tures auzinas kancias des savo bejegiskumo ten kesti.

Visagalis vienas Dievas nėra korumpuotas, viskas kas atsitinka, atsitinka jo valia ir dėl jam vienam žinomų priežasčių.

jei dievas nebutu korumpuotas ne butu sukures tu 10 isakymu ir ipac pirmojo, kuris būtent reiškia korupcija. nekorumpuotas dievas leistu visiem rinktis ka patinka ir nuo pasirinkimo pasekmes nepriklausytu
dievas butu tiesiog bejausmis žaidimo moderatorius, kurie rūpinasi tik tuo kad veiktu visiem vienodos taisykles kaip gravitacija. o ne kai dabar atseit jei tu dievui duodi kysi, tai jis tai gravitacijos desni panaikins.


Man Dievas davė tokį tikėjimą, kad aš galiu būti laimingas bet kur ir bet kokioje situacijoje. Tu man pasakyk kitokį variantą, kaip išlikti laimingam, net kai kamuoja ligos, ištinka nelaimės. Kas dar gali suteikti tiek ištvermės ir jėgų atlaikyti bet kokius įmanomus išbandymus? Ar gali dar ką nors geriau padaryti dėl manęs.

galiu pasiūlyti beprasmybės tikėjima. tiesiog nera jokio dievo nera jokio tikslo nera nieko esi laisvas. darai kas tau patinka. tai daug maloniau. o gyventi reikia del ateities tikinti kad ateityje galėsi patirti daugiau malonumu.
Tu matau nenori pamąstyti apie tai kaip galima gyventi be blogio. o tu sugalok ir parasyk kaip tu guventum pasaulyje kuriame nera absoliuciai jokio net menkiausio blogio..
Kodėl tik tikėtis, nesupratau ??? Mano tikėjimas „kaip noriu, kad būtų“ nėra tikėjimas ateitimi, jis yra tikėjimas geru Dievu. Geras Dievas yra jau dabar, jis geras buvo, yra ir bus visada. Tiesiog ateityje mes savo akimis pamatysime, tai, kas jau yra dabar, kas buvo visados, tik kadangi šiuo metu mes dar nematome šios realybės, sakome, kad tik tikime. Chronologiškai šioje istorijoje pragras bus paneigtas pasaulio pabaigoje, bet Dievas dėl to nepasidarys geras tik pasaulio pabaigoje. Jis geras buvo visados. Svarbiausia rezultatas. Negi nesuvoki? Pragaro jau nebėra, ištiesų, jo niekada ir nebuvo, laikosi tik pragaro iliuzija šioje istorijoje.

su cia mini zodi ateityje kadangi tokiu atveju niekas dar neivyko, tai galima tik tiketis kad ivyks.

Nusidėjėlis būtų vertas tavo tokio poelgio, bet taip pat turėtų ir pilną teisę nekaltai vykdydamas savyginą tave patį nudėti, nes tai ką tu darai yra ne jo sudraudimas, o neteisėta agresija jo atžvilgiu. Juk tu matai jo akyse krislelį, bet dar nesi išsitraukęs iš savo akių rasto. Tavo vykdomas “sudraudimas” užsiskaitys, kaip dar viena tavo nuodėmė ir tiek. Bet kas turės teisę nedarydamas nuodėmės tave stabdyti bet kokiomis priemonėmis. Jei nesi tinkamas vykdyti teisingumą, tai telieka teisngumą palikti Dievui, jis atmokės kaip manys tinkama.

haha, kas man rupi kad tas nusidejelis tures teises, pasisinksiu kokiu 5 metu vaika sudrausminimui tai nuspjaut at jo tesiu i savigyna. :lol:
kalbu apie teisuma dievo atžvilgiu, jei as nuzudau koki nusidejeli atseit ji sudrausmindamas.
tu tiesiog sakai kad personazas dievas gali zudyti del kazkokio sudrausminimo, tai kodėl personažas as negaliu daryti to paties?

Digixai, o kas aš esu, jei ne sukilėlis prieš esamą tvarką, prieš žaidimą? Tokios tavo aprašomos situacijos ir tėra realios tik dėka žaidimo, kad nuolatos vyksta kažkokia kova, šiuo atveju tarp blogio ir gėrio. Suprask, kad tikrasis sukilimas yra prieš žaidimą, o ne prieš kažkurią žaidimo figurą.
jei tu pretatauji zaidimui turi pasiulyti kita. jei neliks zaidimo neliks pasaulio.


Tai klausimas į kurį neįmanoma atsakyti, nes nežinom ką sugalvos Rašytojas. Pagal mano tikėjimą kaip noriu kad būtų istorijoje veikiantis Dievas tikrai nebus sunaikintas, o priešingai triunfuos sunaikindamas blogį ir tuo pačiu užbaigdamas žaidimą.

palauk, Tai tu nori sunaikinti sita visa gyvenimo zaidima? o tkas tada toliau bus? jei zaidimas baigsis tai ir gyenimas baigis, nesvarbu kur jis pragare rojuje ar zemeje. tada nebus absoliuciai nieko. nei gerio nei blogio.

Gali manyti, kad kovoji tik kol esi iliuzijoje, nes iliuzijoje atrodo, kad istorijoje veikiantis Dievas net jei ir gali bet ką su mumis padaryti, niekada negali priversti jį mylėti,nes mes jam to neleisim. Daug žmonių pažeidžia pirmąjį Dievo įsakymą, nes laiko Dievą blogiečiu, monstru. Už šią nuodėmę žmogus kol gyvas šiame pasaulyje niekada nesulauks jokio pabaudimo, nes kitaip iškart sugriūtų žaidimas ir iliuzija.
Aš nematau reikalo kovoti su tuo, kuris mane myli.
ks ta bjaurybe apribojo sitaip kad jis gali juras praskirti, bet negali padaryti net to ka gali 3 metu vaikas? zinai jei zmoniu negalabytu ir negrasintu pragaru, tai turetu daugisu sansu buti mylimas. siaip tai paprastas valkata turi daugiau sansu buti mylimas nei tas pabaisa dievas.

„Tu įtikėjai, nes pamatei.
Palaiminti, kurie tiki nematę!“

idomu kodel jezus siulo buti idijotais? jug betkas galejo ateiti ir apsikelbti jezumi. ir ar ne tas pats jezus sake netiktru pranasu saugotis?
jei tu tiki be įrodymo tai vadinasi potencialiai klausai netikro pranašo.

o jug imanomas dalykas butu jei koks sukcius butu atejes pas pauliu ir pasakytu kad jis jezus, o paskui ateitu tikrasis jezus o tas apsisaukelis lieptu ji nuzudyti. tai kaip tada?
zinai sukciu pasaulyje netruksta. todel tiketi negalima niekuo.
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Re: Kas yra geris ir blogis.

Standartinė Kyras1 » Šeš Spa 17, 2009 9:02 pm

prasom aiskink logiskai.
is isu pusiu ziureint dievas daro blogi.


Ne is visų pusių. Pagal mano tikėjimą „kaip noriu, kad būtų“, Dievas Rašytojas tikrai nieko nekiša į Pragarą, t.y. neatsitinka taip, kad Jis kažko nemyli. Pragaro, kaip amžinos kančios vietos, jog nesi Dievo mylimas, tiesiog nėra.

Žvelgiant į Rašytojo istoriją, tai ten esantis istorijoje veikiantis Dievas, personažas Dievas, irgi nieko nekiša į Pragarą. Pažiūrėk į Jėzų, Jis tik gelbėjo visus nuo Pragaro. Beje, šis personažas Dievas gali žmones bandyti perspėti, kas jiems nutiks, jei elgsis istorijoje vienaip ar kitaip, juos pagasdinti, bet į pragarą galutinai save nusiunčia tik pats žmogus, nes istorijoje jis turi laisvą valią nuo kitų personažų, taigi ir nuo personažo Dievo. Pagalvok apie tai, kad žmogų gali kankinti kaip nori, bet jo dvasios niekada nieks nepalauš. Todėl sukurti dirbtinai Pragarą neįmanoma, nes viduje bet kas gali įvykius interpretuoti kaip tik nori. Jokios kančios negali palaužti stipraus tikėjimo, nebent ... žmogus suabejotų, tuo ką tiki :) O va čia jau kita kalba. Todėl velnias visada varys iš karto abiem frontais. Prisimink Jobo istoriją. Neužteko Jobą apkrauti kančiomis, dar reikėjo pakirsti jo tikėjimą, kad sukurti jam pragarą. Šėtonas stengėsi iš pradžių per Jobo žmoną, kuri ragino, kad Jobas prakeiktų Dievą ir mirtų, o tam bandymui nepavykus, šėtonas jau veikė kitokia taktika – per Jobo draugų pamokslus vertė Jobą pripažinti, jog kenčia nes to nusipelnė, kas išties buvo visiškas melas. Tai štai kodėl Digix‘ai ir rašiau, kad istorijoje veikiančiam Dievui negali prikišti jokio blogio, nes Jis net ir norėdamas tavęs į pragarą neįmestų.

Na nebent jei Dievas sprendžia netik kokias kančias žmogus gaus, bet ir kaip į jas sureaguos, ką apie jį Dievą manys ir pan. Bet tada jau nebelieka jokios žmogaus laisvos valios ir žmogus tėra už virvelių tampoma lėlė. Toks Dievas jau yra ne personažas, o istorijos kūrėjas. Kad Dievas Rašytojas daro blogį, t.y. kiša žmones į pragarą, gali pasirodyti tik pagal tikėjimą „kaip yra“. Čia sutinku. Bet kaip žinia, bent jau man tai tik iliuzija, nes aš žinau, kad Dievas Rašytojas yra tikrai geras, myli visus ir Pragaro nėra, o ta laikina migla - kurią mes matom kaip Pragarą, bus po kiek laiko mūsų istorijoje išsklaidyta.

Kita vertus, ka tu turi omenyje „prieštaravimai“? Kas kam prieštarauja? Aš sau neprieštarauju, jau nuo pat pradžių sakiau, kad tiek geri, tiek blogi darbai yra to paties Rašytojo aprašyti. Bet tu suprask tokį dalyką paprastą – mes juk nieko iki galo nežinom, mūsų įsivaizdavimai dar gali keistis milijoną kartų. Žiūrėk, lietuviai įkalė serbams baudinį, jie pirmauja 1:0, jei rungtynės, naiviai mąstant, nutruktų tą sekundę laimėtojas būtų aiškiai Lietuva. Taip ir čia, jei istorija sustotų šią sekundę, tai išeitų, kad Dievas Rašytojas daro ir blogį, nes Pragaras dar nesunaikintas. Bet viskas keičiasi. Serbai išlygino rezultatą, bet ar dėl to mes jau palaidojom rungtynes? Ar susitaikėm? Ne, nesusiteikėm ir davėm atgal gražos. Nesvarbu ar 1:0 ar 2:1, iš esmės tai ta pati pergalė. Rungtynės galėjo pasibaigti tada ir būtumėm laimėję 1:0, galėjo pasibaigti, kai serbai išlygino, bet pasibaigė dabar. Nes buvo skirta žaisti 90 min. Ir ne trumpiau. Todėl man pačiam toks pasakymas, kad Dievas kūria blogį skamba pernelyg naiviai, juk dar nepasibaigė istorija. Geriau ginčykimės ne dėl to, ar lietuviai laimėjo rungtynės kokią 50-ą minutę, nes tada dar niekas negalėjo nieko laimėti, bet ginčykimės dėl rezultato 90 minutę, visai nekreipdami į rezultatą esantį 45-ą minutę, nes jis dar gali keistis daug kartų.

Kita vertus pagal vieną perspektyvą atrodo vienaip, pagal kitą kitaip, tačiau tai nereiškia, jog atsiranda prieštaravimas, nes perspektyvos pačios yra nesulyginamos niekaip. Kaip tu gali sakyti, kad prieštarauju, jei sakau, kad pagal situaciją atrodo, kad pragaras yra, bet aš noriu, kad jo nebūtų Argi čia prieštaravimas? Ar norint išvengti prieštaravimo, norėti galima tik to, kas jau yra. Jei jauti alkį, bet nori valgyti, ar tai reiškia, kad prieštarauji sau. Bet juk situacijos vertinimas ir noras yra niekaip nesulyginami dalykai. Du skirtingi situacijos vertinimai gali sudaryti prieštaravimą, arba du skirtingi norai, gali pjautis tarpusavyje. Bet aš juk nepateikiau dviejų skirtingų tikėjimų „kaip yra“.


arveklis krentantis mn at galos nuo mano valio nepriklauso bet tau man didelis blogis.
tai irodo kad tavo teiginys nesamone.


Digixai, juk pats manęs prašei pateikti objektyvų apibrėžimą, kuriuo galima būtų įvertinti bet kokį poelgį ar įvykį. Tau ant galvos nukritęs varveklis yra tik subjektyviai suvokiamas blogis. Kiekvienas žmogus subjektyviai blogiu laiko tai, kas jam nemalonu ir nenaudinga. Todėl kiek žmonių tiek skirtingų blogio apibrėžimų, prieštaraujančių vieni kitiems kardinaliai. Bet nemalonus atsitikimai yra skirtingo nemalonumo laipsnio. Vaikas nudegęs pirštukus nustos žaisti su degtukais ir nebesukels gaisro, kuriame visas sudegtų. Ar pirštuko nudegimas ir visiškas kūno sudegimas yra vienas ir tas pats blogis? Pagal subjektyvų suvokimą – taip, nes abudu nemalonus. Pagal objektyvų suvokimą pirštuko nudegimas buvo gėris sutrukdęs blogiui atsirasti.

Vaiko paglostymas ir paskatinimas žaisti su degtukais pagal subjektyvų suvokimą yra gėris, nes tai vaikui malonu, bet pagal objektyvų suvokimą yra blogis, nes stipria koreliacija susijęs su gaisru, tai reiškia kad paglostymas, greičiausiai jau yra įvykęs gaisras tik dar nespėjęs materializuotis.

Turbut supratai, kad varveklio nukritimas ant tavo galvos nebūtinai gali būti blogis. Objektyvaus patikrinimo etalonas yra tavo asmenybė vertinant pagal Dievo įsakymų vykdymą. Jei tu esi mafiozas ar serijinis žudikas tai varveklio nukritimas ant tavo galvos bet kokiu atveju yra gėris, nes prisideda prie tavo sunaikinimo, kad tik nepadarytum dar daugiau nuodėmių. Visaks labai objktyvu ir nesunkiai patikrinama.

Tačiau visi šitie mano svarstymai netenka prasmės, jei nėra pomirtinio gyvenim. Jei žmogus gyvena tik šį gyvenimą, tada pasikeičia ir etalonas. Tada Blogis yra nebe Pragaras, o fizinio kūno mirtis. Bet jei nėra Dievo, tada dar praščiau, nes nebelieka išorinio išeities taško ir nebeįmanomas yra objektyvus gėrio ir blogio apibrėžimas. Tada lieka tik subjektyvus apibrėžimas ir visiškas chaosas.


kaip matau tu kalbi priešingai nei sakei seniau. nes jokios laivos valios teigei kad nera.


Pagal tikėjimą į visagalį Dievą tikrai žmogus neturi laisvos valios. Ir aš iki šiol esu šventai įsitikinęs, kad jos nėra ir todėl niekada sau neprieštaravau.

Bet ką man daryti Digixai, jei noriu su tavimi diskutuoti apie įvairias problemas? Pavyzdžiui tas pats klausimas apie varveklį. Galima tiesiog pasakyti, kad Dievas Rašytojas taip parašė ir mes kol kas tiesiog nežinom, kodėl būtent taip parašė. Ties tuo ir pasibaigtų diskusijos apie tai, ar varveklis yra gėris ar blogis, nes mes nežinom Rašytojo ketinimų. Tam, kad vystytųsi kažkokia mintis, reikia “susiprastint”, t.y. aiškint kažkokį įvykį ne tik abstrahuotai iš šalies, bet ir kitų įvykių visumoje ir bandyt įžvelgt dėsningumus, taisykles ir taip toliau. Imant konkretų įvykį ir gretinant jį su kitais Rašytojo aprašytais įvykiais, mes jau galim pradėt kalbėt apie tai, kas Rašytojui patinka, o kas ne.

Juk norint įrodyti, kad Rašytojas yra vienoks ar kitoks, reikia tiktai įrodyti, kad jo autobiografinis personažas yra toks ar kitoks. Aišku pirmiausia reikia nustatyti, kuris iš milijardų personažų yra būtent tas tikrasis autobiografinis personažas. Bet kai kalbam apie kažkokį personažą, tai mes jau turim nuo jo laisvą valią. Jei sakyčiau kitaip, jei sakyčiau, kad ir istorijoje žmogus neturi laisvos valios, tai vat tada tai tikrai sau prieštaraučiau, tikrai šnekėčiau nelogiškai.

Kokia prasmė man išvis analizuoti tą istoriją, jei mano tikėjimas yra ne istorija, o visagaliu Dievu Rašytoju ja rašančiu? Juk Jis gali su ta istorija daryti ką panorėjęs, nes tik Jis yra tas nekintamasis, apie kurį mes tikrai tvirtai kažką galim pasakyti. O istorija tik iliuzija. Kokia prasmė grabaliotis po ta miglą? Prasmė yra. Mano tikėjimas turi formą ir turinį. Forma yra tikėjimas į vieną Dievą, bet turinys yra tikėjimas meile. Turinys visada laimi prieš formą. Todėl 100 kartų Dievui priimtinesnis yra tas, kuris neįšpažįsta jokio Dievo, bet skleidžia tikrą meilę, nei tas kuris neturi meilės, bet tiki į vieną Dievą. Aišku tobulas variantas yra kai tikėjimas yra pilnas ir savo forma ir turiniu. Jei žmogus tik myli, bet nuolatos meluoja tardamasis, kad turi laisvą valią tai jo būklė nėra pavyzdinga.

Tačiau man kol kas tobulumo nereikia, užteks kad žmonės bent jau darys meilės darbus, mylės vieni kitus ir mylės gerąjį Dievą. Kad to pasiekti aš nusileisiu į šitą “ žemą” lygį, t.y. į istoriją ir kalbėsiu šio žemo lygio kalba, t.y. aiškinsiu žmonėms, kad verta daryti gerus darbus, nes jie laisva valia patys nulemia istorijoje, kur jie pateks – į Pragarą ar į Rojų. Vą kai jie jau bus daug gerų darbų padarę, tada aš jiems pasakysiu, jog tuos darbus darė ne iš savo laisvos valios, o dėl to, kad Dievas Rašytojas juos mylėjo ir iš anksto paskyrė gerų darbų darymui, kad galėtų jais pasigerėti ir toliau mylėti. Šitaip yra lengviau kažko pasiekti, nes gerus darbus daręs žmogus lengviau susitaiko su tuo, kad jis niekada neturėjo lasivos valios ir kad viską lemia visagalis Dievas. Ir priešingai, jei aš iškart žulikui sakyčiau, kad yra visagalis Dievas, tai žulikas permastęs savo gyvenimą ir savo apgailėtiną būklę greičiausiai pasišlykštėtų savimi ir aišku Dievu, kuris jį sukūrė tokį. Bet jei žulikas sužinos, kad jis į bėdą pateko savo valia ir kad gali iš jos išsikapanoti savo valia, tai pagal jo ribotą suvokimą bus jam didesnė paskata stengtis kažką daryti. Tokiam žmogui paveikti labiau pasitarnaus pradžiai primityvus aiškinimas.

Labai gerai Šv. Paulius rašo 1 laiške Korintiečiams 9 skyriaus 19-23 eilutės:
19 Būdamas nuo nieko nepriklausomas, aš pasidariau visų vergas, kad tik daugiau jų laimėčiau. 20 Žydams buvau kaip žydas, kad laimėčiau žydus. Tiems, kurie laikosi įstatymo, tapau įstatymo tarnu, kad laimėčiau besilaikančius įstatymo, nors pats nesu jam pavaldus. 21 Tiems, kurie neturi įstatymo, buvau kaip neturintis įstatymo, kad laimėčiau tuos, kurie neturi įstatymo, nors pats esu ne be Dievo įstatymo, bet surištas Kristaus įstatymu. 22 Silpniesiems pasidariau, kad laimėčiau silpnuosius. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėčiau. 23 Visa tai darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas.(Kun. Česlovo Kavaliausko vertimas, paimta iš Biblija.lt)
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kas yra geris ir blogis.

Standartinė Kyras1 » Šeš Spa 17, 2009 9:05 pm

tai yra ar nera?


Laisvos valios nėra. Bet jei nori kalbėti apie Dievą su kuriuo gali kariauti, tai tada tu kalbi apie istorijoje veikiantį Dievą, nuo kurio tu turi laisvą valią, todėl tokiu atveju kalbėsim apie laisvą valią. Aš tau kontrargumentus pateikiu remdamasis laisvos valios apibrėžimu tik todėl, kad iš klausimų suprantu, jog tu kalbi ne apie visagalį Dievą, nes prieš visagalį Dievą neįmanoma kariauti, tai nelogiška.

Noriu tau paaiškinti, kad laisvą valią tu manaisi turįs, nes tu nesi niekada pažvelgęs į istoriją iš šalies. O pačioje istorijoje personažai vienas nuo kito turi laisvą valią. Juk jei aš rašysiu apsakymą apie Jonuką ir Grytutę, tai jie bus visiškai priklausomi nuo manęs, bet visiškai nepriklausomi vienas nuo kito, jie vienas kito atžvilgiu turės laisvą valią.


kagi prasom pasakyti tada praktiškai kaip tu apsieisi vienu geriu tada.


O kas sakė, kad man to gėrio reikia. Man reikia gyvenimo, kuriame nebėra žaidimo. Pats juk matai, kas yra tas gėris – tai žmonių kančios arba savanoriškas kankinimas savęs pasnikavimu, visokiu apribojimu ir panašiai. Gris tai priverstinis kitų žmonių auklėjimas, taigi kančių kūrimas kitiems. Kai baigsis žaidimas, neliks pragaro – blogio, todėl atsipūsti galėsim pagaliau ir nuo “gėrio” – kančių.

Pasižiūrėk naujomis akimis – avinėlis ganysis su liutuku. Tame nebėra nei blogio nei gėrio. Juk blogį darė liutukas žudydamas avinėlį, o avinėlis darė gėrį slėpdamasis nuo liutuko, kad liutukas jo nenužudytų ir nepadarytų blogio. Bet jei avineliui gerai sekesi slėptis, tai tada jau liutukas mire is bado ir tai reiškia, jog avinėlis dėl to kaltas, vadinasi dabar jau avinėlis padarė blogį ir keliaus pragaran. Va iš šito begalinio marazmo mes ir turim išsivaduoti. Neliks nei gėrio, nei blogio, tai tuo tik geriau :)

idomiau yra kaip tu zinoti kuris is ju yra tas jezus kuriuo tu tiki. va įvyktu tas tavo musis tarp dievo ir setono, dalsiskim kad setonas laimejo, kaip žinotum kas jis yra? ar tu tada ietum su praleimejusiu jezum i pragara ar sakytum velniop ta jezu.


Kaip tu nesupranti, kad Jėzų renkuosi ne dėl to, kad jis Jėzus, o dėl to, kad tik Jis atitinka mano begalinį norą, kad niekas nebekentėtų ir visi visus mylėtų, ir kad pragaras būtų sunaikintas.
O šėtonas man visada bus tas, kuris to noro nepateisina. Taigi labai nesunku pasirinkti su kuo aš.

Na, o jei mano išsirinktasis pralaimės, tai eisiu į pralaimėjimą su juo, nes ar taip ar taip, jau nebus man laimės. Tikrai nesilenksiu tam, kuris linkęs bent vieną žmogų pasmerkti pragarui.

o tu gali isreiksti ta savo tobula kancia kazkaip kitaip? zinai tai individualus dalykas.
………….. taigi dievas gali mane tiesiog su tavimi kartu paimti i roju ir sededami salia vienas kito vienas megausimes palaima kitas tures auzinas kancias des savo bejegiskumo ten kesti.


Digix’ai, kalba ėjo apie tai, kad tu nelabai supranti pragaro sąvokos ir dabar tu toliau tai demonstruoji. Pragaras juk yra tobula amžina kančia. Tai nėra vieta, kur tu gali veikti kažką, kas tau patinka. Būdamas tokioje vietoje tu niekaip negalėtum net nusikeikti Dievo atžvilgiu.

Tavo netikrą pragaro apibrėžimą juk realiai atitinka šis mūsų gyvenimas, kuriame tu tikrai susilauki nemažai kančių, jauti kad esi Dievo skriaudžiamas ir nuolat su juo nori kovoji, bent jau bandydamas Jį apdergti. Tame reikale žinoma ir velnias tau jau nebe priešas. Vadinasi po mirties tu tikiesi tokio pat pasaulio, koks yra dabar čia. Tu tikiesi, kad turėsi ir toliau tą tariamą laisvą valią. Drisčiau abejoti dėl tokių tavo minčių pagrįstumo, bet įrodyti tau priešingai deja negaliu.

Dabar pažiūrėkim atvirkščiai. Rojus yra amžinos palaimos vieta. Ten neįmanoma būti ir dar turėti kažkokių nesuvestų sąskaitų ir nepasitenkinimų. Vadinasi toks koks esi dabar tu niekada negalėtum ten būti, nebent pasikeistum ar būtum pakeistas. Tiesa, tu sakei, kad labai supyktum, jei kas tave per prievartą keistų.

Iš viso to išplaukia išvada, kad tu tiesiog nenori patekti nei į Rojų, nei į Pragarą, pagal visuotinai priimtą ir logišką šių vietų sampratą. Tu nori, kad amžinai tęstusi toks pasaulis, koks yra dabar. Sutinki kentėti, kad tik galėtum kovoti su kažkuo. Tuo mes ir skiriamės, nes aš sutinku atsisakyti kovos, kad tik nebeliktų jokių kančių.

jei dievas nebutu korumpuotas ne butu sukures tu 10 isakymu ir ipac pirmojo, kuris būtent reiškia korupcija. nekorumpuotas dievas leistu visiem rinktis ka patinka ir nuo pasirinkimo pasekmes nepriklausytu


O jeigu išikrųjų net neegzistuoja tikras pasirinkimas? Jei Dievo įsakymai tėra tik situacijos konstatavimas, o ne paliepimas ar grasinimas?

Žinoma jei žvelgiam į istoriją iš vidaus, tai Dievo įsakymai skamba, kaip patarimai, kaip nugyventi kuo laimingiau šį gyvenimą ir gauti po gyvenimo prizą – Rojų. Jei jų nevykdai, pats save skriaudi.

Juk jei tau duotų Dievas įsakymą: Digix’ai draudžiu tau nevalgyti arba kitaip tu numirsi iš bado ir pajusi, kad buvai nemylimas, nes tau tai atsitiko, t.y. atsidursi pragare, kur daug dantų griežimo iš apmaudo. Kur čia korupcija?

1 įsakymas liepia neturėti kitų Dievų. Ką tai reiškia? Juk Dievas bet kokiu atveju yra vienas, tai apie kokia čia daugiskaitą galima kalbėti? Įsakymą davė gerasis Deiavs, kuriam rūpi žmogus, tai buvo Mozės Dievas. Jis liepia garbinti tik jį, t.y. tokį Dievą, kuris myli ir rūpinasi žmonėmis. Jei tu garbini piktą Dievą, tu nusižengi šiam pirmajam gero Dievo įsakymui.

Šiaip 10 Dievo įsakymų yra labai plati ir komplikuota tema ir čia aš neišsiplėsiu, tačiau po kurio laiko atidarysiu forumą su 10 temų kiekvienam Dievo įsakymui.

dievas butu tiesiog bejausmis žaidimo moderatorius, kurie rūpinasi tik tuo kad veiktu visiem vienodos taisykles kaip gravitacija. o ne kai dabar atseit jei tu dievui duodi kysi, tai jis tai gravitacijos desni panaikins.


Tikra laimė yra tai, jog Dieavs nėra bejausmis. Tai sprendžiu pagal Jėzų ir jo darbus. Jis panaikins tą nemalonų dėsnį iš meilės žmonėms ir visai ne dėl žmonių darbų. Nes niekas nebus išganytas dėl darbų, o tik dėl tikėjimo. O tikėjimas yra duotas arba neduotas, tai nuo žmogaus nepriklauso. Tad žmogus negali niekaip paveikti Dievo, nei kyšiu, nei kaip kitaip. Dievas Rašytojas tiesiog nusprendžia, kad gravitacijos dėsnio neliks, bet istorijoje įpina visokių išraitymų, kad personažai vykdė jiems duotus įsakymus, todėl išmeldė, kad neliktų to dėsnio. O mes personažai atvirkščiai - iš savo darbų netiesiogai galim spręsti, ką Dievas Rašytojas teiksis daryti. Jei vykdom jo įsakymus, vadinasi jis taip paaršė, o tai reiškia, kad Jis teikėsi panaikint tai, kas mums nemalonu. Jei mes dabar nevykdom Dievo įsakymų, vadinasi Rašytojas taip rašo nebereikalo, vadinasi mes nieko nepešim.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kas yra geris ir blogis.

Standartinė Kyras1 » Šeš Spa 17, 2009 9:07 pm

galiu pasiūlyti beprasmybės tikėjima. tiesiog nera jokio dievo nera jokio tikslo nera nieko esi laisvas. darai kas tau patinka. tai daug maloniau. o gyventi reikia del ateities tikinti kad ateityje galėsi patirti daugiau malonumu.


Nu gerai, o jei tu esi nuo pat gyvenimo pradžios paralyžiuotas ir nieko be kitų pagalbos negali padaryt, o tuo labiau ir tie kiti nemato prasmės dėl tavęs laiką gaišt vietoj to, kad užsiimtų malonumais, tai kas tada?

Pagal mano tikėjimą visais yra pasirūpinta, veikia tobula kooperacija. Tie kurie yra veiksnus turi priverstinę pareigą rūpintis neveiksniais, jų neužmiršti. Ir velniop ta ateitis, nes supranti, kad galėjai pats tokiu paralyžuotu užgimti. Ir neužgimei tik todėl, kad tu buvai toks, kuris rūpinasi tokiais nelaimėliais.

su cia mini zodi ateityje kadangi tokiu atveju niekas dar neivyko, tai galima tik tiketis kad ivyks.


Tai MUMS visa tai atsitiks ateityje, o Dievui nėra tokių dalykų, kaip praeitis ar ateitis, todėl galima sakyti, jog pragarą jis jau sunaikino ar tiksliau, kad pragaro niekada nebuvo, nes neamžini dalykai realiai neegzistuoja.

Todėl žmonės be tikėjimo tik tikisi, kad Pragaras bus sunaikintas, o tie kurie turi tikėjimą, žino apie tai, kad Dievui laikas neegzistuoja, todėl jau dabar tiki kad realiai Pragaras yra jau sunaikintas, nesvarbu, kad savo akimis pamatys tik ateityje. Pateiksiu tokį pavyzdį: Maiklo Džeksono jau nebėra, bet tu juk netiki, kad jo nėra, kol tuo neįsitikinai. Žinoma tai, jog prie jo namų tu nuvažiuosi kažkada ateityje. Todėl dabar tu tik tikiesi, kad jo ten nerasi. Kai pagaliau nuvažiuosi tai tik įsitikinsi, kad jis jau seniai miręs.

Na o aš net nebuvęs prie jo namų jau tikiu, kad jis miręs, nors įsitikinti galėsiu tik kartu su tavim nuvykęs prie jo namų kažkada ateityje. Aišku tu pasakysi, jog kas garantuoja, kad mano tikėjimas nėra klaidingas. Aš galiu tik atsakyti, jog bet koks tikėjimas yra absoliuti rizika. Todėl jis ir yra tikėjimas, o ne žinojimas. Ir kuo labiau suvoki riziką tuo stipresnis darosi tikėjimas, nes tuo daugiau viskas ant kortos pastatyta, tuo daugiau tu turi prarast, kad galiausiai pamatai, jog tau jau nebėra ko prarast.



tu tiesiog sakai kad personazas dievas gali zudyti del kazkokio sudrausminimo, tai kodėl personažas as negaliu daryti to paties?


Potencialiai žiūrint tu gali žudyti, bet tau kils labai nemalonios pasekmės už tai. Kalba ėjo, kas gali žudyti teisėtai, t.y. kad nekiltų nemalonių pasekmių. O teisėtai sudrausti gali tik tas, kuris istorijoje yra be dėmės. Dievas yra be dėmės ir be nuodėmės, bet ne tu.
Nori drasiai ir be neigiamų pasekmių naudotis savygina, tai buk švaresnis už savo užpuoliką.



jei tu pretatauji zaidimui turi pasiulyti kita. jei neliks zaidimo neliks pasaulio.
palauk, Tai tu nori sunaikinti sita visa gyvenimo zaidima? o tkas tada toliau bus? jei zaidimas baigsis tai ir gyenimas baigis, nesvarbu kur jis pragare rojuje ar zemeje. tada nebus absoliuciai nieko. nei gerio nei blogio.


O šiaip atvirai kalbant tai mažiausiai aš pasigesiu “gėrio” :) Blogis yra amžina kančia, kurios aš niekada nepatyriau ir nepatirsiu, o gėris yra visos tos laikinos kančios, kurios mane jau baigia visai uždusint. Šito “gėrio” mažiausiai man reikia.
Ką reiškia “absoliučiai nieko”? Nebebus tik blogio ir gėrio, gyvenimas nepasibaigs. Ar tu supranti, kas yra žaidimas – tai yra kova tarp dviejų priešybių. Neliks tik tos kovos ir visko kas su tuo susiję. Žmonėms negrės pragaras, todėl jie nebebus gundomi, todėl nebeturės kentėti ir jokių kančių.

idomu kodel jezus siulo buti idijotais? ……….jei tu tiki be įrodymo tai vadinasi potencialiai klausai netikro pranašo.


Tu vistiek nori kažkokių garantijų, kažkokių užtikrinimų. Jų nėra. Yra tik skirtingos pozicijos, kurias tu renkiesi ir rizikuoji. Taip ir čia. Mokiniams pasisekė, kad pas juos atėjo tikrasis Jėzus. Bet to niekas jiems negarantavo. Va šita sėkmė ir yra tai, kas nuo mūsų visai nepriklauso ir kas įrodo Dievo visagalybę. Jėzus nereikalavo išsižadėti Dievo visagalybės idėjos.
O gal Visarionas yra tikrasis Jėzus Kristus? :) O taip gali būti :) Kaip jau esu minėjęs, aš tokiais dalykasi tiesiog mėgaujuosi. Kuo daugiau abejonių prote tuo saldesnis yra mano neabejojimas širdyje dėl savo tikėjimo, kad Dievas myli visus žmones, nes jei taip nėra, tai viską velniop tada.

Tavo širdis yra tuščia, tu neturi meilės tikėjimo, o nori tikėti į tą, kuris tikrai laimės, todėl bandai nustatyti, kas laimės. Tu manai, kad tikrą tikėjimą surasi prote, bet tai neįmanoma. Tu tiesiog pakvaiši bandydamas perprasti visus religinius, nereliginius, antireliginius ir kitokius tikėjimus. Protas yra linkęs į prieštaravimus, į dialektinį mąstymą.

Su širdimi perkeltine prasme yra tapatinami jausmai, o jausmui yra būdingas neracionalumas. Jei jau myli, tai myli nesukdamas galvos ir su kalkuliatorium nebeskaičiuoji, kitų variantų nebetikrini. :)
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kas yra geris ir blogis.

Standartinė Digix » Ant Spa 20, 2009 5:35 am

Ne is visų pusių. Pagal mano tikėjimą „kaip noriu, kad būtų“, Dievas Rašytojas tikrai nieko nekiša į Pragarą, t.y. neatsitinka taip, kad Jis kažko nemyli. Pragaro, kaip amžinos kančios vietos, jog nesi Dievo mylimas, tiesiog nėra.

tu visa padarei totaliai nesuvoliama. bet as cia nelabai besuprantu tavo scholatika.
dabar paklausiu, kas cia per kalbos apie pragara kurio nera bet nuo kurio jezus kazka gelbeja? tai yra ar nera ?

žmones save i pragara nekis, nes kančios pagal apibrėžimas yra nemalonus dalykas, nu nebent koks kvailys gal arba mazochistas savo noru kentes.
(cia zinoma reikia del pragaro apibrezimo dar sutarti, nes tavo rojus man sėkmingai gali buti pragaras)
jei tu teigi kad i pragara dievas nieko nekisa per perivarta tai iseina kad visi ten eina grynai savo noru tiesiog turėdami laisva pasirinkima.

tada lieka klausimas kas zmones vercia pasirinkti pragara savo noru?
ir galu gale gysztame prie ankstesnio teiginio:

1 dievui blogis yra žmogaus buvimas pragare.
2 zmones neturi laisvos valios
3 i pragara zmones kisa dievas nes patys zmones neturi laisvos valios.
taigi dievas vistiek daro tai kas jo nuomone yra blogis.

Tau ant galvos nukritęs varveklis yra tik subjektyviai suvokiamas blogis.

nu ikliuvai,
dabar turesi pateikti atsakymas kas yra tada objektyvus blogis

Objektyvaus patikrinimo etalonas yra tavo asmenybė vertinant pagal Dievo įsakymų vykdymą.

kur tie dievo isakymai? pagal kurisu galima objektuviai atskiti kas blogai ir kas gerai.
turetum pats supsari kad kalbi nesąmones, nes nera jokiu dievo isakymu. yra popieziaus sukurtas slamstas. yra mozes nurodymau kaip davo dukteris pardavineti, ir kaip tesingai uzmusti vergus. yra muchamedo nurodymai kam rankas kirsti, bet jokiu dievo įsakymu nera.

Bet ką man daryti Digixai, jei noriu su tavimi diskutuoti apie įvairias problemas?


tada daugiau niekada net neužsimink apie ta dieva rašytoja ir apie tai kad laisvos valios neturime, nes ai beprasmiška ir kvaila.

Laisvos valios nėra. Bet jei nori kalbėti apie Dievą su kuriuo gali kariauti, tai tada tu kalbi apie istorijoje veikiantį Dievą, nuo kurio tu turi laisvą valią, todėl tokiu atveju kalbėsim apie laisvą valią.

tokiu taveju tas istoijoje veikiantis dievas yra toks pat prsonazas kaip as ir vadinasi as turiu sansa pie ji laimeti. nu sakykim gal tas rasytojas parasys kad as sunaikinau zydu dieva ir iavadavau pasauli nuo baisaus tirono kurie norejo ji sunaikinti.
tu negali atnmesti tokios galimybes.

O kas sakė, kad man to gėrio reikia. Man reikia gyvenimo, kuriame nebėra žaidimo. Pats juk matai, kas yra tas gėris – tai žmonių kančios arba savanoriškas kankinimas savęs pasnikavimu, visokiu apribojimu ir panašiai. Gris tai priverstinis kitų žmonių auklėjimas, taigi kančių kūrimas kitiems. Kai baigsis žaidimas, neliks pragaro – blogio, todėl atsipūsti galėsim pagaliau ir nuo “gėrio” – kančių.

kaip gal buti gyvenimas be zaidimo? ka tu veiksi tada? jei nori sustabdyti ta zadima tai susleisk kokaino, ir uzsisaldyk amzinoje palaimoje, o kad tas testusi amzinai paprasyk kad tave ismestu i kosmosa tai ir lesi tucioje erdveje amzinoje sustojusioje palaimoje tol kol i kokia zvaigzde ikrisi.

Pasižiūrėk naujomis akimis – avinėlis ganysis su liutuku. Tame nebėra nei blogio nei gėrio. Juk blogį darė liutukas žudydamas avinėlį, o avinėlis darė gėrį slėpdamasis nuo liutuko, kad liutukas jo nenužudytų ir nepadarytų blogio. Bet jei avineliui gerai sekesi slėptis, tai tada jau liutukas mire is bado ir tai reiškia, jog avinėlis dėl to kaltas, vadinasi dabar jau avinėlis padarė blogį ir keliaus pragaran. Va iš šito begalinio marazmo mes ir turim išsivaduoti. Neliks nei gėrio, nei blogio, tai tuo tik geriau :)

ir kaip tu is to išsivaduoti tikiesi? gal mirties labai nori?

ne, man tavo norai atrodo panasus i musulmonu savizudziu. ir manes netenkina, tu esi tiesiog pasaulinio blogio isikunijimas norsintis viska sunaikinti del savo paties problemų.
as tusiu gersni tiskla kaip liutuka su eriuku sutaikyti. tegul po kiekvienos mirtis liūtukas ir ėriukas priskelia kaip jezus ir tada jie gales savo zadima testi amzinai liutukas gales suvalguti eriuka daugube kartu, o eriukas zinodamas kad liutukas jam nieko blogo padaryti negali net nesujaudins del to kad anas ji drasko. taigi jie bus draugiski priesai, eriukas gal kada ragai liutuka mirtinai subadys kita karta pats bus suvalgytas ir taip tesis be galo be jokiu kanciu ir mirties.
l jie tie susidraugaus kad eriukas pats pas liutuka ateis ir padovanos jam savo koja gimimo dienai, jug ataugs po minutes.


Digix’ai, kalba ėjo apie tai, kad tu nelabai supranti pragaro sąvokos ir dabar tu toliau tai demonstruoji. Pragaras juk yra tobula amžina kančia. Tai nėra vieta, kur tu gali veikti kažką, kas tau patinka. Būdamas tokioje vietoje tu niekaip negalėtum net nusikeikti Dievo atžvilgiu.

elementari logika, jei negaliu nieko daryti vadinasi negaliu ir kenteti.
kancia yra is esmes veiksmas. jei mano smegenų atitinkami kančios receptoriai nera stimuliuojami tai man iki lemputes ta kancia jei ano smegenuys nedirba tai tu gali mane kaip patinka kankinti rezultatas kaip per akmeni plaktuku skaldytum.

Tavo netikrą pragaro apibrėžimą juk realiai atitinka šis mūsų gyvenimas, kuriame tu tikrai susilauki nemažai kančių, jauti kad esi Dievo skriaudžiamas ir nuolat su juo nori kovoji, bent jau bandydamas Jį apdergti.

na siaip as ne del to nekenciu dievo kad jis man daro kazka blogo, tiesiog dievas yra bjaurus kvailye nevykelis nieksas jei jis yra, nes jis sukure toki psigailetina pasauli.

as galecisu viska padaryti daug geriau, todel siap as noreciau perdaryti ta pasauli i ta ka ankscisu minejau, tai butu amzinas pragaras ir rojus vienoje vietoje.
tereikia nugalėti vieninteli blogi: mirti. as noriu tiesiog laisves ir viskas kancios nesvrbu jei yra laisve. o mirtis laisve atima.


Juk jei tau duotų Dievas įsakymą: Digix’ai draudžiu tau nevalgyti arba kitaip tu numirsi iš bado ir pajusi, kad buvai nemylimas, nes tau tai atsitiko, t.y. atsidursi pragare, kur daug dantų griežimo iš apmaudo. Kur čia korupcija?

tai mano pasirinkimas ka as noriu daryti todel betkoks isakymas yra mano laisves suvarzymas nt jei man dievas draustu nevaldyti uz tai grasindamas pragaru tai jis butu korumpuotas dievas, nes jis uz ta pragara praso atiduoti jam savo laisve.

Nu gerai, o jei tu esi nuo pat gyvenimo pradžios paralyžiuotas ir nieko be kitų pagalbos negali padaryt, o tuo labiau ir tie kiti nemato prasmės dėl tavęs laiką gaišt vietoj to, kad užsiimtų malonumais, tai kas tada?

vadinasi tau nepasiseke. bet laika del taves gaisti prasme yra. Nes zinai zmones visdelto turi leiles jausma, kuris tokiu atveju leidzia patirti malonuma tavimi pasirupinant.
meile tai gana paprastas dalykas kai tu jauti tai ta jaucia kitas zmogus ir darydamas jam malonuma tu darai ta malonuma sau.

mes abu elgtumeis taip pat tik as tam invalidui padeciaus nes man tai patinka o tu is baimes del kazkokio pragaro ar panasiai.

Potencialiai žiūrint tu gali žudyti, bet tau kils labai nemalonios pasekmės už tai. Kalba ėjo, kas gali žudyti teisėtai, t.y. kad nekiltų nemalonių pasekmių. O teisėtai sudrausti gali tik tas, kuris istorijoje yra be dėmės. Dievas yra be dėmės ir be nuodėmės, bet ne tu.
is kur zinai kad as esu su dememis? tai grynas smeiztas :!: viskas ka as dariau kam nors blogo buvo daroma sudrausminimo tikslais todel ant manes jokiu demiu neužtraukia. galiu drasiai prievartauti mazas mergaites arba valgyti ju smegenis pietums ir vistiek liksiu be demes, nes tai darau tam kad tie nuodemingi vaikai veliaus butu isgelbeti. jug dievas llygiai tokiu pat budu pagal tave lieka be deniu, jis nuzide daugiau zmoniu nei as galeciau nuzudyti uzmusinedamas po viena kas sekunde visa savo gyvenima. ir vistiek be demiu liko.

Ką reiškia “absoliučiai nieko”? Nebebus tik blogio ir gėrio, gyvenimas nepasibaigs. Ar tu supranti, kas yra žaidimas – tai yra kova tarp dviejų priešybių. Neliks tik tos kovos ir visko kas su tuo susiję. Žmonėms negrės pragaras, todėl jie nebebus gundomi, todėl nebeturės kentėti ir jokių kančių.
jei nebus gerio arba blogio tai tada nebus isvis nieko vista bus tik amzinai susalusi materija ar kazkas ten be judejimo ir be veiksmo o tai yra tas pats kaip absoliuti tustuma.

Tu vistiek nori kažkokių garantijų, kažkokių užtikrinimų.

as nieko nenoriu, nes net jei Jėzus man įrodytu savo tikruma as nesekčiau paskui ji daugiausia ko jis gali tikėtis tai kad tapsiu jo lygiavertis draugas, jei tas jezus turetu daugiau galios nei as ir galetu man parūpinti kazka naudingo tai tada buciau Judas kuris isduotu ji per pirma naudinga proga.

tiesiog jezus pasake "saugokities netikru pranasus", vadinasi tai logiškai reikalauja kad pranašai turi įrodyti savo tikruma nes kitaip nežinosime kuris tikras kuris ne.
tikėjimas be įrodymu reiškia kad tikrumo tikrinti negalime. todel negalime saugotis nuo tu apgaviku
taigi jezaus teiginiai prieštarauja vienas kitam.

Tavo širdis yra tuščia, tu neturi meilės tikėjimo, o nori tikėti į tą, kuris tikrai laimės, todėl bandai nustatyti, kas laimės. Tu manai, kad tikrą tikėjimą surasi prote, bet tai neįmanoma. Tu tiesiog pakvaiši bandydamas perprasti visus religinius, nereliginius, antireliginius ir kitokius tikėjimus. Protas yra linkęs į prieštaravimus, į dialektinį mąstymą.
nesvarbu man visa tai nes turiu vienitele vertybe ir tiksla: kuo didesne laisve.

Su širdimi perkeltine prasme yra tapatinami jausmai, o jausmui yra būdingas neracionalumas. Jei jau myli, tai myli nesukdamas galvos ir su kalkuliatorium nebeskaičiuoji, kitų variantų nebetikrini.

ne, taciau protas padeda patirti geresnius jausmus kai protas zino jausmu algoritma jis gali sekmingiau sukurti salygas kuriu reikia norimam rezultatui.
jei as megstu rukyta kumpi protas pades man jo gauti kuo daugiau. ir jei man reikes pasirinkti tarp rukyto kumpio ir gero filmo protas vel pades pasirinkti kuri jausma reikia tenkinti kurio saksaita kad gauciau maksimalu malonuma.
proto darbas yra tiesiog tenkinti jausmus bet kartu is priziureti kad tie jausmai nesunaikintu savo paciu ateities
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Re: Kas yra geris ir blogis.

Standartinė Kyras1 » Tre Spa 21, 2009 8:17 pm

tu visa padarei totaliai nesuvoliama. bet as cia nelabai besuprantu tavo scholatika.


O tu stebėtinai bukas esi, rankos tiesiog nusvyra…

Nu gerai, jau kokį dešimttūkstantajį kartą vėl iš naujo aiškinsiu. Primityviam primityvus skelbimas, todėl neapsieisim be paties elementariausio palyginimo, pavyzdžiui su futbolo varžybom :)

Reiškias taip. Lietuva, spalio pabaiga, pašalas… vyksta futbolo varžybos tarp dviejų komandų – geriečių ir blogiukų. Pirmųjų treneris Jėzus, o antrųjų - Balzebubas, su ragais toks :). Iki šitos vietos viskas aišku? Ar tikrai? Gerai važiuojam toliau…
Tai štai bernai basom kojom žaidžia futbolą ant lietuviško arimo. O šala visi, o snargliai varva, kojos seniai “nubalnotos”, bet lošia iš visų jėgų. O ką daryt jiems? 10-ą pirmo kėlinio minutę blogiukai įkalė pirmą įvartį. Rezultatas yra 0:1. Geriečiai pralaimi, blogiukai laimi, bet rungtynės dar nepasibaigė, tai ko tu sakai, kad yra pragaras (pralaimėjimas), juk niekas dar nepralaimėjo ir niekas dar nelaimėjo (rojus).

dabar paklausiu, kas cia per kalbos apie pragara kurio nera bet nuo kurio jezus kazka gelbeja? tai yra ar nera ?

Tai vat tau ir aiškinu, kad 70 pirmo kėlinio minutę dar niekas niekam nepralošė. Kita vertus, aišku kad rungtynėms pasibaigus tikrai kažkas praloš, nes juk finalas vyksta.
Nu tai kaip Digix’ai… pasitelk proto galias. Tu man atsakyk, 70-ą minutę yra pralaimėjimas ar nėra? Jei sakysi, kad yra pralaimėjimas (Pragaras) būsi teisus, nes futbolo varžybose (finale) lygiųjų nėra, kažkas tikrai pralaimės. Toks yra “tikėjimas kaip yra”. Kita vertus, jei sakysi, kad pralaimėjimo (Pragaro) nėra, būsi irgi teisus, nes jo dar nėra, todėl žaidėjai ir stengiasi, nes tavo žiniai futbolo varžybos nesibaigia ankščiau nei 90-ą minutę.

Todėl Jėzus sako žaidėjams: ei pasistenkit, o tai pralaimėsit ir bus Pragaras, nors turi atsarginį variantą ir pačiam blogiausiam, bet apie tai vėliau….


žmones save i pragara nekis, nes kančios pagal apibrėžimas yra nemalonus dalykas, nu nebent koks kvailys gal arba mazochistas savo noru kentes.


O tai tu čia gerai ant savęs pasisakei :) Nes panašu, kad tu juk ir nori eit į Pragarą, kad tik kur toliau nuo Dievo.

Gerai surimtėkim. Atsiranda komandose gi tokių “luzerių”, kurie į savus vartus muša. Tokių, beje, labai daug. Tai vat jie laisva valia link pralaimėjimo skuba. Nu žinoma, jie nenorėjo … jie ne savo noru, bet juk jie turi “laisvą valią”, nieks jų nevertė akių neprasiplaut. Tai kaip čia Digix’ai, a?

(cia zinoma reikia del pragaro apibrezimo dar sutarti, nes tavo rojus man sėkmingai gali buti pragaras)


Nu jo, čia ta tavo grandiozinė mintis. Prie jos dar grįšim….

jei tu teigi kad i pragara dievas nieko nekisa per perivarta tai iseina kad visi ten eina grynai savo noru tiesiog turėdami laisva pasirinkima.


Tai, kad akių neprasiplovė, spardo į savus vartus…

tada lieka klausimas kas zmones vercia pasirinkti pragara savo noru?

Niekas neverčia, jie neverčiami taip elgiasi, nes yra laisvi, vadinasi laisvi ir nuo pamokymų, kad į jų pačių naudą būtų truputi nusipraust.

ir galu gale gysztame prie ankstesnio teiginio:

1 dievui blogis yra žmogaus buvimas pragare.
2 zmones neturi laisvos valios
3 i pragara zmones kisa dievas nes patys zmones neturi laisvos valios.
taigi dievas vistiek daro tai kas jo nuomone yra blogis.


Atsimink dar tik kokia 70-a minutė, kur tu matai pralaimėjimą (Pragarą). Žmogau atsibusk…

89-ą minutę Jėzus matydamas, kad jo komanda gauna į kaulus ir jau be šansų pergalę išplėšt, sako: dzin tas žaidimas, dzin tos taisyklės, maniškiai laimėjo, nes aš taip nusprendžiau, nu o priešininkai žaidė geriau, negaliu sakyt, kad jie pralaimėjo. Laimėjo visi. Tada jis paima Balzebubą už pakarpos, į ugnies duobę įmeta, pasivadina visus žaidėjus ir sako: visi jus sušalę ir alkani, einam į namus arbatos išgert, sušilt.

O idomiausia tai, kad Jėzus jiems vėliau sako:

nenorėjau tų rungtynių, gailiuos kad leidaus Balzebubo išprovokuojamas. Už tai aš jį ir įmečiau kur reikia. Svarbiausia, klausiu jūsų visų, ar tikrai norit žaist, juk šalta. Tai jus visi iki vieno Balzebubo durnaropių priėdę sakėt: “norim, norim, tik duok mums žaist, tai smagiai vieni kitiems per blauzdas vanosim…”. Gailėjau jūsų nuo pirmos minutės. Pats gi buvau pas jus išėjęs kartu pažaist, žinau ką jautėt. Troškau, kad liautumėtės žaist patys, kad Balzebubas būtų į vietą pastatytas, bet jums tik žaidimas galvoje buvo. Siunčiau žmogų, kuris jums šaukė: “Ei chebryte, baikit čia durnių voliot ant to pašalo, meskit tą kamuolį ir einam, pas Jėzų namuose jau arbata garuoja”. Bet kas keisčiausia, iš priešininkų komandos toks Digix’as, visas pamėlinyjęs nuo šalčio, gerklė raudona, bet vis puldavo jį perrėkt, sakydamas: “neklausykit jus to Kyro, žaiskim toliau, juk taip smagu, gruodas padus kaso”. Nu tai avinai iš paskos nuėjot ir lošėt toliau, o Balzebubas, tas nedorėlis, juokėsi kad net kelnės plyšo ir uodega išsikišo…. O, žiu, Digix’as į vidų vis dar neina, styro ten už kupsto lauke. Jam mat nelygis, bet jei pasiliks tai peršals visai. Ką daryt? Nieko, užmausiu tramdomuosius, parsivesiu, sušils, pamiegos, praeis karščiavimas, turėtų ateit į protą.

Čia nuo rašomojo stalo pakilo Rašytojas ir tarė sau: neblogą istoriją parašiau, idomūs siužeto vingiai, reiks rašyt antrą dalį, kaip buvę žaidėjai su Jėzum gerai laiką leidžia, kad stalai lūžta nuo valgių ir gėrimų gausos, pramogų netrūksta.


kur tie dievo isakymai? pagal kurisu galima objektuviai atskiti kas blogai ir kas gerai.
turetum pats supsari kad kalbi nesąmones, nes nera jokiu dievo isakymu.

Kaip nėra ??? Pasiimk 10 Dievo įsakymų ir dar pagrindinį įsakymą. Ir pradėk nuo jų. Beje, įsakymų yra tik 10, ir neskiesk čia visiems kad jų yra daugiau. Pačioje Biblijoje parašyta “dešimt įsakymų” , jie visi sunumeruoti ir atskirti nuo kitų įsakų įvairiausių.


tada daugiau niekada net neužsimink apie ta dieva rašytoja ir apie tai kad laisvos valios neturime, nes ai beprasmiška ir kvaila.


Tvarkoj, tai aš tau vat viską dabar per futbolo analogiją klosiu, a gerai?


tokiu taveju tas istoijoje veikiantis dievas yra toks pat prsonazas kaip as ir vadinasi as turiu sansa pie ji laimeti. nu sakykim gal tas rasytojas parasys kad as sunaikinau zydu dieva ir iavadavau pasauli nuo baisaus tirono kurie norejo ji sunaikinti.
tu negali atnmesti tokios galimybes.


Negalim atmesti jokių galimybių. Bet tai kvailiausia, ką esu girdėjęs. Nors kas ten žino, tu juk turi nanotechnologijas… ir vandenilinę bombą.


kaip gal buti gyvenimas be zaidimo? ka tu veiksi tada? jei nori sustabdyti ta zadima tai susleisk kokaino, ir uzsisaldyk amzinoje palaimoje,

Nea, aš geriau su chebra pasitūsinsiu, o tu gali eit toliau po tą gruodą duotis su kamuoliu.



ne, man tavo norai netenkina, tu esi tiesiog pasaulinio blogio isikunijimas norsintis viska sunaikinti del savo paties problemų.


Nesitikėjau iš tavęs tokio įvertinimo :) Beje, mano didžiausia problema esi tu pats. Kaip tave į protą atvest? Nu, jei pats nenori dėl savęs geresnio gyvenimo, tai ką man daryt? Juk skaudą širdį dėl tavęs. Niekaip negaliu šitos problemos išspręst. Čia kažkas nesuvokiamo.
O jei aš blogio įsikūnijimas, tai kas tada tu toks esi vienolių prievartautojau? Beje, fariziejams Jėzus irgi atrodė blogio įsikūnijimu.

as tusiu gersni tiskla kaip liutuka su eriuku sutaikyt, tegul po kiekvienos mirtis liūtukas ir ėriukas priskelia kaip jezus ir tada jie gales savo zadima testi amzinai liutukas gales suvalguti eriuka daugube kartu, o eriukas zinodamas kad liutukas jam nieko blogo padaryti negali net nesujaudins del to kad anas ji drasko. taigi jie bus draugiski priesai, eriukas gal kada ragai liutuka mirtinai subadys kita karta pats bus suvalgytas ir taip tesis be galo be jokiu kanciu ir mirties. jie tie susidraugaus kad eriukas pats pas liutuka ateis ir padovanos jam savo koja gimimo dienai, jug ataugs po minutes.


Įspūdinga. Aš pasitenkinsiu kuklesniu aprašymu: liutukas ir ėriukas abu ės žolę ir draugiškai sugyvens, nes pieva bus bekraštė :)

elementari logika, jei negaliu nieko daryti vadinasi negaliu ir kenteti.
kancia yra is esmes veiksmas. jei mano smegenų atitinkami kančios receptoriai nera stimuliuojami tai man iki lemputes ta kancia jei ano smegenuys nedirba tai tu gali mane kaip patinka kankinti rezultatas kaip per akmeni plaktuku skaldytum.

Oi ne ne, receptoriai veiks, visu pajėgumu…


na siaip as ne del to nekenciu dievo kad jis man daro kazka blogo, tiesiog dievas yra bjaurus kvailye nevykelis nieksas jei jis yra, nes jis sukure toki psigailetina pasauli.


Kiekvienas sprendžia pagal save. Štai skulptorius išdrožė puikią figurėlę ir ėmėsi kitos, truputi padirbėjo, bet suskambo telefonas, jis viską numetė ir išėjo. Figurėlės pasižiūri į save ir kalbasi tarpusavyje, kas yra jų Kūrėjas. Vienai Kūrėjas yra nuostabus Dievas, o kita sako, nea, mūsų Kūrėjas yra baisus atgrubnagis, pažiūrėk į mane. Pirmoji sako: tai kad jis dar nespėjo tavęs pabaigt, kai pabaigs tada spręsk apie jo talentą.


tai mano pasirinkimas ka as noriu daryti todel betkoks isakymas yra mano laisves suvarzymas nt jei man dievas draustu nevaldyti uz tai grasindamas pragaru tai jis butu korumpuotas dievas, nes jis uz ta pragara praso atiduoti jam savo laisve.


Primena penkiamečio vaiko kliedesius, kad tėvai apriboja jo lasvę žaisti su degtukais. Korumpuoti tėvai sako: įsakome tau nežaisti, nes namus padegsi ir pats sudegsi, o jei neklausysi, tai per užpakaliuką užplosim.

mes abu elgtumeis taip pat tik as tam invalidui padeciaus nes man tai patinka o tu is baimes del kazkokio pragaro ar panasiai.

Jo, tikrai labai egoistiška iš tavo pusės. Žinoma, tau reikia, kad aplinkui būtų invalidų, kad galėtum pasidžiaugti, koks tu šaunus ir tobulas. Aš meilę suprantu kitaip. Aš noriu, kad apskritai žmonės nebebūtų invalidais, kad niekas nekentėtų. Ir prie ko čia Pragaras. JO NĖRA. Tai nėr ko čia ir bijotis taip….

is kur zinai kad as esu su dememis?

Užtenka jau to, kiek čia per visus forumus pripiktžodžiavai. Negi manai, kad galima loti į eterį viską kas ant seilės papuola? Manai, kad jei diskusija, tai realybė dingsta? Klysti.Tu kaip kokie aktoriai, kurie meilės scenas suvaidinę iš tikrųjų, kad būtų įtikinamiau, vėliau sužino, kad aktorė laukiasi. Net ir vaidinant, realus gyvenimas su visais dėsniais ir pasekmėm nedingsta.

jei nebus gerio arba blogio tai tada nebus isvis nieko vista bus tik amzinai susalusi materija ar kazkas ten be judejimo ir be veiksmo o tai yra tas pats kaip absoliuti tustuma.


Čia tavo tik toks įsivaizdavimas. Pasitelk vaizduotę. Išsilaisvink iš riboto mąstymo. Nespręsk apie tai, kokios yra žvaigždės apžiūrinėdams supuvusius obuolius ant žemės.


tiesiog jezus pasake "saugokities netikru pranasus", vadinasi tai logiškai reikalauja kad pranašai turi įrodyti savo tikruma nes kitaip nežinosime kuris tikras kuris ne.

Kadangi širdies neturi, tai niekad ir nepajusi, kas tas tikrasis. O niekas tau nieko neįrodinės.

Šiaip Digix’ai pavargau jau nuo tavęs. Nieko naujo nepasakai, tas pats per tą patį. Turim rišt kalbas.

Pažiūrėk į ką išsigimė mūsų diskusija. Man šitaip tikrai netinka. Vos pora atvejų buvo, kai tikrai kažką idomiau pradėjai rašyt, bet tuo viskas ir pasibaigdavo. Pastebėjau, kad kai tik tave jau priremiu argumentais, tai iš normalaus nepsichuoto susirašinėjimo persimeti tuoj į kažkokį užgaulų lazdavojimasį. Gerai Jonas sakė, kad silpnoji diskusijos pusė taip išsiduoda. Mano kantrybė deja turi ribas.

Visose temose dar parasysiu atsakymus, bet jie bus skirti jau ne tau, o kitiems skaitytojams. Tikiuosi, kad tu visgi esi psichologiškai brandi asmenybė ir nepulsi į isterijas. Viskas turi pradžią, bet turi ir pabaigą. Mano svetainė skirta diskutuoti apie Dievą, o ne piktžodžiauti, plūstis visaip. Pagalvok, ką mano kiti skaitytojai. O tu gali atsidaryt savo puslapį ir ten dėstyt savo teorijas. Gal ateisiu į svečius. Bet čia jau baigta.

Baru tave tik išoriškai, viduje linkiu tau laimės. Turi savo požiūrį, tai tavo reikalas. Duok Dieve, kad tu bent kiek pasaulį padarytum geresniu…
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kas yra geris ir blogis.

Standartinė Digix » Pen Spa 23, 2009 6:17 pm

Nu gerai, jau kokį dešimttūkstantajį kartą vėl iš naujo aiškinsiu. Primityviam primityvus skelbimas, todėl neapsieisim be paties elementariausio palyginimo, pavyzdžiui su futbolo varžybom :)
Tu man atsakyk, 70-ą minutę yra pralaimėjimas ar nėra? Jei sakysi, kad yra pralaimėjimas (Pragaras) būsi teisus, nes futbolo varžybose (finale) lygiųjų nėra, kažkas tikrai pralaimės.

Nu ir ka tas pralaimėjimas, jug tai ne paskutines varžybos, si finalai kažkas pralaimes gal laimes kita karta.
as tiesiog nesuorantu tavo motyvu, kodel tu isivaizduoji kad visas gyvenimas turi pasibaigti visiems per prievarta. pvz gal man tas zaidimas visai patinka. kodel tada kazkoks jezus ar kitoks dievas turetu uzdrausti man suzaisti sekanciose varzybose?
jei tau nepatinka tai tu nezasik gali sedeti an atsarginiu suolo arba iseiti is to zadimo isvis.
bet tai labai netolerantiska vien todel kad tau tai nepatinka atimti i malonuma is visu kitu.

Gerai surimtėkim. Atsiranda komandose gi tokių “luzerių”, kurie į savus vartus muša. Tokių, beje, labai daug. Tai vat jie laisva valia link pralaimėjimo skuba. Nu žinoma, jie nenorėjo … jie ne savo noru, bet juk jie turi “laisvą valią”, nieks jų nevertė akių neprasiplaut. Tai kaip čia Digix’ai, a?
koel i savus vartus, gal as tiesiog i kita komanda noriu pereiti? tiesiog siame zadime nera jokiu savu ir svetimu. kievienas uz save. tik kartais sudarome laikinas komandas

Atsimink dar tik kokia 70-a minutė, kur tu matai pralaimėjimą (Pragarą). Žmogau atsibusk…
89-ą minutę Jėzus matydamas, kad jo komanda gauna į kaulus ir jau be šansų pergalę išplėšt, sako: dzin tas žaidimas, dzin tos taisyklės, maniškiai laimėjo, nes aš taip nusprendžiau, nu o priešininkai žaidė geriau, negaliu sakyt, kad jie pralaimėjo. Laimėjo visi. Tada jis paima Balzebubą už pakarpos, į ugnies duobę įmeta, pasivadina visus žaidėjus ir sako: visi jus sušalę ir alkani, einam į namus arbatos išgert, sušilt.

UGU, nesitikejau kad jesus toks :D cia jau pagal 10 balu blogio skale turbūt iki 12 datemps :) Ot nieksas tas Jezus
bet tu pamirsai dar ir trecia varisnta gal tada nes padarykm ta zaidima malonesni? kam zaiti basom saltyje, tai einam pasisiukim batus, pasitatykim gerai apsildoma sale pasirupinkim graziom panelem palaikymo komandoje komfortabiliais suolais ir poilsio kambariais pertraukoms tarp zaidimo.

o ka tu pasieksi ta belzebuba imetes i ugni, nu gerai visi nueinam pas jezu i manus arbatos gerti, geriam diena ta arbata pmalonu, silta, geraim dar daugisu arbatos jau bloga darosi nebesinori jos matyti is nuobodybes nors rek visi puolam jezu kaltinti ko tu durnisu belzebuba nuzudei, dabar visa amsinube nebeturesime ka veikti Tada Digix atsistoja ir sako, klausykite as dabar busiu naujas belzebubas, einam pazaisti valandike. suspardysim tis jezasu pakalikams subines iki galo. bet sitas cyteris jezus daugiau i jokiu ziadimus nebus iledziamas, toki finala sugadino.

Čia nuo rašomojo stalo pakilo Rašytojas ir tarė sau: neblogą istoriją parašiau, idomūs siužeto vingiai, reiks rašyt antrą dalį, kaip buvę žaidėjai su Jėzum gerai laiką leidžia, kad stalai lūžta nuo valgių ir gėrimų gausos, pramogų netrūksta.

taip viena istorija baigiasi ir prasideda nauja bet klausimas, o jas toje istorijoje bus kitaip nesi pirmoje dalyje?
as manau tai bus viskas lygiai tas pats
lieka tik klausimas o kam tada isvis antra dalis? kam varginti su pabaiga jei iskart tai bus nauja pradzia. tiesiog atverciam sekanti skyriu ir tesiam.

Kaip nėra ??? Pasiimk 10 Dievo įsakymų ir dar pagrindinį įsakymą. Ir pradėk nuo jų. Beje, įsakymų yra tik 10, ir neskiesk čia visiems kad jų yra daugiau. Pačioje Biblijoje parašyta “dešimt įsakymų” , jie visi sunumeruoti ir atskirti nuo kitų įsakų įvairiausių.

tai kad situ įsakymu niekas neisruosia kaustyti kur biblijoje parsayta, jug pats siulai juos ignoruoti ir kataliku baznucia juos seniai i klozeta nuleido ir savius parase.

Negalim atmesti jokių galimybių. Bet tai kvailiausia, ką esu girdėjęs. Nors kas ten žino, tu juk turi nanotechnologijas… ir vandenilinę bombą.

haha, namotecnologijos ir bombos tai niekai palyginus su tuo ka tavo dievas dar man zada duoti. tu net dar nesugebi voklti kokia galia paslepta visatoje ir tik laukia kol ja kažkas paims i savo rankas

Nea, aš geriau su chebra pasitūsinsiu, o tu gali eit toliau po tą gruodą duotis su kamuoliu.
cia kyla klausima kaip tu ten zadi tusintis. vietoje to kad futbolo varzybose zaistum rungtyniausia kas daugisu alaus isgers?

Nesitikėjau iš tavęs tokio įvertinimo :) Beje, mano didžiausia problema esi tu pats. Kaip tave į protą atvest? Nu, jei pats nenori dėl savęs geresnio gyvenimo, tai ką man daryt? Juk skaudą širdį dėl tavęs. Niekaip negaliu šitos problemos išspręst. Čia kažkas nesuvokiamo.
O jei aš blogio įsikūnijimas, tai kas tada tu toks esi vienolių prievartautojau? Beje, fariziejams Jėzus irgi atrodė blogio įsikūnijimu.

As antras blogio isikunijimas :D tik zinai mano vienuoliu prievartavimas nublanskta pries tavo ketinimus visa pasauly nugalabyti vienu smugiu :twisted:

Kodel tu nenori to pasaulio tiesiog pataisyti? nereikia jo naikinti, psigailek visus musu blogieciu ir gerieciu. :(
mes pasitatysime nauja futbolo sale su oro kondicionavimu pasisiusime naujus batus. bu ir nebus taip jau salta zaisti.

o tu jei nori paiismk savo treneri jezu ir visus kitus ir keliaukite pas ji tusintis visa amzinybe. kam is paskos temti tuos kurie nenori?

Įspūdinga. Aš pasitenkinsiu kuklesniu aprašymu: liutukas ir ėriukas abu ės žolę ir draugiškai sugyvens, nes pieva bus bekraštė :)
ei o zolei ka neskauda :o zinai zole jug ne tam auga kad ja liutai estu.
bet idomu ka jie tada veiks ten toje bekrasteje pievoje?

Oi ne ne, receptoriai veiks, visu pajėgumu…
nuu jei protas veiks tada teks prisitaikyti, smegenys zinai gana dinamiskos, jei kancisu receptoriai ilgai veiks, ir tuo pat metu nieko blogo nenutiks, tai smegenys perjungs ju prasme ir kamciu receptorius perjungs prie malonumo centro. apie toki dalyka beje raso ir psichologai. kai tevai baudžia vaikus buna daug atveju kai ju malonumo supratimas apsiverčia ir žmogus pradeda siekti kanciu tam kad patirtu malonuma.
tiesiog kancios ir malonumas yra tik motyvaciniai dalykai kurie skirti tam kad zmogus darytu arba nedarytu kazka.
ties dalykai neturi jokios prasmes tai tik elektros signalai smegenyse.

Kiekvienas sprendžia pagal save. Štai skulptorius išdrožė puikią figurėlę ir ėmėsi kitos, truputi padirbėjo, bet suskambo telefonas, jis viską numetė ir išėjo. Figurėlės pasižiūri į save ir kalbasi tarpusavyje, kas yra jų Kūrėjas. Vienai Kūrėjas yra nuostabus Dievas, o kita sako, nea, mūsų Kūrėjas yra baisus atgrubnagis, pažiūrėk į mane. Pirmoji sako: tai kad jis dar nespėjo tavęs pabaigt, kai pabaigs tada spręsk apie jo talentą.

nu pagal biblija jis jau pabaige. o jei isejo kazkur tai labai jau ilgam. gal jau nebepareis. labisu panasu kad jis savo kurinius ismete is isuklyna, bet matau viltis mirsta paskutine jai kazkas dar tikisi pat dievas sugris
Primena penkiamečio vaiko kliedesius, kad tėvai apriboja jo lasvę žaisti su degtukais. Korumpuoti tėvai sako: įsakome tau nežaisti, nes namus padegsi ir pats sudegsi, o jei neklausysi, tai per užpakaliuką užplosim.

as nesu penkiametis vaikas o kaip suauges zmogus turiu teise jei norius ir savo namus sudeginti o jei panoresiu ir sau galva nusipjauti. kitas klausimas ar as ta darysiu, bet as turiu ta teise.

Jo, tikrai labai egoistiška iš tavo pusės. Žinoma, tau reikia, kad aplinkui būtų invalidų, kad galėtum pasidžiaugti, koks tu šaunus ir tobulas. Aš meilę suprantu kitaip. Aš noriu, kad apskritai žmonės nebebūtų invalidais, kad niekas nekentėtų. Ir prie ko čia Pragaras. JO NĖRA. Tai nėr ko čia ir bijotis taip….
Taip esu egoistas. bet tiems invalidams aplink tai gerai, nes būtent mano egoizmas mane vercia jiem padeti.

Užtenka jau to, kiek čia per visus forumus pripiktžodžiavai. Negi manai, kad galima loti į eterį viską kas ant seilės papuola? Manai, kad jei diskusija, tai realybė dingsta? Klysti.Tu kaip kokie aktoriai, kurie meilės scenas suvaidinę iš tikrųjų, kad būtų įtikinamiau, vėliau sužino, kad aktorė laukiasi. Net ir vaidinant, realus gyvenimas su visais dėsniais ir pasekmėm nedingsta.
manau jei kazkas ir spres apie mano dememis tai tik as pats jei as manau kad esu be demiu vadiansi taip ir yra. ir niekas neirodys atbulai.
Čia tavo tik toks įsivaizdavimas. Pasitelk vaizduotę. Išsilaisvink iš riboto mąstymo. Nespręsk apie tai, kokios yra žvaigždės apžiūrinėdams supuvusius obuolius ant žemės.

tai va jau seniai apie ta tema esu sukures, paaiškink man duriniu kaip ten tas imanoma. gyventi be blogio ar gerio.

Kadangi širdies neturi, tai niekad ir nepajusi, kas tas tikrasis. O niekas tau nieko neįrodinės.

tai kam renkiesi temas kursioe musu suoratimas totaliai presingas? zinai tu man niekaip neirodysi kad pasulio sunaikinimas yra kazkas ko as turecisu noreti.

Pažiūrėk į ką išsigimė mūsų diskusija. Man šitaip tikrai netinka. Vos pora atvejų buvo, kai tikrai kažką idomiau pradėjai rašyt, bet tuo viskas ir pasibaigdavo. Pastebėjau, kad kai tik tave jau priremiu argumentais, tai iš normalaus nepsichuoto susirašinėjimo persimeti tuoj į kažkokį užgaulų lazdavojimasį. Gerai Jonas sakė, kad silpnoji diskusijos pusė taip išsiduoda. Mano kantrybė deja turi ribas.


Tai gal tu baik tada kartotis, o atsakyk i sena klausima kaip gyventi be blogio ir gerio.


Visose temose dar parasysiu atsakymus, bet jie bus skirti jau ne tau, o kitiems skaitytojams. Tikiuosi, kad tu visgi esi psichologiškai brandi asmenybė ir nepulsi į isterijas. Viskas turi pradžią, bet turi ir pabaigą. Mano svetainė skirta diskutuoti apie Dievą, o ne piktžodžiauti, plūstis visaip. Pagalvok, ką mano kiti skaitytojai. O tu gali atsidaryt savo puslapį ir ten dėstyt savo teorijas. Gal ateisiu į svečius. Bet čia jau baigta.
nu tai reikejo rasyti pradžioje, tada buciau tiek nesivarginęs us atsakymu
nu bet daryk kaip tau patinka
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Re: Kas yra geris ir blogis.

Standartinė Kyras1 » Pir Lap 02, 2009 12:27 am

Taip, diskusija, bent jau tokia, kokia ji iki šiol buvo, baigta. Akivaizdžiai išsisėmė. Atsirado šios problemos:
1. Nuolatinis kartojimasis, kas gaišina ir mus ir skaitytoją. Geros diskusijos nauda yra ta, kad ji atveria vis naujus ir naujus suvokimo horizontus, o jei to nėra, tai nevykusi diskusija.
2. Pliurpalizmas, t.y. kalbėjimas apie tai, kas mums nepažinu, todėl neturintis jokios vertės. Nors dėl to nėra kvaila diskutuoti vardan pačios diskusijos, bet yra kvaila gaišti brangų laiką tam kas nevertinga. Taigi, bet koks kalbėjimas apie tai, kaip atrodytų gyvenimas be „žaidimo“ yra bergžias reikalas, nes kol esam „žaidime“, tol viską matom žaidėjų akimis, net ir aš, net ir Biblijos rašytojai. Užtai verta „žaidimą“ užbaigt jau vien dėl tos priežasties, kad smalsu, kaip viskas atrodo be „žaidimo“, o gal nebeatrodo niekaip. Blogiau vis tiek nebus.
3. Per daug teorijos, per mažai praktinių dalykų. Net ir sveiko proto žmogui greit stogas nuvažiuoja skaitant vien teoriją. Tiesa, perėjus prie praktikos, mažai vietos belieka diskusijai, nes apie praktinius dalykus nėra diskutuojama, o jie tiesiog yra daromi. Rezultatai praktikoje akivaizdūs ir be argumentų.

Kokį negerumą aš pastebėjau? Tu visiškai nesigilini į mano idėjas. Man patiktų, jei tu man oponuotum ne paviršutiniškai, viską aklai neigdamas, o kokybiškai. Pavyzdžiui, jei aš sakau, kad kažkokiu konkrečiu būdu galima sunaikinti žaidimą, tai nereikalauju, kad būtinai su manim sutiktum. Tu ginčykis, tu įrodynėk man, kad žinai geresnį būdą žaidimui sunaikinti, parodyk mano klaidas, logines ar bet kokias kitokias, kad aš galėčiau pasimokyti ir patobulinti savo metodiką. Arba, tu įrodinėk, kad žaidimo neįmanoma sunaikinti, kad mano pasiūlyti būdai dar nėra tie, kurie tai galėtų padaryti, ir būtinai pagrįsk.

Bet, jei tu atsisakai būti tokiu oponentu, nes, pavyzdžiui, nenori, kad „žaidimas“ baigtųsi, tai yra tavo reikalas, bet tada nebelieka vietos mūsų diskutavimui. Nes tada kyla klausimas, ką tu veiki čia mano puslapyje??? Arba, jei tu visiškai netiki jokiais dvasiniais ir nematerialiais dalykais, jei tau atrodo apsurdiška kalbėti apie kažkokį realiai nepačiupinėjamą, taigi neegzistuojantį „žaidimą“, tai irgi klausimas, ką čia veiki? Juk neįmanoma jokia diskusija tarp ateisto ir tikinčiojo, tarp materialisto ir nematerialisto, nes jie nesutartų net dėl vertybinių nuostatų, kurios kyla iš skirtingų pagrindimų, kurie atsiremia į tai ką jie tiki. Geriausiu atveju tai tebūtų trumpas deklaruojamų vertybių apsikeitimas, bet ne diskusija.


Nu ir ka tas pralaimėjimas, jug tai ne paskutines varžybos, si finalai kažkas pralaimes gal laimes kita karta.

Nu gerai, apie ką mes čia diskutuosim??? Tu tiki begaliniais žaidimais, reinkarnacijom, aš tikiu vienu gyvenimu ir pomirtiniu gyvenimu. Galim diskutuot, kas teisus, bet kaip objektyviai tai išspręsim? Be to, tai manes nedomina. Aš įsitikinęs savo teisumu. Man nėra jokio reikalo tave įtikinėt, kad tu neteisus. Man gerai, kad tu bent jau užimi kažkokią poziciją. Biblijoje, Apreiškime Jonui, pabaigoje, aiškiai parašyta: “kas piktą daro, tedaro tai toliau, kas šventas, tebūna šventu toliau”. Nesvarbu, kuris iš mūsų yra tas šventas ar nešventas, svarbu, kad jau eina į pabaigą tuščias klaidžiojimas ir artėja tą tiesos valanda. Gal aš suklydau, bet kita vertus, geriau jau aš būsiu neteisus, bet kad tik greičiau Jėzus nužengtų iš Dangaus ir pasibaigtų visa šita žmonių kankynė ir viskas išssipręstų vienaip ar kitaip. Suprask pagaliau, tikinčiojo misija nėra būtinai pasiekti, kad visi taptų tokiais pat tikinčiaisiais, jo misija yra supažindinti visus su tikėjimu, kad žmonės prisiimtų kažkokiąm aiškią poziciją. Juk mes laukiam Jėzaus Kristaus atėjimo. Pats Jėzus pranašavo, kad tai įvyks, kai visoms tautoms bus paskelbta Biblija. Būtent kai bus paskelbta, o ne kai visos tautos, visi žmonės įtikės Biblija. Užtenka tik pranešti, nebūtina priversti tikėti. O tokie prievartiniai įtikinįjimai kaip inkvizicija, buvo tobulas velnio produktas ir ne kitaip.



as tiesiog nesuorantu tavo motyvu, kodel tu isivaizduoji kad visas gyvenimas turi pasibaigti visiems per prievarta. pvz gal man tas zaidimas visai patinka. kodel tada kazkoks jezus ar kitoks dievas turetu uzdrausti man suzaisti sekanciose varzybose?


Tu šitaip apeliuodamas nesuvoki elementaraus teisingumo. Matai, čia nėra tokia situacija, kur mes stovėtum kažkur plynėj ir ginčytumėmės ar reikia žaidimo ar ne, nes žaidimas jau yra, tavo išankstinis noras jau patenkintas, o mano dar ne. Tu esi tas tironas, o aš sukilėlis. Pagal teisingumą, turim dar pamatyt, kaip atrodo gyvenimas be žaidimo ir tada spręst, kaip visgi geriau. Kol kas pamatėm tik tavo pasaulį. Nemanau, kad galėtų būti kas nors blogesnio. Nėra kitos išeities….


koel i savus vartus, gal as tiesiog i kita komanda noriu pereiti? tiesiog siame zadime nera jokiu savu ir svetimu. kievienas uz save. tik kartais sudarome laikinas komandas


Nu ir kas iš to? Kokioj tu komandoj beatsidurtum, tu aidint švilpukui vis vien būsi tik kažkurioje vienoje. Nėra čia prasmingos diskusijos.

bet tu pamirsai dar ir trecia varisnta gal tada nes padarykm ta zaidima malonesni? kam zaiti basom saltyje, tai einam pasisiukim batus, pasitatykim gerai apsildoma sale pasirupinkim graziom panelem palaikymo komandoje komfortabiliais suolais ir poilsio kambariais pertraukoms tarp zaidimo.


O kaip tu su visais šitais komforiškais sportbačiais padarysi, kad neliktų pralaimėjimo. Gal pradėk diskutuoti pagaliau iš esmės.

nu gerai visi nueinam pas jezu i manus arbatos gerti, geriam diena ta arbata pmalonu, silta, geraim dar daugisu arbatos jau bloga darosi nebesinori jos matyti is nuobodybes


Punktas Nr. 2. Pliurpalizmas. Net jei aš ten ir pats parašiau apie tas arbatas, tai nesiruošiu toliau vystyt kalbų apie tai, ko nežinom. Tu apie arbatą, alų ir bet ką sprendi iš nekantraus futbolisto perspektyvos. Tavo angažuotumas neleidžia tau įsivaizduoti nieko, kas nesiderina su žaidimu.


tai kad situ įsakymu niekas neisruosia kaustyti kur biblijoje parsayta,


Apie 10 Dievo įsakymų bus greitai išsami kalba. Tose temose pereisiu prie praktinių patarimų.

As antras blogio isikunijimas tik zinai mano vienuoliu prievartavimas nublanskta pries tavo ketinimus visa pasauly nugalabyti vienu smugiu


Kol nepamatėm, kaip atrodo kitoks pasaulis nėra prasmės kalbėti apie tai, ar naudinga, ar gerai nugalabyt šį pasaulį. Nes juk kalbam apie vertybinius dalykus. Sąvoka “blogio įsikūnijimas” yra vertybinė sąvoka. Be to, aš nekalbu apie materialaus pasaulio pabaigą, kaip sunaikinimą, o tik apie “žaidimo” sunaikinimą.

“Žaidimo” sunaikinimas reikš šio mūsų pasaulio paremto “žaidimu” pabaigą. Bet tai kartu reikš naujo pasaulio pradžią. Todėl pats pasaulis niekur nedingsta, jis nesunaikinamas, keičiasi tik jo kokybė. Kalbant elementariau: štai Saulius persekiojo krikščionis, bet po Jėzaus apreiškimo numirė senasis Saulius ir gimė naujasis Paulius. Pats žmogus tai niekur nepradingo – tas pats kraujas, tas pats alsavimas. Taigi iš principo, aš nieko negalabiju.

o tu jei nori paiismk savo treneri jezu ir visus kitus ir keliaukite pas ji tusintis visa amzinybe. kam is paskos temti tuos kurie nenori?


Aš nesu egoistas. Dievas mato mato mano ketinimų nuoširdumą. Aš noriu viesiems gero, todėl rūpinuosi visais. Ir beje aš nieko neprievartauju. Tiesiog kažkodėl pats jautiesi nesmagiai ir tau būtų geriau, kad apie tai niekas nešnekėtų.

Pranašai Senojo Testamento laikais buvo žudomi ne dėl to, kad melavo ir net ne dėl to, kad jų požiūris netiko ir nepatiko galingiesiems, jie buvo žudomi tik tam, kad jų balso neliktų ir niekam sąžinė nebeprabiltų. Žmonės suprato, kad tai yra gera, ką pranašai sako, neturėjo nieko rimto, ką priešpasatyti, suvokė savo neteisingumą, bet jie rinkosi geriau užsimerkti, negu kažką spręsti. Kita vertus, neatmestina ir tai, jog tokiu būdu jie norėjo įrodyti kieno pusėje yra Dievas. Jei nužudai pranašą, niekas tau nebesakys, kad Dievas ne su tavimi, nes nebebus to sakančiojo.

Tu esi vienas iš nedaugelio kurie perskaitė ar kitaip sužinojo apie šį naują tikėjimą. Deja, tu žiūrėjai, bet nematei. Tačiau svarbiausia, kad bent perskaitei. Nebegali likti abejingas. Tu jau priėmei poziciją ir tebūnie taip.

Evangelija pagal Joną 15,22:
22 Jei nebūčiau atėjęs ir jiems kalbėjęs,
jiems kaltės nebūtų.
O dabar jie neturi kuo pateisinti
savo nuodėmės.
(kun. Česlovo Kavaliauko vertimas, Biblija.lt)


nu pagal biblija jis jau pabaige.


Ne, jis toliau lipdo. Matyt kai kurios skulptūrėlės (žmonės) galutinai bus tinkamai nudrožtos tik po jų mirties.


Galiausiai paskutinis pavyzdys apie tavo “ypatingą” diskutavimo būdą.

Buvo idomi tema apie Judą Iskariotą. Kiek tame peno diskusijai, bet ne, tu tesugebėjai užsikabinti už vieno termino, net neįsigilinęs apie ką eina kalba. Akivaizdu, kad tu manęs kaip diskusijos šalies visiškai negerbi, nes net neskaitai ką aš rašau.

Rašai:

manau kad tavo suvokimas apie vergove absurdiškas, nesu mates dar tokio didelio materialisto.
vergove paprastai apibrėžiama kaip laisve neturėjimas o ne kaip užmokesčio negavimas
vergas gali gauti didžiuli užmokesti, bet vistiek liks vergas. nors gyvens 100 kartu turtingiau nei laisvas ubagas


Nagrinėjam iš eilės. Pirmiausia tai tu esi materialistas ir eini į diskusijas apie nematerialius dalykus su materialistišku nusiteikimu, todėl net ir kito žmogaus mintyse randi tik materiališkumą, t.y. apie kitus sprendi pagal save. Tai panašu į bandymą idėjas kabinti šakėmis. Todėl ir diskusija gaunasi atitinkama nesamonė.

Gerai, grįžtam prie to kas kas yra vergovė…

Wikipedia.org pateikia tokį vergovės apibrėžimą:
Slavery is a form of forced labor in which people are considered to be the property of others. Slaves can be held against their will from the time of their capture, purchase or birth, and deprived of the right to leave, to refuse to work, or to receive compensation (such as wages).
----Vertimas į lietuvių kalbą ------
{Vergovė yra priverstinio darbo forma, kurioje žmonės yra laikomi jų savininkų nuosavybe. Vergai gali būti laikomi prieš jų valią nuo to momento, kai jie yra pagauti, nupirkti ar gimę vergui, ir jiems atimta teisė palikti darbą ar atsisakyti darbo, arba gauti kompensaciją (pavyzdžiui užmokestį).


Taigi Digixai, akivaizdu, kad vėl suklydai. Tai, kad už darbą negauni užmokesčio yra vergovė, nes be užmokesčio dirbti gali tik žmogų priversti vergovėje. Laisvas žmogus dirba tik jei gauna adekvatų atlygi, ar tai būtų pinigai, ar privilegijos, ar savimeilės paglostymas (čia labdaringo darbo atveju). O jei tu vergui ir sumokėsi, tai arba ta konkreti transakcija nebus laikoma vergove, arba tai nebus laikoma atlygiu, o tik kažkokiomis su darbu nesusijusiomis pajamomis. Jei vergui sumokėsi, tai tuo momentu jis logiškai net nebus vergas, o tas konkretus jo darbas nesiskaitys vergovė. Matai, kartais teisinis statusas prasilenkia su logika. Aš visuomet dėmesį kreipiau į esmę, o ne į formą. Tu elgies kitaip, todėl įkrenti į prieštaravimus, bet kadangi jų nepripažįsti, tai kaltini prieštaravimu kitus. Jau seniau pastebėjau ši tavo diskutavimo suktą braižą. Tu viską apsuki antraip, išmesdamas lauk esmę ir akcentą užmesdamas formai, kuri be turinio logiškai išsigimsta. Pavyzdys: Jei vergovė yra priešpastatoma samdomam darbui, tai juk akivaizdu, kad ji yra priverstinis darbas. Bet tai nėra akivaizdu tau. Tu sakai: “viena vergovės šalis yra vergas, tai štai aš duodu vergui pinigų, vadinasi vergas dirba už atlygi, o iš to išplaukia, kad vergovė yra darbas už užmokestį”. Digixai, digixai, nu kas taip elgiasi? Jokios sarmatos… Pats juk visada sakei, kad visų svarbiausia yra logika ir pats tuo nesivadovauji ….

Darbas (plačiaja prasme) yra žmogaus atliekami kryptingi veiksmai. Jie toliau skirtomi į du apibrėžimus: 1. Darbas (siaurąją prasme), kai šie veiksmai yra daromi už atlygį; 2. Vergovė, kai šie veiksmai yra daromi ne už atlygį.
Juk Biblijoje aiškiai rašoma už blogus DARBUS užmokestis Pragaras, už gerus DARBUS užmokestis Rojus. Šv. Paulius pasakė taip: “Nuodėmės alga yra mirtis.” Turimi omenyje darbai kylantis iš laisvo žmogaus apsisprendimo. Jei nėra laisvos valios, tai nėra ir kalbos ir apie užmokestį, apie kaltę ir panašiai. Jei nėra lasvos valios, vadinasi yra kažkieno primesta valia, o tai jau vergovė. Jei nėra laisvos valios, tai vieną vertus, niekas už nieką neatsakingas, o kita vertus, ir nenusipelno nieko. Vadinasi poelgiai kylantis iš laisvo apsiprendimo yra darbai (siaurąja prasme), nes gaunamas užmokestis. Poelgiai kylantis iš primestos valios nėra darbai(siaurąja prasme), o yra vergovė, nes nėra užmokesčio.

Jėzaus išdavystė buvo tam tikras Judo Iskarioto poelgis, bet ar tai laisvas darbas ar priverstinis darbas, priklauso nuo to, ar yra užmokestis. Judas grąžino sidabrinius, vadinasi jo poelgis liko be užmokesčio, todėl nelaikytinas darbu, o laikytinas vergove. Todėl jis už Jėzaus išdavystę nenusipelnė nei Pragaro, nei Rojaus. Kiekvienas mąstantis žmogus turėtų pasimokyti iš to ir suvokti, kad gali panaikinti savo “laisva valia” padarytas nuodėmes “laisvos” atgailos būdu. Atgaila tai ir yra ta priemonė, kuria blogas darbas pakeičiamas vergove, todėl nebelieka kaltės.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kas yra geris ir blogis.

Standartinė Digix » Pir Lap 02, 2009 6:02 pm

gerai, uzteks aspie viska kas ne i tema.

paleikam tik prie pagrindiniu klausimu:

tu teigi kad zaidimo pabaiga yra didelis geris. tacisu tu nepaisikinai kas bus toliau. as viai nesu linkes pasitenkinti tavo teiginiu kad va tada bus gerai. man reikia zinoti kaip tas gerai bus. kodel tada turetu buti geriau nei dabar.

zinoka as jau nemazai esu apie tai mastes ir gali neabejodamas pasakyti kad nieko is esmes geresnio nei dabartinis pasaulis nepadarysi, galima tik dabartini pasauli patobulinti.

o geris ir blogis butinas tam kad vyktu kažkoks veiksmas, ta jau ir akmens amžiaus filosofai suprato jei tu panaikinsi geri ir blogi tai neliks jokio veiksmo. o tai yra mirtis.

bent jau as visai nenoriu mirties, as noriu tiesiog gerio ir blogio balanso kad mano laimėjimu ir pralaimėjimu kiekis butu vienodas.
as butent noriu kad tas zaidimas kuriame esu testusi amzinai o kad jis nensuobostu noriu kad tas zasimas nuolat darytusi sudetingesnis ir jo niekada nebutu imanoma galutinai perprasti.

as beje neteigsiu kad visi turi buti tokie kaip as, bet tu deja kitu nuomones peripazysti kodel tu nori man uskrauti savo laimes supratima?
as tau savojo jug nekisu, o tik pasakau koks jis yra. o tu nori kad tavo tas pabaisa dievas imtu is mane per preivarta padarytu laimingu pagal tavo recepta.

dabar daleiskim kad as tikiu tavo teorija, tai ka i nevilti pulti? ar kaip cia. as nekenciu tavo laimes savokos, man tai baisiausia kad gali įvykti tai ka dabar daryti, ruosti bombas kovai su tuo dievu ar tiesiog iskart nusipikrti kibira kokaino ir nusuzudyti? Nu nesinoretu be kovos pasiduoti nors tu ir sakai kad kovoti beprasmiška nbet vistiek viltis mirsta paskutine.

va cia yra tavo tikejimo diziuslis trukumas. tavo dievas ir tu turi viena nuomone ir manai kad ji vienietele tesinga. tu manai kad visi žmones vienodi ir visi siekai to paties. bet taip nera, mes visi skirtingi, visi turime skirtingus tikslus ir motyvus ir skirtinga laimes supratima, tu negali visus paimti ir sukimsti i viena konclageri danguje.


pagal tavo ir bendrai kriscioniska religija as pstebiu kad viskas paremta baisu kersto jausmu, tu va dabar sakai:
nu palaukit bjaurybes jus visi uz tai kad gerai gyvenote jus dievas sunaikins. visa evangelija persmelkta tokiu kerstu.
tik tu biski susvelninai sunaikinima pakeisdamas ji vietoje deginimo pragare dieviskaja lobotomija kuri atims visu unikaluma ir visus pavers zombiais.

tai va pagalvok kaip savo tikejima pataisyti. as neturiu nieko prie betkokiu zmoniu isitikinimus ir esu linkes padeti betkokioje suituacijoje.
man betkokio zmogaus norai yra sventas dalykas kol jie neiskerta su mano norais. ir berkoks bandymas pasikesinti i kito zmogaus asmenybe yra didziausias nusiklaltimas priliygstantis zmogzudystei.
taigi tu gali tiketi kuo nori bet tavo tikejimas neturetu remtis kitu zmoniu naikinimu ar zeminimu.

tosk yra japonu tikejimas, kur kiekvienas turi laisve pasirinkti arba susikurti savo dieva ir betkada ji pakesiti kitu.


dar karta pasikartosiu
“Žaidimo” sunaikinimas reikš šio mūsų pasaulio paremto “žaidimu” pabaigą. Bet tai kartu reikš naujo pasaulio pradžią. Todėl pats pasaulis niekur nedingsta, jis nesunaikinamas, keičiasi tik jo kokybė. Kalbant elementariau: štai Saulius persekiojo krikščionis, bet po Jėzaus apreiškimo numirė senasis Saulius ir gimė naujasis Paulius. Pats žmogus tai niekur nepradingo – tas pats kraujas, tas pats alsavimas. Taigi iš principo, aš nieko negalabiju.

tu pasakyk kaip tas naujas pasaulis atrodys, o ne tiesiog sakyk kad ten bus amzina laime.
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Re: Kas yra geris ir blogis.

Standartinė Kyras1 » Ket Lap 12, 2009 10:23 pm

tu teigi kad zaidimo pabaiga yra didelis geris. tacisu tu nepaiskinai kas bus toliau. as viai nesu linkes pasitenkinti tavo teiginiu kad va tada bus gerai. man reikia zinoti kaip tas gerai bus. kodel tada turetu buti geriau nei dabar.


Tu suprask, kad aš nežinau, kaip bus. Tai neįmanoma sužinoti iš anksto. Mano visa esmė yra, kad esu žaidėjas, visas esu persunktas žaidimo, bet kokia mano mintis jau yra su žaidimo ženklu. Net ir kalbos apie žaidimo pabaigą irgi yra susijusios tik su žaidimu. Kai aš kalbu apie pasaulį be žaidimo aš irgi galiu papasakoti tik tiek, kiek tai susiję su žaidimu, t.y. aš galiu papasakoti tik ko tikrai nebus (pvz. nebus kovos tarp įvairių žaidėjų, tarp gėrio ir blogio, nebebus kovos tarp pasaulio kunigaikščio ir šėtono kaltintojo, nebebus kančių ir nuodėmių, pagaliau nebereikės sukti galvos apie tai, kaip įveikti žaidimą). Natūralu, kad sakau jog bus geriau, nes nemėgstu kančių, o jų nemėgsta bet kuris žmogus. Neįsivaizduoju, kas gali būti blogiau už žaidimą.

Gerai. Pabandykim prie reikalo prieiti remdamiesi elementaria logika. Tu juk mėgsti logiką? Taigi, apie rezultatą galima spręsti iš darbų kurie atliekami. Ar gali būti sukurtas meilės pasaulis žudymais, prievartavimais, žaginimais ir priespauda? Juk būtų apsurdas. Tai pažiūrėk analogiškai – kokius darbus aš siūlau daryti ir spręsk apie tai, kas iš to gali būti sukurta. Ar gali darbų vaisius būti kažkas blogo, jei žmonės rūpinasi vienas kitu kaip savimi ir dar labiau, jei jie kenčia kančias, kad tik kitam nereikėtų kentėti, dovanoja be jokios minties apie sugrąžinimą, neima jokio atlygio už savo gerą darbą, o dar tik primoka tam, kuriam padėjo. Aš tikiu, kad iš minėtų darbų gims visiems mielesnis pasaulis, tačiau, kaip ir minėjau, neįmanoma jį kol kas kaip nors iliustruoti.

zinoka as jau nemazai esu apie tai mastes ir gali neabejodamas pasakyti kad nieko is esmes geresnio nei dabartinis pasaulis nepadarysi, galima tik dabartini pasauli patobulinti.


Aš ne prieš tobulinimą. Tai gera mintis, bet šiam pasaulyje nėra objekto tobulam tobulinimui. Ką patobulinsi iškrypusiame pasaulyje? Iškrypimus? Net pats švenčiausias dalykas – meilė – yra šiam pasaulyje iškrypus. Ką reiškia mylėti? Ar mylėti reiškia glostyti naujagimį kūdikį ir jį auginti? Tikrai taip, bet jis užaugs Stalinu ir bus pats prakeiktas ir tu būsi prakeiktas dar labiau. O gal mylėti reiškia kūdikį papjauti, juk tada užkirsi kelią Stalinui atsirasti? Padarysi tai jo paties labui, vykdysi gėrį taip sakant? Bet tuo, kad tau gimė toks kūdikis, kurį reikia papjauti, tu jau prakeiktas, nes jis gimė tam, kad tu jį papjautum, t.y. dėl to, kad tu pats esi Stalinas ir monstras, kad tu širdyje neturi meilės. Ką tobulinsi čia? Glostysi kūdikį ir užauginsi, bet paskui įkiši už grotų? Bet ir tai nėra tobulas variantas, ir tai nėra tikra meilė, nes tu neleisi jam pačiam tobulėti, nugyventi savo gyvenimą ir suprasti, kas yra gerai, o kas blogai. O jei leisi jam tobulėti, bet jis paragavęs tamsos, jau niekada nebesugebės išvysti šviesos, argi tai tobulėjimas? Bet per prievartą niekam šviesos neįpirši, o jei tai darysi, tai tave smerks už pamintą laisvę ir tu būsi atsakingas už tai, kad per tave jis tapo smerkėju, o to tikrai nebūtų mylimam vaikui daręs nei vienas mylintis žmogus. Šiame pasaulyje net meilė negali patobulėti, tai ką jau bekalbėti apie bet kokias kitokias dvasines kategorijas.

Šis forumas yra apie dvasinius dalykus Digixai, čia niekam neįdomu, kad su nanotechologijomis tu prigaminsi begalybę maisto ir išgydysi visas ligas. Nanotechnologijos nesukuria meilės ir napanaikina dvasinių kančių.

o geris ir blogis butinas tam kad vyktu kažkoks veiksmas, ta jau ir akmens amžiaus filosofai suprato jei tu panaikinsi geri ir blogi tai neliks jokio veiksmo. o tai yra mirtis.



Kodėl tu apie nematerialius dalykus sprendi tik iš materialisto pozicijos, prie ko čia mirtis? Ar tu turi sąžinę mane kaltindamas tokiais dalykais? Niekada nepropagavau nei mirties, nei bet kokio smurto. Jei taip nori, aš galiu net peržengti savo įsitikinimus ir iš anksto prakeikti visus tuos, kurie bandys kurti pasaulio pabaigą per mirtį, per atominių bombų sprogdinimą. Nes tai blogiausia, kas gali nutikti. Tokie veiksmai ne tik kad nepanaikins žaidimo, o tik padarys jį amžinu ar bent jau gyvu iki kol vėl užaugs mąstančios būtybė. Žaidimas nedingsta dėl to, kad nėra žaidėjų. Žaidimas gali palaukti žaidėjų. Vienintelis būdas sunaikinti žaidimą yra ne sunaikinti žaidėjus, o priešingai, padaryti taip, kad žaidėjai atsisakytų žaisti. Tada žaidimas praranda savo prasmę, savo egzistenciją.

Aš kalbu apie tokio pasaulio koks jis yra pabaigą, bet ne apskritai tokio dalyko, kaip pasaulis pabaigą. Ir jei ir noriu apskritai kokios nors pabaigos, tai tik dvasiniame lygmenyje. Manęs visai nedomina fizinio pasaulio pabaiga ar bet kokia materialių dalykų griūtis ir aš siaubingai priešinuosi, bet kokiems mėginimams ką nors panašaus daryti. Pats baisiausias dalykas yra, kad dėl kažkokių dvasinių pasaulio problemų žmonės turi dar ir fiziškai kentėti. Jau vien dėl to reikia tuos dvasinius šio pasaulio rėmus gerai supurtyti.

O kogi toks materialistas kaip tu Digixai čia iš vis baiminasi? Juk jei nėra nematerialių dalykų, tai mano visos kalbos tėra tik paistalai, nes kalbu apie tai ko nėra. Na, o jei yra nematerialus dalykai, jei yra Dievas, ir netgi jei aš turiu būtent tą tikrą tikėjimą, tai mano siekiami pokyčiai įvyks nematerialiuose dalykuose, o tai materialisto neturėtų niekaip jaudinti. Jam juk tas pats. Dėl to, kas atsitiks dvasinėje sferoje, jam kojytės ir rankytės nepradings.

bent jau as visai nenoriu mirties, as noriu tiesiog gerio ir blogio balanso kad mano laimėjimu ir pralaimėjimu kiekis butu vienodas.


Tu nori gėrio ir blogio balanso, bet jis šiuo metu ir egzistuoja. Netgi tobulas balansas. Tu nori to, kas jau ir taip yra. Vadinasi tas tavo žodis “noriu” nėra troškimas, o tėra konstatavimas tave determinuojančių sąlygų. Tas pats, kaip namo plyta sakytų, jog nori būti plyta, nes tokia yra jos sąlyga, kad ji būtų plyta, nes kitaip jos nebūtų. Tai stagnacija. O štai aš sakau, kad noriu, jog dingtų žaidimas. Aš neigiu savo, kaip žaidėjo esmę, užtai be galo idomu, kas nutiks. Tai troškimas ir kartu judėjimas pirmyn. Kai dings žaidimas, nebebus tokių žodžiu kaip “noriu”, nes jie yra tik žaidimo atributas. Gal būt atsiras kažkokių kitų klausimų, bet tada ir spręsim, kai su jais susidursim.


as butent noriu kad tas zaidimas kuriame esu testusi amzinai o kad jis nensuobostu noriu kad tas zasimas nuolat darytusi sudetingesnis ir jo niekada nebutu imanoma galutinai perprasti.


Kitaip perfrazavus, tu nori kentėti ir vis išradingiau. O aš priešingai, to nenoriu.


as beje neteigsiu kad visi turi buti tokie kaip as, bet tu deja kitu nuomones peripazysti kodel tu nori man uskrauti savo laimes supratima?
as tau savojo jug nekisu, o tik pasakau koks jis yra. o tu nori kad tavo tas pabaisa dievas imtu is mane per preivarta padarytu laimingu pagal tavo recepta.


O kurioj vietoj kada nors tu pajutai kažkokią mano prievartą? Kame tokių nuogastavimų kampas? Nesuprantu. Tikėjime į vieną Dievą nėra vietos netikėjimui, logiškai negali būti. Tai negi tu man nori per prievartą uždrausti linkėti laimės tau??? Bet tokiu atveju, tai tu prievartauji mano tikėjimą. Suprasčiau tave, jei aš kaip koks musulmonų fanatikas fiziškai tave terorizuočiau. Bet to juk nėra. Aš netgi nieko blogo negaliu tau palinkėti laikydamasis savo tikėjimo.

Digixai, tau nelabai sekasi suprasti, kas tai yra "tikėjimas"…. Bandysiu tau paaiškinti… Pagalvok šitaip, ar egyptiečiai tikėjo į žydų Dievą? Ar jie laikėsi to Dievo prisakymų, jam meldėsi? Ne. Ar todėl jie netikėjo, kad nebuvo pagrindo? Bet pagrindas buvo, dar ir koks! Kokių tik stebuklų jie nepamatė, bet vis vien neatsivertė. Visas tas spektaklis, specialiai užkietinant faraono širdį, buvo tik tam ir skirtas. Jei čia tebuvo tik reikalas išvesti žydus iš Egypto žemės, tai jau pirmą dieną galėjo Dievas taip padaryti. Ir vis dėlto egyptiečiai, tiek ir pats faraonas pripažino, kad Dievas yra su žydais. Bet pripažinti Dievą ir tikėti Dievu yra ne vienas ir tas pats. Iš baimės galim pripažinti, bet tikėti ne, nes tikėjimas plaukia iš laisvės ir meilės. Egyptiečiai vis vien liko prie savo dievų, nes tik juos mylėjo, tik juos pasirinko iš laisvės.

Aš turbūt esu vienintelis žmogus kuris siūlo tikėjimą ir suvokia, kas tai yra. Būtent, aš tik pasakau, koks yra mano tikėjimas. Tikrai nėra jokios prievartos. Nes tikėjimo neįmanoma įpiršti, jo neįmanoma per prievartą įgrūsti, netgi gali būti taip, kad žmogus nori įtikėti, deda pastangas, bet nieko neįšeina, nes jam neduota Dievo tikėti taip. Kodėl tu mane sutapatini su Kryžiaus karo misionieriais ar musulmonų fanatikų misionieriais? Tikėjimas nėra žmogaus nuopelnas, tikėjimas yra Dievo dovana. Jei Dievo neduota, tai nieko ir nepadarysi ar prievarta ar gerumu. Suvok pagaliau, kad aš trokštu, jog būtų žmonių kurie tiki taip kaip aš, blogiausiu atveju, kurie iš laisvo pasirinkimo seka manimi, bet tikrai ne apsimetėlių. Apsimetėlių reikia visom kitoms pasaulio religijoms, joms reikia skaičių, o man reikia tikėjimo. Aš paskleidžiu savo mintis, bet kartu nelabai tikiuosi, kad jas perskaitę žmonės būtinai tuo tikės, nes bus tik kaip Dievas panorės.

Tai va, pagal mano supratimą per prievartą nieko laimingu negali padaryti. Kai aš linkiu tau laimės, aš trokštu, kad tu gautum tikėjimą. Tik tikėdamas gerąjį Dievą tu būtum laimingas mano supratimu. Tikėjimas ateina iš laisvės, o ne iš prievartos. Tai jei tu pats laisvai nepajusi tikėjimo, tai ir tebūnie. Neduok Dieve, kad tu žvelgtum į tą patį Dievą kaip ir aš, bet su nuoskauda, nes pajutai prievartą. Taip būtų subjaurotas gerojo Dievo vaizdas mano akyse. O aš nenoriu, kad tu suterštum mano Šventyklą. Geriau jau lik už Šventyklos ir sau žinokis. Ir tas Dievas, kurį tu čia vis keiki yra tikrai ne tas pats į kurį aš tikiu, nes tu gerojo Dievo nepažinai, todėl ir pasakyti apie Jį nieko negali. Todėl eik sau ir būk ramus, nes nieko tau niekada neatsitiks per prievartą nuo gerojo Dievo, apie kurį aš rašau pagal savo tikėjimą „kaip noriu, kad būtų“.

Biblijoje yra geras posakis: „uolumas dėl tavo namų sugrauš mane“ (Jn 2,17). Šventyklos išvalymas reiškia, jog kažkas yra išmetamas į paribį. Tai didžiausia kankynė šventajam, nes sudrebinami jo tikėjimo pamatai. Jei žmogus pats atsisako pripažinti tai, ka jam geriau ir toliau netiki, t.y. smūgis šventojo tikėjimui geruoju Dievu. Turbūt maloniau būtų, kad žmonės šventykloje būtų per prievartą suginti, juk viskas dėl jų pačių gerovės. Tačiau yra kitaip. Šventykla turi būti švari. Tai yra uolus ir nepailstamas darbas ją išlaikyti švarią. Turi taip skelbti tikėjimą, kad žmogus ne tik ateitų į šventyklą, bet dar ir būtų švarus. Jėzus išvarė turgininkus ir tai labai išgasdino vyriausiuosius kunigus ir Rašto žinovus, nes „visa minia stebėjosi jo mokslu, todėl anie ieškojo būdo jam pražudyti“ (Mk 11, 18). Psalmių knygoje 69 psalmės 9 eilutėje yra taip parašyta: „Nes uolumas tavo namams sugraužė mane, ir įžeidimai tų, kurie tave įžeidžia, krito ant manes“. Išvaryti turgininkai pyko, kad jiems neliko vietos šventykloje, o vyriausieji kunigai, kaip ir dabartiniai religijų lyderiai labiausiai suinteresuoti yra pasekėjų skaičiais ir pajamomis, todėl jiems Jėzaus „uolus darbas“ kėlė tiesioginę grėsmę. Ir visgi, ne tai jaudino Jėzų ar jaudina kiekvieną tikintįjį, tarsi jiems rūpėtų, kas ten ant jų pyksta ar ką ruošiasi jiems negero padaryti. Šventiesiems daug labiau skauda dėl to, kad žmonės jų tarsi negirdi, tarsi pats Dievas būtų juos specialiai „apglūšinęs“, o juk tikim į gerąjį Dievą, tai kaip čia yra? Turim nešvarius žmones vyti lauk iš šventyklos, bet tai darom su skausmu širdyje, nes kas jų laukia už šventyklos ribų??? Aš ieškau būdo, kaip visus žmones atsigabenti į šventyklą, kad nei vieno neliktų lauke, ten „kur dantų griežimas“. Taip jau yra, kad žmonės braunasi į gerojo Dievo šventyklą paprastai tik iš baimės, prievartos ar net piktų ketinimų, t.y. jie ateina labai purvini. Tačiau švarus tik tas, kuris ateina savo noru, iš meilės tikėjimo Dievu, tokio širdyje (Šventykloje) yra gerasis Dievas.

Gerojo Dievo šventykloje „žaidimo“ tikrai nėra, toks yra mano laimės receptas, bet tu kol kas esi už Šventyklos ribų, todėl tavęs neturi jaudinti tas receptas. Nežinau, kaip bus tau, ar tu įtikėsi, ar ne. Žinau tik, kad į Šventyklą neįmanoma patekti per prievartą ar suktumą.Tačiau žinau ir tai, kad tu bet kada gali į ją užeiti savo noru.

Tai yra kažkokia nesuvokiama paslaptis ir kartu stebuklas, kaip Dievas suderins „žaidimo“ sugriovimą su tavo noru toliau žaisti. Jei mano tikėjimas tikras, tai aš jei ne gyvas būdamas, tai bent jau po mirties kažkada turėčiau pamatyti, kaip objektyviai pasikeičia visas pasaulis, kaip nebelieka „žaidimo“, todėl man be galo kvaili atrodo tavo siūlymai prisiryti narkotikų ar žudytis. Tai rodo, kad tu nesistengi suprasti apie ką aš rašau. Kita vertus, nežinau ką ir galvoti apie tave. Tau juk žaidimo pabaiga būtų katastrofa. Užtat ir sakau, kad susidūriau su nesuvokiama paslaptimi.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

AnkstesnisKitas

Grįžti į DIGIX ir KYRAS1 diskusija

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron