Kataliku baznyios esme.

Religija.lt gimusios diskusijos pratęsimas

Re: Kataliku baznyios esme.

Standartinė Kyras1 » Šeš Rgp 29, 2009 6:36 pm

PVZ islamas irgi tiki jezumi bet tai ju nedaro krikscionimis.


Jie nėra krikščionys nes jų religijoje Jėzui tenka tik epizodinis vaidmuo.

Šiaip, pas juos nėra Jėzaus mirties ant kryžiaus, nėra prisikėlimo, kuris tradiciniams krikščionims yra kertinis tikėjimo dalykas. Nesu ekspertas, bet rodo, kad Jėzus yra Korane tik tiek aprašytas, kiek Muhamedas turėjo apskritai žinių apie jį iš kažkokių pseudokrikščioniškų sektų, kurios nepripažino Jėzaus nukryžiavimo, o tuo pačiu aišku ir jo prisikėlimo. Muhmedas galėjo net fiziškai nežinoti, kas yra pagrindinės šakos krikščionys ir ką jie teigia. Jo tikslas buvo skelbti, jog yra vienas Dievas ir kad judėjai bei krikščionys irgi tiki į tą patį (nors aišku jo paties religija, kaip kelias link to vieno Dievo yra ypatingiausia, nes jis paskutinis pranašas). TAČIAU tai nereiškia, jog Koranas tėra tik kažkokio žmogaus pramanai. Tiesiog Rašytojas norėjo, kad Muhamedas būtent tokią žinią apie Jėzų skleistų miliardams žmonių. Čia tikrai ne Muhamedo bėda. Rašytojas galėjo parašyti, jog Muhamedas tai pats išmąstė, tačiau panašu, kad šiuo atveju parašė, kad Muhamedui taip pasakė sektantai. Nu koks skirtumas kaip atsitiko, svarbu, kad atsitiko, todėl geriau ieškoti rezultato. O kodėl Rašytojo valia vieni milijardai žmobnių sužino vienokią istoriją api Jėzų, o kiti milijardai- kitokią, reikėtų gylintis. Galbūt temoj "Dievo psichologija" :)


“krikščionybe remiasi gazdinimais ir pragaru, visas tikejimas jezumi jug ten tik is baimes.”


Primityviems žmonėms primityvus skelbimas. Labiau pažengusiems yra pažangesnių būdų įteigti krikščionišką tikėjimą. Krikščionybės skelbimas gali būti visoks, priklauso nuo to, ką akcentuosi.

“kiek suprantu tavo tikejimas nereikalauja tiketi jezumi, o pakanka elgtis pagal jo pamokymus.
o tai didžiulis skirtumas.”


O kaipgi vykdysi pamokymus, jei netikėsi tuo kuris juos duoda. Štai aš tai suprantu, kad jei tiki į Jėzų, tai tą tikėjimą įrodai ir pats sau ir kitiems vykdydamas pamokymus. O jei tik sakai, kad tiki, ar to užtenka? Tada išeitų, kad į Rojų keliaus net ir gudrus laicistas, kuris sakys “Objektyviai nepaneigta, todėl tikėtina, kad Jėzus egzistavo, tikėtina, kad mirė ant kryžiaus ir prisikėlė”. Aš tikėjimą suprantu, ne kaip “tikėtinumą” ar “užsiangažavimą”, o kaip tam tikros pozicijos užėmimą iš dviejų lygiaverčių.

Žmonės atrodo nelabai supranta, ką reiškia stipriai tikėti. Jie nenori priimti savo apgailėtinos būklės, kuri kyla dėl to, kad niekuo negali būtų tikras. Jų supratimas yra toks: jei tikrai sau į galvą įsikalsiu, kad galiu eiti vandeniu ir tuo tikėsiu, nesuabejosiu, tai juo ir eisiu neskęsdamas. Tai išeitų, kad turi visiškai išnaikinti abejonę, o tai objektyvaus realybės vertinimo atmetimas. Užtat niekas iš mūsų ir nevaikšto vandeniu, nes realybės nenugalėsi ją neigdamas.

Bet juk abejonė tai žmogaus, kaip protingos būtybės įrodymas. Mano tikėjime abejonė yra kertinis. Dėl abejonės ir yra įmanomas tikras tikėjimas, o ne koks nors pseudotikėjimas - "tipo" žinojimas. Aš abejoju ar galima žinoti, tai ko neįmanom žinoti, pavyzdžiui žinoti ar yra Dievas. Tačiau tikėjimas tikrai nėra tarpinė stotis tarp nežinojimo ir žinojimo, tai nėra tikėtinumas. Tikėjimas tai nėra ir įsitikinimas kad esi teisus, bet tai yra daugiau kliovimasis, kad tai ką darai ir ką nori daryti yra teisinga. Tačiau negalima sakyti, kad tikėjimas tai tas pats kas pasitikėjimas, nes nėra pagrindo jokiam dalykui, kad galėtum pasitikėti juo, tik ne šiame gyvenime. Taigi susumuojant tikėjimas nėra didesnis pas tą kuris tikėti kažką “už” argumentų turi daugia nei “prieš” argumentu, ar labiau įsitikinęs yra, ar labiau pasitiki. Tikėjimo poziciją renkamės pagal savo supratimą, nes nėra jokių įrodymų ir visa tai vyksta abejonės akivaizdoje. O ir turint tikėjimą nėra blogai, nuolat abejonės būdu pasitikrinti ar tai yra geras,teisingas, tikras ir pan. tikėjimas.

Jėzus sakė, kad tas kuris bent truputėli tikėjimo turi gali jau kalnus stumdyti. Tai pirmyn, tegul kas nors pastumia kalną dėl to, kad yra visiškai įsitikinęs kad tai gali padaryti, arba tas kuris visiškai pasitiki šiuo Dievo pasakymo tikrumu, tačiau paties tikėjimo neturi. Pimasis nepastums, nes materialios realybės neapgausi užsimerkdamas, antrasis papraščiausiai jau neturi tikro tikėjimo, tai ir pasitikėti jam Dievu nebėra ko.

Šv. Paulius tap rašo 1 laiško Korintiečiams 13:2 “jei turėčiau visą tikėjimą, tokį, kad galėčiau perkelti kalnus, bet jei neturėčiau meilės, aš būčiau niekas”. Toliau 13:7 “Ji {meilė} viską pakelia, viską tiki, viskuo viliasi, viską ištveria”. Akivaizdu, kad jei nori stumdyti kalnus tai turi turėti tokį tikėjimą, kaip Jėzus, kuris apie tai kalba. Jėzus akcentuoja meilę, be kurios tikėjimas yra tuščias, o realiai tai reiškia, kad be meilės nėra tikėjimo, nes tikėjimas arba yra arba ne. Paulius įvardinta situacija yra nereali (neįmanoma turėti tikėjimą, bet neturėti meilės), bet didaktiškai tinkama minčiai apie meilės svarbą sustiprinti. Vadinasi kalnus stumdys tas, kuris turės meilės bent truputi (štai kur pakrypsta paslaptis).

Jėzaus siūlomas tikėjimas tai ne tik forma, bet ir turinys, o turinys yra meilė. Tikėjimas be turinio yra niekas. Juk nesakai vieno žodžio “tikiu”, nes tai nieko nereiškia, bet visada sakai “tikiu kažką”. “Tikiu Jėzų“ reiškia tą pati ką “tikiu meilę” arba dar kitaip “darau meilės darbus”. Taigi, tikėjimas Jėzumi ir tikėjimas jo pamokymais yra vienas ir tas pats dalykas, tu negali jų išskirti.


“tiem kas tiki jezumi galima nebesilaikyti dievo įsakymu jezus duoda teise daryti nusikaltimus. nes uz juos iskart kai paprasai atleidzia.”


Dėl aukščiau įvardinto tikėjimo Jėzumi apibrėžimo, aišku, kad nedarysi kas kyla ne iš meilės, arba tu nesi tikintis. Taigi bet kokiu atveju nedarysi nusikaltimų, tai nėra prasmės kalbėt apie suteikiamą teisę juos daryti. Problema, kad žmonės neišbūna visą laiką tikintys. Gerai yra tai, kad jie visada gali grįžti į tikėjimą atgailos būdu, per Dievo atleidimą. Taigi, nusikaltimas ir tikėjimas yra priešingi dalykai. Žinoma, tokioje situacijoje žmonėms tuoj gimsta sukti sumanymai. Atsiet, truputi pavogsiu, paskui paatgailausiu, o kai “bapkių” nebeturėsiu, vėl pavogsiu. Tačiau kyla klausimas, ar besugebės toks žmogus tinkamai atgailauti. Nes tikra atgaila apima skriaudų atleidimą kitiems, pavogtų daiktų grąžinimą, atsiprašymą už įžeidimus ir svarbiasią NUOŠIRDUMĄ. Manau kad tai būtų per sunku, todėl žmogus kuris turi potencialą tikėti, geriau jau pakentėtų nevogęs.

“nudemes reikalingos tam kad tave privestu to atleidimo prasyti.”

Čia gerai pasakei :) Man irgi atrodo, kad Dievui svarbiau ne įvykis, o to įvykio kontempliacija. Tada išeina, jog atgaila arba neatgailavimas “rules”, o tam kad tai būtų, yra padaroma, kad atitinkamai kažkas atsitiktų. Kam to iš vis reikia? Nežinau dabar. Jei manysiu, kad žinau, parašysiu vėliau.

“beje tu net jezaus pamokymus aiskini remdamasis logika, taip kad pats Jėzus nelabai kam ir reikalingas. Kam reikalingi pamokymai kurie ir taip aiskus?”

Visad maniau, kad tai ką liepia Jėzus nėra jo tuščios užgaidos, o visų pirma yra dėl pačių žmonių gerovės. Džiaugiuosi, kad turiu teoriją, kuri leidžia paiškinti, tai tuo tik geriau.

O Jėzaus pamokymų reikėjo, nes nors tai buvo ir taip aišku, bet žmonėms deja buvo neaišku, jie to nežinojo. Pavyzdžiui, visais laikais objektyvi aiški realybė buvo, kad gyvsidabrio garai daro didžiulę žalą žmonių sveikatai, bet tai deja nebuvo aišku patiems žmonėms, todėl jie gyvsidabriu netgi oficialiai gydydavo :)
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kataliku baznyios esme.

Standartinė Kyras1 » Šeš Rgp 29, 2009 6:48 pm

“kiek suprantu tavo tikejimas nereikalauja tiketi jezumi, o pakanka elgtis pagal jo pamokymus.
o tai didžiulis skirtumas.”


Gal tu turėjai omenyje situaciją, kai kur nors gyvena žmogus, kuris apie Jėzų nė nenutuokia, bet realiai viską daro taip kaip Jėzus moko. Tas žmogus žinoma nesakys „Tikiu į Jėzų Kristų“, bet jo darbai patys bylos apie tokį tikėjimą. Pagal mano tikėjimą, Rašytojas jį myli nemažiau nei kitus.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kataliku baznyios esme.

Standartinė Digix » Šeš Rgp 29, 2009 10:09 pm

O kaipgi vykdysi pamokymus, jei netikėsi tuo kuris juos duoda. Štai aš tai suprantu, kad jei tiki į Jėzų, tai tą tikėjimą įrodai ir pats sau ir kitiems vykdydamas pamokymus. O jei tik sakai, kad tiki, ar to užtenka? Tada išeitų, kad į Rojų keliaus net ir gudrus laicistas, kuris sakys “Objektyviai nepaneigta, todėl tikėtina, kad Jėzus egzistavo, tikėtina, kad mirė ant kryžiaus ir prisikėlė”. Aš tikėjimą suprantu, ne kaip “tikėtinumą” ar “užsiangažavimą”, o kaip tam tikros pozicijos užėmimą iš dviejų lygiaverčių.


jei kazkas man duos pamokyma pasikeisk litus i eurus nes rytoj bus devalvacija", as juo zinma netikesiu, bet pats patyrinesiu situacija ir visai imanoma kad jo patarima ivykdysiu
tas kuria man dave patarima duoda tik ideja kuria man reikia patikrinti paciau ir tada priimti sprendima
pvz as visdelto vykdau dievo isakymus, nors dievu netikiu.
jei as tau patarsiu "nesok is 5 auksto per langa" tai manai irgi įvykdysi, nors ir kiek manimi netikėtumei.

Gal tu turėjai omenyje situaciją, kai kur nors gyvena žmogus, kuris apie Jėzų nė nenutuokia, bet realiai viską daro taip kaip Jėzus moko. Tas žmogus žinoma nesakys „Tikiu į Jėzų Kristų“, bet jo darbai patys bylos apie tokį tikėjimą. Pagal mano tikėjimą, Rašytojas jį myli nemažiau nei kitus.

turejau omenyje tavo ogika kai sakei jog kesryjimas yra kvailas dalykas durnai atrodantis.
jezaus pamokymu mes turetume pagal kriscionybe laikyti ne todel kad tai logiskas bet VIEN del to kad jezus taip nori.
jei jezus panoretu kad trisusikus ant galvos uzsimoves nesiotum tai turetum nesioti.
ir tikrai jezus per daug nesivargina pagrįsti tai ka sako, tiesiog sako mylek savo artima ir tuo baigiasi, toliau ji nepateikia moksliniu studiju kiek % zmoniu kuire myli savo artima gyvena geriaus nie tie kurie nemyli.

bet tavo tieginys kad toki žmogu kurs nežino jezaus bet daro kaip jis nurodė dievas myli yra priešingas krikščionybės mokymui
pagal krikščionybes dogmas jei nesi pasikrisktyjes apie dievo meile pamirsk.

Dėl aukščiau įvardinto tikėjimo Jėzumi apibrėžimo, aišku, kad nedarysi kas kyla ne iš meilės, arba tu nesi tikintis. Taigi bet kokiu atveju nedarysi nusikaltimų, tai nėra prasmės kalbėt apie suteikiamą teisę juos daryti. Problema, kad žmonės neišbūna visą laiką tikintys. Gerai yra tai, kad jie visada gali grįžti į tikėjimą atgailos būdu, per Dievo atleidimą. Taigi, nusikaltimas ir tikėjimas yra priešingi dalykai. Žinoma, tokioje situacijoje žmonėms tuoj gimsta sukti sumanymai. Atsiet, truputi pavogsiu, paskui paatgailausiu, o kai “bapkių” nebeturėsiu, vėl pavogsiu. Tačiau kyla klausimas, ar besugebės toks žmogus tinkamai atgailauti. Nes tikra atgaila apima skriaudų atleidimą kitiems, pavogtų daiktų grąžinimą, atsiprašymą už įžeidimus ir svarbiasią NUOŠIRDUMĄ. Manau kad tai būtų per sunku, todėl žmogus kuris turi potencialą tikėti, geriau jau pakentėtų nevogęs.

nu tai reikia pasitreniruoti atgailavimo, gal ir i teatro bureli galima uzsirasyti :)
tiesiog nera atveju kai zmogus atgailautu, niekada gyvenime del nieko nesu atgailaves iskyrus nebent gaila kad savo reputacija susigadini.
tiesa zmones vaidinti sugeba ir taip neblogai, jug koks alkoholikas kai prasideda pagirios nuoširdziai kartoja net sau kad daugiau nebegersiu, bet cia pat vakare vel voliojasi gatveje.
nemanau kad tokiam zmogui bus probelmu pergudrauti jezu beje jei tu koki zudika imesi i katila su smala, tai tas nusirdziai atgailaus del savo darbu. klausimas yra tik priezastis del to jis atgailaus.

manau nesigincysi kad tu neprivesri zmogaus uzjausti kita arba kazkam padeti jei jis to nenori.
zinoma galima gazdinti kad senas pirdalius is dangau tave nuolat stebi ir uzsirasineja. kad veliau i katila su slamal ikistu.
todel apsimetinek kad esi geras vaidink kad myli jezu, ir atseit atgailauji del savo blogu darbu.

bet kas is to? jug visa ta atgaila yra grynas melas, tik vaidyba ir baimes.

Jėzaus siūlomas tikėjimas tai ne tik forma, bet ir turinys, o turinys yra meilė. Tikėjimas be turinio yra niekas. Juk nesakai vieno žodžio “tikiu”, nes tai nieko nereiškia, bet visada sakai “tikiu kažką”. “Tikiu Jėzų“ reiškia tą pati ką “tikiu meilę” arba dar kitaip “darau meilės darbus”. Taigi, tikėjimas Jėzumi ir tikėjimas jo pamokymais yra vienas ir tas pats dalykas, tu negali jų išskirti.


nu tai gerai bet kam meilei reikia to jezaus? tu ir taip gali is meiles daryti gerus darbus.
bet kad va jezuas kriscionybei visdelto reikia kad zmones priverstu myleti.

cia mazdaug kaip susigauciaus sau gatveje mergina ir sakau va arba mane dabar pamylėsi arba peiliuku per gerkle brukštelėsiu.
ir ka, mylės mane vargšė jei gyvybe bus svarbi.

jezus elgiasi lygiai taip pat atseit mylekite mane tada savo tetukui pasiulysiu necirskinti jusu pragare.
tai kur cia tas turinys as matau tik vaidyba. zinoma kai kurie matydami kiek daug gerbeju turi tas sadistas jezus gal pagalvos kad jis gal tikrai geras.
bet manau tada reiketu pradeti nuo to kad duoti zmonem laisve pasirinkti, o ne reikalauti meiles iremus peili i kakla
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Re: Kataliku baznyios esme.

Standartinė Kyras1 » Sek Rgs 13, 2009 6:54 pm

“tas kuria man dave patarima duoda tik ideja kuria man reikia patikrinti paciau ir tada priimti sprendima, pvz as visdelto vykdau dievo isakymus, nors dievu netikiu.”


O kaip tu patikrinsi ar yra kas po mirties, ar yra pragaras? Kadangi negali patikrinti ir nesi tikras, kaip viskas yra ištikrųjų, esi priverstas prisiimti kurią nors poziciją, t.y. tam tikrą tikėjimą. Aš pavyzdžiui priimu Jėzaus duotą tikėjimą.

jezaus pamokymu mes turetume pagal kriscionybe laikyti ne todel kad tai logiskas bet VIEN del to kad jezus taip nori.”


Taip jau yra, kad Dievo įsakymai sutampa su nauda mums patiems. Gali žvelgt iš kurios nori pusės - ar mes laikomės įsakymų, nes jie mums naudingi, ar laikomės, nes Dievas to reikalauja, esmės nekeičia. Jėzaus pamokymai skirti išimtinai mūsų pačių labui. Pamokymai plaukia iš meilės. Jėzus triusikų ant galvos neliepė nešioti, nes tai neduoda žmogui jokios tikros naudos bent jau šioje istorijoje .

Kaip tu įsivaizduoji 100 proc. pagrindimą pamokymams, juk tada reikėtų atversti visas kortas ir nebeliktų istorijoje tariamos “laisvos valios”. Jėzus juk yra Dievas. Kadangi aš nesu Dievas jokiame asmenyje, aš galiu rašyti pagrindimą, nes mano pagrindimas, net jei yra ir tikras, negali iki galo panaikinti “laisvos valios” iliuzijos. Visada atsiras žmonių kurie manimi abejos, nes aš nesu Dievas, o rašau apie dieviškus dalykus.

“bet tavo tieginys kad toki žmogu kurs nežino jezaus bet daro kaip jis nurodė dievas myli yra priešingas krikščionybės mokymui”


Pavyzdžiui, Jobas nebuvo nei žydas, nei krikščionis, bet Dievas juo pasigėrėjo. Žmogus kuriam krikštas nėra prieinamas dar nėra pasmerktas. Krikštas sustiprina sielos teisumą, bet nėra vienintelė teisumo priežastis.

“ jei tu koki zudika imesi i katila su smala, tai tas nusirdziai atgailaus del savo darbu. klausimas yra tik priezastis del ko jis atgailaus.”


Žinoma, kad atsiduręs degančios smalos katile nuoširdžiai atgailaus, tai akivaizdu. Užtat yra geriau suspėti paatgailauti dar neatsidurus katile. Toliau vertinimai priklauso nuo tikėjimo. Jei katilas yra amžinas, tai jau yra pragaras ir katilo atgaila nieko verta. Tačiau pagal mano tikėjimą katilas nėra amžinas, todėl laikinas katilas yra žmogui tik į naudą, nes žmogus vis dar gali atlikti atgailą ir nusiplauti nuodėmes.


“todel apsimetinek kad esi geras vaidink kad myli jezu, ir atseit atgailauji del savo blogu darbu.”


(Žvelgiant iš istorijos perspektyvos) Tai užsirašys papildomai dar ir tai, kad tu apsimetinėji, t.y. esi apgavikas.
(Žvelgiant iš Rašytojo perspektyvos) Tai būtų dar kvailiau personažui daryti, nei visai nieko nedaryti. Tai dvigubas apkvailinimas.

“bet kas is to? jug visa ta atgaila yra grynas melas, tik vaidyba ir baimes.”


Čia tau tik taip atrodo, nes nesi niekada nuoširdžiai atgailavęs, pat juk pripažinai.

“nu tai gerai bet kam meilei reikia to jezaus? tu ir taip gali is meiles daryti gerus darbus.
bet kad va jezuas kriscionybei visdelto reikia kad zmones priverstu myleti.”


Todėl, kad be tikėjimo į Jėzų tu neilgai darysi tuos gerus meilės darbus. Pirmas išbandymas, pirmi sunkumai ir atkrisi. Jėzus Kristus reikalingas jau vien kaip orientyras, kaip būdas pasitikrinti save, iškęsti bet kokias kančias, laiminti savo priešus ir tt.

“jezus elgiasi lygiai taip pat atseit mylekite mane tada savo tetukui pasiulysiu necirskinti jusu pragare.”


Perfrazuočiau taip – “žmonės mylėkite save ir vieni kitus, nenaikinkite savęs, tai ir būsite mylimi ir nenaikinami.”

“bet manau tada reiketu pradeti nuo to kad duoti zmonem laisve pasirinkti, o ne reikalauti meiles iremus peili i kakla”


Bet juk ir turi pasirinkimą, turi tariamą “laisvą valią”. Jei tau nepasakytų, koks atpildas tavęs laukia sekančią dieną ar po mirties, tai kaip tik neturėtum galimybės spręsti dėl norimų padaryti poelgių nešališkai, tu juos tiesiog darytum ir tiek. Kita vertus, juk Jėzus neapsireiškė 100 proc. visiems kaip Dievas. Tu visada gali abejoti jo “peiliu” kai abejoji ar Jis pats iš viso yra Dievas ir ar turi bent kiek pagrindimo jo žodžiai apie tai, kas mūsų laukia. Matai, viskas istorijoje yra tobulai subalansuota, kad tik žmogus galėtų manyti, jog turi laisvą valią.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kataliku baznyios esme.

Standartinė Kyras1 » Pir Rgs 14, 2009 12:09 am

Pažiūrėkim ką apie krikštą teigia pati Katalikų Bažnyčia savo katekizme

VI. Krikšto būtinumas
1257 Pats Viešpats tvirtina, kad Krikštas yra būtinas išganymui.56 Todėl Jis paliepė savo mokiniams skelbti Evangeliją ir krikštyti visų tautų žmones.57Krikštas yra būtinas išganymui tų žmonių, kuriems buvo skelbiama Evangelija ir kurie galėjo to sakramento prašyti.58 Bažnyčia nežino kito būdo amžinajai laimei pasiekti kaip tik Krikštą; dėl to ji stengiasi būti ištikima Viešpaties priesakui ir pasirūpinti, kad atgimtų „iš vandens ir Dvasios“ visi, kurie tik gali būti pakrikštyti. Dievas išganymą susiejo su Krikšto sakramentu, bet Jis pats nėra savo sakramentų surištas.

1258 Bažnyčia visada buvo tvirtai įsitikinusi, kad žmonės, kurie miršta dėl tikėjimo dar negavę krikšto, jau yra pakrikštyti savo mirtimi už Kristų ir su Kristumi. Tas kraujo krikštas, kaip ir troškimo krikštas, nebūdami sakramentai, duoda Krikšto vaisių.
1259 Katechumenams, mirštantiems iki krikšto, jų aiškus troškimas jį gauti, sujungtas su gailesčiu už nuodėmes ir su meile, užtikrina išganymą, kurio jie negalėjo gauti sakramentu.
1260 „Kadangi Kristus numirė už visus ir galutinis žmogaus pašaukimas iš tikrųjų tėra vienas, būtent dieviškas, tai turime pripažinti, jog Šventoji Dvasia suteikia visiems žmonėms galimybę vien Dievui žinomu būdu įsijungti į šią velykinę paslaptį.“59 Kiekvienas žmogus, kuris, nepažindamas Kristaus Evangelijos ir Jo Bažnyčios, ieško tiesos ir klauso Dievo valios tiek, kiek ją suvokia, gali būti išgelbėtas. Galima manyti, kad tokie žmonės aiškiai trokštų Krikšto, jei tik žinotų, kad jis yra būtinas. 1261 Be krikšto mirusius kūdikius Bažnyčia gali tik pavesti Dievo gailestingumui; tai ji ir daro per jų laidojimo apeigas. Didis gailestingumas Dievo, „kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti" (1 Tim 2, 4), ir švelni Jėzaus meilė vaikams, skatinusi Jį sakyti: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite“ (Mk 10, 14), suteikia mums vilties, kad yra išganymo kelias ir be krikšto mirusiems kūdikiams. Juo labiau Bažnyčia įsakmiai ragina netrukdyti vaikeliams gauti šventojo Krikšto dovaną ir nueiti pas Kristų.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kataliku baznyios esme.

Standartinė Digix » Pir Rgs 14, 2009 2:50 am

O kaip tu patikrinsi ar yra kas po mirties, ar yra pragaras? Kadangi negali patikrinti ir nesi tikras, kaip viskas yra ištikrųjų, esi priverstas prisiimti kurią nors poziciją, t.y. tam tikrą tikėjimą. Aš pavyzdžiui priimu Jėzaus duotą tikėjimą.
nebutinai, as galiu nieko nesirinkti busiu ateistu :)


Kaip tu įsivaizduoji 100 proc. pagrindimą pamokymams, juk tada reikėtų atversti visas kortas ir nebeliktų istorijoje tariamos “laisvos valios”. Jėzus juk yra Dievas. Kadangi aš nesu Dievas jokiame asmenyje, aš galiu rašyti pagrindimą, nes mano pagrindimas, net jei yra ir tikras, negali iki galo panaikinti “laisvos valios” iliuzijos. Visada atsiras žmonių kurie manimi abejos, nes aš nesu Dievas, o rašau apie dieviškus dalykus.

paprastai, ta daro mokslininkai jezaus taisykles yra pagrinziamos matematiniu modeliavimu, nors jos ne visai optimalios.
su laisva valia tai netui jokio rysio tai dyrna ekonomika ir matematika galime ivertinti ivairius taisykliu modelius ir ziusti kurie is ju efektyviausiai leidzia pasiekti tiksla.

Pavyzdžiui, Jobas nebuvo nei žydas, nei krikščionis, bet Dievas juo pasigėrėjo. Žmogus kuriam krikštas nėra prieinamas dar nėra pasmerktas. Krikštas sustiprina sielos teisumą, bet nėra vienintelė teisumo priežastis.

nu tai kas gerai kad zmogeliui pasiseke bet jezus tai iskeliavo i dausas dabar tu jau taip lengvai neprasmuksi. vadiansi kelausi i pragara.

Žinoma, kad atsiduręs degančios smalos katile nuoširdžiai atgailaus, tai akivaizdu. Užtat yra geriau suspėti paatgailauti dar neatsidurus katile. Toliau vertinimai priklauso nuo tikėjimo. Jei katilas yra amžinas, tai jau yra pragaras ir katilo atgaila nieko verta. Tačiau pagal mano tikėjimą katilas nėra amžinas, todėl laikinas katilas yra žmogui tik į naudą, nes žmogus vis dar gali atlikti atgailą ir nusiplauti nuodėmes.

o idomu ka tada pasakysi apie musikaltelio kuris stovis kartuvese su kilpa ant kaklo atgaila?
jis dar gyvas, jam neskauda atgailauti nera jokio fizinio pagrindo. bet jis zino kad po sekundes taps lavonu.
arba nereikai net katuvese buti galima kalejimo kameroje.

tai cia lygiai tas pats, tau pasako kad tu jau pasmerktas, viskas dabar pasinaudok vaisduote kad suprastum kas bus po 40 metu kai mirsi, ar tai didelis skirtumas jei tu del to katilo su smala baimes pradesi atgailauti pries 50 metu ar pries 5 minutes?

(Žvelgiant iš istorijos perspektyvos) Tai užsirašys papildomai dar ir tai, kad tu apsimetinėji, t.y. esi apgavikas.
(Žvelgiant iš Rašytojo perspektyvos) Tai būtų dar kvailiau personažui daryti, nei visai nieko nedaryti. Tai dvigubas apkvailinimas.

bet jug visi tai daro !! beveik visu atgaila yra apsimestine nes ji kyla del baimes o ne del to kad zmogui tikrai galia del to ka jis padare.


Čia tau tik taip atrodo, nes nesi niekada nuoširdžiai atgailavęs, pat juk pripažinai.

nesu nieko tokio padares del ko reiketu atgailauti

Todėl, kad be tikėjimo į Jėzų tu neilgai darysi tuos gerus meilės darbus. Pirmas išbandymas, pirmi sunkumai ir atkrisi. Jėzus Kristus reikalingas jau vien kaip orientyras, kaip būdas pasitikrinti save, iškęsti bet kokias kančias, laiminti savo priešus ir tt.
kuo tas jezus cia pades? smalos katiliuka parodys ar kaip kitaip?
kazkaip niekas is kriscioniu savo prieu nelaimina ir del ju kanciu nekencia o atbulai savo priesus kankina ir zudo.


Perfrazuočiau taip – “žmonės mylėkite save ir vieni kitus, nenaikinkite savęs, tai ir būsite mylimi ir nenaikinami.”
tokai minciai pritariu, bet taip jezus nesake. ir baznycia to nesako

Bet juk ir turi pasirinkimą, turi tariamą “laisvą valią”. Jei tau nepasakytų, koks atpildas tavęs laukia sekančią dieną ar po mirties, tai kaip tik neturėtum galimybės spręsti dėl norimų padaryti poelgių nešališkai, tu juos tiesiog darytum ir tiek. Kita vertus, juk Jėzus neapsireiškė 100 proc. visiems kaip Dievas. Tu visada gali abejoti jo “peiliu” kai abejoji ar Jis pats iš viso yra Dievas ir ar turi bent kiek pagrindimo jo žodžiai apie tai, kas mūsų laukia. Matai, viskas istorijoje yra tobulai subalansuota, kad tik žmogus galėtų manyti, jog turi laisvą valią.

ar kai vagis tai iremes i kakla peili laikys sakydamas "atiduok pinigus" tai tu kaip teisme sakysi kad laisva valia juos atidavei ar kad tave priverte?
nelabai kokis pasirinkimai. beje koks tikslas i pragara kazka isvis siusti amžinoms kančioms?
taigi smala kainuoja o ugnimi geriau salancius apšildyti, nei ten beprasmiškai kazka deginti.
kodel negalima tu kurie netinkami tiesiog sunaikinti? jug taip pigiau.

ka reikia galvoti apie dieva kuris tiek vargo kurdamas idealia baisiu kankinimu vieta kur nusius visus?
manau sadistas :)
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Re: Kataliku baznyios esme.

Standartinė Digix » Pir Rgs 14, 2009 3:02 am

Pažiūrėkim ką apie krikštą teigia pati Katalikų Bažnyčia savo katekizme

tavo atsakymas neatsako apie tai kas bus tiems kurie apie jezu nieko negirdejo ir apie vaikus del kuriu niekas neismelde.

bet naudojantia paprasta logika galime spresti taip:
remiantis tuo sakiniu:
suteikia mums vilties, kad yra išganymo kelias ir be krikšto mirusiems kūdikiams.
tai cia labai neasikus atsakymas vadinasi visdelto nera garantijos kad jei nedavei kunigui kysio tavo vaikas netaps rekianciu kepsniu pragare.
tada visdelto neaisku kodel jis viena kita nekalta vaika viSdelto kankins, kuo jie nusikalto? ir kaip pasirinks kieno pasigailėti o ko ne?
tokiu svarbiu klausimu reikia tikslesnio atsakymo nes nuo to priklauso dievo teisingumas.

deja matau bažnyčia negali tiesiogiai atsakyti nes tai panaikintu kristo būtinybe, arba pademonstruotu baisu dievo ziauruma.
todel pasirinko "galbut"
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Re: Kataliku baznyios esme.

Standartinė Kyras1 » Šeš Spa 10, 2009 11:52 pm

“nebutinai, as galiu nieko nesirinkti busiu ateistu”


Teisybė. Nors buvimas ateistu yra pasirinkimas pozicijos netikėti Deivą, bet ten vartojau žodį turėdamas omenyje “tikėjimo pozicija”, t.y. kalbama apie skirtingas pozicijas, kurias gali prisiimti tikintys į Dievą. Buvimas ateistu neišreiškia šiuo atveju jokios pozicijos. Beje, ateistas gali būti bent jau ramus dėl to, kad jis nėra antikristas, nors gal jam tai apskritai mažai ką reiškia.

Problema atsiranda čia - o kas jei Dievas tikrai yra? Kas tada bus su ateistu?

Ar yra Dievas ar ne gali paaiškėti jau po mirties. Tada ateistas automatiškai priims kažkurią tikėjimo poziciją, nes be pozicijos bus neįmanoma būti. Bijau, kad greičiausiai ateistas priims antikristo poziciją. Nes pozicijos pasirinkimas iš principo juk yra nulemtas žmogaus gyvenimo iki mirties. O dažnas ateistas praktikoje daro tuos pačius darbus, ką ir antikristas, skirtumas tik kad daro dėl neišmanymo, o ne iš blogio.


“paprastai, ta daro mokslininkai jezaus taisykles yra pagrinziamos matematiniu modeliavimu, nors jos ne visai optimalios”


Jėzaus taisyklės visų pirma yra skirtos elgesiui dvasinėje plotmėje, kurioje negalioja nei fizikos dėsniai, nei kitokie šio materialaus pasaulio apribojimai. Pagalvok pats realistiškai, ar tikrai jei atleisi žmogui, jis materialiame lygmenyje būtinai pasikeis. Siekiamybė juk dvasinėje plotmėje, kad jo siela būtu išganyta.
Gerai pasakyta Izaijo knygoje:
10 Nors ir elgiamasi gailestingai su nedorėliu,
tačiau teisumo jis neišmoksta
,
dorumo šalyje daro jis darbus nedorus,
VIEŠPATIES didybės nemato. (kun.Česlovo Kavaliausko vertimas, Biblija.lt)

Aišku taisyklės skirtos dvasiniam lygmeniui iš principo neblogina galimybių materialiame lygmenyje. Pavyzdžiui, jei atleisi kaltininkui, egzistuoja nemaža statistinė tikimybė, jog tokio tavo elgesio sukrėstas jis pasikeis. Nors akivaizdu, kad žulikas jau dėl to ir yra tapęs žuliku, kad nebegali realizuoti gebėjimo keistis. Tačiau vis vien net ir dvasinės taisyklės vykdymas gali maloniai nudžiuginti realiame pasaulyje, ko nepasakyčiau apie priešingą variantą. Nes jei priešininkui neatleidi, o muši atgal, keršiji, jį persekioji, niekini, tai jis tikrai į geresnį nepasikeis tavo atžvilgiu.

O tie matematiniai modeliai yra šalti modeliai, jie bejausmiai. Aišku kad pagal tuos modelius šiame velnio pasaulyje yra kur kas naudingesnių taisyklių už tas kurias Jėzus davė. Nužudyk pirmas ir tu laimėsi, papirk ir gausi ko nori, į akis šypsokis, už akių apkalbėk ir visi tau bus draugai, jei įmanoma pavok ką nors kai nieks nemato, tai kažką turėsi.

Kita vertus, mūsų aplinka yra kur kas sudėtingesnė nei mums atrodo, nes dvasinis pasaulis yra persidengęs su materialiu, o yra dar ir visokių hibridinių variantų, pavyzdžiui bioenergetinis pasaulis su savais dėsniais. Digix’ai tu gali netikėti Dievu, o kaip dėl tavo tikėjimo Visata ir jos dėsniais - bioenergetika? Tai jau nėra tik kažkoks nematerialus dvasinis dalykas, o jau sakyčiau kažkos pusiau materialus dalykas. Ir čia net ne visai skaitosi tikėjimo dalyku, nes jis tikrai egzistuoja. Kas idomiausia šio pasaulio dėsniai yra tarytum tarpinis variantas tarp materialių dėsnių ir dieviškųjų dėsnių. Šiame pasaulyje jau Jėzaus pamokymai kur kas labiau pagrindžiami matematiniu modeliavimu. Pavyzdžiui ta pati taisyklė – atleisti priešui. Bioenergetika vienbalsiai sako – neatleisdamas žudai save, tuo tarpu bemaž nepakenkdamas skriaudikui. Bionergetika liepia nepaisant nieko, nesvarbu kas beatsitiktų, būtinai susilaikyti nuo neigiamų minčių ir emocijų, kitaip užklups ligos, nelaimės, kentės vaikai ir tt. Blogiausiu atveju gali paviršiuje akimirksniu supykti, bet širdyje turi nebūti jokio neigiamo nusistatymo. Bjauriausia tai, kad bioenergetikos taisyklės realiai neleidžia žmogui adekvačiai reaguoti į blogį, o liepia tarsi užmerkti akis. Jėzaus nukryžiavimas prasilenkia su bet kokiais bioenergetikos pamokymais. Gaila tik, kad nors bionergetikai mėgsta cituoti Jėzų visur ir visada, bet apie jo nukryžiavimą jiems kalbėti tabu.

Asmeniškai aš žiūriu į bioenergetiką kur kas palankiau nei į materialųjį pasaulį, bet vistiek atsargiai. Jei materialiame pasaulyje žmogus tarnauja egoistiniam pradui, tai bioenergetiniam jis turi tarnauti kolektyvistiniam Visatos pradui, tačiau tai vis vien dar ne visai atitinka tarnavimą Dievui. Visata tai ne Dievas. Tai tik Dievo kūrinys. Individualus egoizmas ten pakeičiamas kolektyviniu egoizmu, kas galbūt yra geriau, bet tikrai nėra tobulai gera.


“o idomu ka tada pasakysi apie musikaltelio kuris stovis kartuvese su kilpa ant kaklo atgaila?
…….ar tai didelis skirtumas jei tu del to katilo su smala baimes pradesi atgailauti pries 50 metu ar pries 5 minutes?”


Bet tokia atgaila ir nėra tikra atgaila, nes tikra atgaila kyla visai ne dėl bausmės baimės.


“nesu nieko tokio padares del ko reiketu atgailauti”


Koks paradoksas išeina :) Nes aš tai tikrai esu daug ko padaręs dėl ko reikėtų atgailauti ir nuolat padarau, nors ir stengiuosi nedaryti. Taigi pagal visą logiką tu būtent turėtum ginti Dievo reikalą, o aš turėčiau ginti savo reikalą ir neigti Dievą :)

O juk jei taip pagalvojus nuodugniau, tai atgailauja tas kuris turi dėl ko atgailauti. Tad jei žmogus neatgailauja vadinasi jis ir neturi dėl ko atgailauti. Iš to išeina, kad atgaila savo esme nėra kažkoks būdas panaikinti nuodėmes, o yra tik tikėjimo į Dievą manifestacija. Ir tai labai suprantama, nes juk ištikrųjų nuodėmių nėra, yra tik jų iliuzija. Tikintysis atgailauja, po to šlovina gailestingąjį Dievą ir nebesuka galvos dėl nuodėmių. Ateistas netiki į Dievą, todėl jis irgi nesuka galvos dėl nuodėmių. :)

“kazkaip niekas is kriscioniu savo prieu nelaimina ir del ju kanciu nekencia o atbulai savo priesus kankina ir zudo.”


Tokie nelabai gali skaitytis krikščionimis, jie tik apsimetėliai …

tokai minciai pritariu, bet taip jezus nesake. ir baznycia to nesako


O kaipgi 10 Dievo įsakymų? Jie skirti žmogaus gerovei ir jei žmogus jų nesilaiko tai pats save ir nubaudžia.

“ar kai vagis tai iremes i kakla peili laikys sakydamas "atiduok pinigus" tai tu kaip teisme sakysi kad laisva valia juos atidavei ar kad tave priverte?”


Sakysiu, kad privertė. Be ką tuo nori pasakyti, ar kad Dievas tokiais metodais elgiasi kai kalbą apie tai kas laukia už nuodėmes? Matai čia neišeina toks palyginimas. Skirtingai nei vagiui, Dievui nebūtina kažko reikalauti, jei jis kalba apie nuodėmes, tai ne tam kad mus priverstų jį mylėti, o tam, kad būtų toliau vystoma istorija, kurios variklis yra laisvos valios iliuzija. O ta istorija yra matyt skirta tik pačiam žmogui, kad jis tiesiog ją nugyventų, galbūt kažką suprastų, išgyventų kažkokias stiprias emocijas.

tavo atsakymas neatsako apie tai kas bus tiems kurie apie jezu nieko negirdejo ir apie vaikus del kuriu niekas neismelde.


Visų pirma ten buvo ne mano atsakymas, o bažnyčios atsakymas, kuri aš radau Katalikų bažnyčios katekizme. Savo nuomonę jau buvau išdėstęs. Pagal mano “tikėjimą, kaip norių kad būtų” net nekyla klausimas dėl tokių dalykų. Visagalis vienas Dievas myli visus. Su krikštu ar be jo visvien visi pagaliau pateks į Rojų pas Dievą. Jei gali krikštykis, jei negali nesisielok, nes tavimi nuolat rūpinasi tie, kurie yra pasikrikštyje. Bet kokiu atveju nugyvensi tokį gyvenimą kokį turi nugyventi. O kas tau skirta nežinai, todėl visada gali permąstyti savo elgesį ir savo veiksmais įrodinėti, kad Dievas yra geras, nes juk taip užrašyta, kad tu darysi.

deja matau bažnyčia negali tiesiogiai atsakyti nes tai panaikintu kristo būtinybe, arba pademonstruotu baisu dievo ziauruma.
todel pasirinko "galbut"


Labai teisingai pastebėta. Taip ir yra. Ir dėl to gaila, nes Bažnyčia tikrai turėtų duoti aiškius atsakymus. Bažnyčia pati save įvarė į akligatvį, o kas trukdo iš jo išsivaduoti? Pirmiausia Bažnyčiai vienąkart reikia apsispręsti ar Dievas tikrai yra visagalis ir tuo pačiu geras, o ne visaip muistytis ir pataikauti visiems iš eilės teigiant, kad žmogus turi laisvą valią. Juk ta laisvos valios doktrina ir atveda į tokias klasikines aklavietes. Ir tokių aklaviečių yra begalė. Čia buvo tik vienas pavyzdys, net nereikėjo toli ieškoti.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kataliku baznyios esme.

Standartinė Kyras1 » Sek Spa 11, 2009 2:02 pm

ATITAISYMAS

Mano cituotos eilutės iš Izaijo knygos 26, 10, yra išverstos ne kun. Česlovo Kabvaliausko, o kun. Antano Rubšio.

Nu faktas yra tas, kad aš nuo šiol visas citatas imu iš Biblija.lt, iš to A. Rubšio ir Č.Kavaliausko vertimo, LVK (katalikų) leidimas 1998 m., kuris skaitosi katalikiškas, o ne ekumeninis.

Nors šiaip lietuviškų vertimų yra ir daugiau, ir kaip esu rašęs nepastebėjau kažkokių ten rimtų skirtumų, skiriasi tik išsireiškimais, bet ne teksto esme...
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kataliku baznyios esme.

Standartinė Digix » Sek Spa 11, 2009 9:30 pm

O dažnas ateistas praktikoje daro tuos pačius darbus, ką ir antikristas, skirtumas tik kad daro dėl neišmanymo, o ne iš blogio.


tau skysktus smeiztas, ateistai nera niekam nieko blogo padare. bent jau daugelis ateistu. tikintieji daug daugiau tinka i antichristo vieta.
beje tu nelabai ismanai kas tas ateizmas yra.

Problema atsiranda čia - o kas jei Dievas tikrai yra? Kas tada bus su ateistu?

nu ir kas tada? nu jei pamatysi kad dievas yr tada ir zinosi kad jis yra o jei tam dievui tai nepatiks tai galima paklausti kodel jis man tada anskcisu nesirode. negi mane kad esu toks imbecilas kad patikeciau kokiu visarijonu ar muchamedu.

O tie matematiniai modeliai yra šalti modeliai, jie bejausmiai. Aišku kad pagal tuos modelius šiame velnio pasaulyje yra kur kas naudingesnių taisyklių už tas kurias Jėzus davė. Nužudyk pirmas ir tu laimėsi, papirk ir gausi ko nori, į akis šypsokis, už akių apkalbėk ir visi tau bus draugai, jei įmanoma pavok ką nors kai nieks nemato, tai kažką turėsi.

tai ka tu sakai rodo jos nieko neišmanai apie materialu pasauli ir tuos saltus modelius. nes tas tavo paminetas principas prie laimejimo neprives. nera viskas taip paprasta.

Digix’ai tu gali netikėti Dievu, o kaip dėl tavo tikėjimo Visata ir jos dėsniais - bioenergetika?

visu pirma mano netikejimas dievu pagrinde pasireiskai ne tai kad netikiu dievu. as netikius kad isvis negyvas akmuo skirais kaskuo nuo gyvo zmogaus. todel zodis buioenergetika yra nesamone, nes zodis bio neturi jokios prasmes gamtoje, tai tik viena is gyvybes formu.

as tiesiog matai kad tu ir daugelis kitu zmoniu yra rasistai, sakykim ka tu manytum apie atveji jei tavo kaimynas butu robotas pdarytas is gelezis ir silicio, ar jam galiotu tavo jezasu nurodyti desniai? ar tu pasigaletum to roboto kaip gyvo zmogaus jei butu toks reikalas?
galu gale ar tavo dievas paimtu to roboto siela pas save i roju?

as daugisua nekencio to tikejimo dievu del jo rasismos ir nazizmo. tikejime dievas nesvarbu, cia visko esme yra tai kad tu save iskeli aukcsiau us visus kitus o tikejimas yra pagrinde tik isitikinimas kad tavo viršenybe yra neabejotinai tikra ir nepaliekama jokiu abejoniu.

Tokie nelabai gali skaitytis krikščionimis, jie tik apsimetėliai …

vadiansi kriscionybe neegzistuoja.

O kaipgi 10 Dievo įsakymų? Jie skirti žmogaus gerovei ir jei žmogus jų nesilaiko tai pats save ir nubaudžia.

Dievo isakymai yra idiotizmas, dalis jus geri kita dalis debiliski. ta abstraktizuota sintetine versija kuria sukure popieziisu neturi nieko panasua i rai ka dievas padiktavo mozei. ir net jei ziuresime i dabartinisu isakymus. ten parasyta nezudyk, bet neduodama teise gintis. parasyta negeis sveimo turto bet neparasyta kad ji galima sazinisngai nuspirkti. taip kad tie isakymai yra vistiek idiotizmas.

Sakysiu, kad privertė. Be ką tuo nori pasakyti, ar kad Dievas tokiais metodais elgiasi kai kalbą apie tai kas laukia už nuodėmes? Matai čia neišeina toks palyginimas. Skirtingai nei vagiui, Dievui nebūtina kažko reikalauti, jei jis kalba apie nuodėmes, tai ne tam kad mus priverstų jį mylėti, o tam, kad būtų toliau vystoma istorija, kurios variklis yra laisvos valios iliuzija. O ta istorija yra matyt skirta tik pačiam žmogui, kad jis tiesiog ją nugyventų, galbūt kažką suprastų, išgyventų kažkokias stiprias emocijas.

Nuodemes cia ni prie ko. kalbama apie tai kad tokiu budu dievas reikalauja meiles.
jei dievas nori jis turi pilna moraline teise, neimti tu kurie jam nepatink i roju ir juos tiesiog sunaikinti be pedsako, niekas del to nieko negaletu prikibti, bet jei jis grasina kad jei manes nemylesite tai prikelsiu jusu lavona ir paskui ji i smala imesiu, tai cia jau tas pats kaip plesikas su peliu.

Visų pirma ten buvo ne mano atsakymas, o bažnyčios atsakymas, kuri aš radau Katalikų bažnyčios katekizme. Savo nuomonę jau buvau išdėstęs. Pagal mano “tikėjimą, kaip norių kad būtų” net nekyla klausimas dėl tokių dalykų. Visagalis vienas Dievas myli visus. Su krikštu ar be jo visvien visi pagaliau pateks į Rojų pas Dievą. Jei gali krikštykis, jei negali nesisielok, nes tavimi nuolat rūpinasi tie, kurie yra pasikrikštyje. Bet kokiu atveju nugyvensi tokį gyvenimą kokį turi nugyventi. O kas tau skirta nežinai, todėl visada gali permąstyti savo elgesį ir savo veiksmais įrodinėti, kad Dievas yra geras, nes juk taip užrašyta, kad tu darysi.

tada tiesiog pripažink kad tu nesi katalikas. ir beje kodel kazkas turi rupintis nesikristyjusiais? tai ka, jei pamirs pasirupinti tai dievas tada i pragara nekalta imes?

Labai teisingai pastebėta. Taip ir yra. Ir dėl to gaila, nes Bažnyčia tikrai turėtų duoti aiškius atsakymus. Bažnyčia pati save įvarė į akligatvį, o kas trukdo iš jo išsivaduoti? Pirmiausia Bažnyčiai vienąkart reikia apsispręsti ar Dievas tikrai yra visagalis ir tuo pačiu geras, o ne visaip muistytis ir pataikauti visiems iš eilės teigiant, kad žmogus turi laisvą valią. Juk ta laisvos valios doktrina ir atveda į tokias klasikines aklavietes. Ir tokių aklaviečių yra begalė. Čia buvo tik vienas pavyzdys, net nereikėjo toli ieškoti.

is to išsivaduoti trukdo popiežiaus neklystamumo dogma. baznyciai yra vienintelis kelias totali mirtis arba gyvenimas melu, nes pasikeitimai uždrausti.
beje jei paznucia priimtu tavo idejas tai jinai prazutu, nes jei nebereikia moketi dvasiniskams kysiu uz dievo malones ir nereiakia pirkti savo vietos danguje tai koks tikslas laikyti kunigus? taigi bažnyčios nebereikia.
jei nori kad butu mokami kysiai butina tureti tinkamus istatymus pagal kuriuos visi yra nusikalteliai ir savo nusikaltimus gali ispikrti atitinkama suma pinigu.
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

AnkstesnisKitas

Grįžti į DIGIX ir KYRAS1 diskusija

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron