Kataliku baznyios esme.

Religija.lt gimusios diskusijos pratęsimas

Re: Kataliku baznyios esme.

Standartinė Kyras1 » Sek Geg 30, 2010 12:31 pm

nu ir kas tada? nu jei pamatysi kad dievas yr tada ir zinosi kad jis yra o jei tam dievui tai nepatiks tai galima paklausti kodel jis man tada anskcisu nesirode. negi mane kad esu toks imbecilas kad patikeciau kokiu visarijonu ar muchamedu.


Prisiminkim Jobo istoriją. Ką Jobas pasakė, kai pagaliau pasirodė Dievas ir prakalbo jam, kaip Kūrėjas? Jobas greit pamiršo visus priešgyniavimus, nors prieš tai ir labai teisus jis jautėsi. Taigi, jis nedelsdamas puolė atgailauti. Man atrodo, kad taip būtų pernelyg paprasta, kaip tu aprašai tą susitikimą. Labai gali būti Digix‘ai, kad tikrasis Dievas skiriasi nuo to, kurį tu pats sau įsivaizduoji. Tave gali net labai nustebinti. Štai kodėl aš nuolat sakau, kad tokiam susitikimui reikia būti itin pasiruošus. Štai kodėl aš akcentuoju itin tvirtą tikėjimą, nes gali susidurti su visokiomis iliuzijomis. Jau esu sakęs, kad tikėjimas tuo tvirtesnis, kuo stipresnės yra abejonės. Nes kuo daugiau abejonių tuo mažiau mes sau leidžiam turėti to tariamo žinojimo ir įsivaizdavimo, kad mes kažką galim patys kontroliuoti. O žmonės taip mėgsta įsivaizduoti, kai jie sako, kad va visą gyvenimą nugyvenau religingai, tai dabar tikrai pateksiu į Rojų. Arba jie sako, kad kaimynas nuolat gyveno nuodėmingai, tai dabar tikrai pateks į Pragarą. Aš bijau, kad tokie žmonės po mirties pateks į tokius „sapnus“, kad prikraus į kelnes iš siaubo. Išvada yra tokia, kad prie Dievo reikia artėti itin atsargiai ir nusižeminusiai objektyviąja išraiška, bet išlaikant nepalaužiamą orumą subjektyviąja prasme, kai laikais visom išgalėm įsikibęs aiškaus tikėjimo.

Pavyzdžiui aš, skirtingai nei tu, nemanau, kad susitikimas su Dievu bus toks paprastas. Aš esu pasiruošęs baisiems sukrėtimams, kai gali paaiškėti, kad aš dėl visko klydau, kad aš buvau tik niekam tikęs nevykėlis, todėl aobjektyviai vertinant esu iš anksto nusižeminęs, tačiau subjektyviai aš turiu begalinį orumą tame, kad esu įsikibęs tikėjimo, jog žmonės neturi kentėti už nieką, jei yra vienas Dievas, kad vardan solidarumo su bet kuria gyva būtybę esu linkęs išsižadėti bet kokių savo tariamų nuopelnų, kad niekada neisiu į Roju, jei bus bent viena siela, kuri atsidūrė pragare. Todėl mane gali į dulkes sutrinti, kankinti, palikti vieną, įrodyti, kad aš neteisus, bet vis vien neatsisakysiu savojo tikėjimo, kad Dievas žmones myli, nes žinau, kad aš myliu žmones, todėl nesvarbu, koks iš tikrųjų Dievas yra.

Kalbant apie Dievo apsireiškimą, tai akivaizdu, kad Dievas mums tiesiogiai nesirodo, nes tokiame būvyje, kokiame esame tai yra tiesiog neįmanoma. Pats pagalvok, juk visas šis pasaulis yra paremtas iliuzija, kad mes patys viską sprendžiam pagal savo valią. Dievas savo akivaizdžiu pasirodymu akimirksniu sugriautų šį pasaulį arba kitaip pasakius, kol šis pasaulis egzistuoja, tol aišku, kad Dievas tiesiogiai dar nebuvo niekada pasirodęs arba netgi tai, jog Jis niekada ir nepasirodys šiame pasaulyje, kol jis netaps kitokiu pasauliu. Pasaulis be Dievo yra toks pasaulis, kuriame Dievo nėra, negali būti, todėl jis negali ir pasirodyti. Pats Dievas taip sutvėrė šį pasaulį dėl mūsų pačių. Reikia gi šitą suvokt pagaliau, kad iš šalies mums niekas neateis pagelbėti, nes tai neįrašyta į šio pasaulio taisykles. Tik mes patys galim sau padėti atsisakydami tikėti iliuzija, kad turim laisvą valią, t.y. kad pasaulyje nėra Dievo.

Aš tikiu kad Dievas yra. Jis duoda apie save žinoti, tačiau tik netiesiogiai, t.y. per pranašus, per regėjimus ir pan. Netiesioginis Dievo pasirodymas nesugriauna šio pasaulio, nes jis nėra niekada akivaizdžiai tikras ir yra paliekama vietos abejonei. Bet tai ne tokia jau baisi problema, daug blogiau yra dėl to, kad mes dar ir nežinom, kuris pranašas kalba Dievo vardu, nes jie vieni kitiems prieštarauja. O dar komplikuočiau yra tai, kad regis nebūtinai jie yra visi melagiai išskyrus vieną. Ir vėlgi, kyla klausimas, ką mes laikome melu? Juk bet kas kuris skelbiasi, kad kalba Dievo vardu nemeluoja, nes Dievas Rašytojas į kiekvieno personažo lūpas įdeda tik tuos žodžius, kuriuos pats nusprendžia. Tai yra turbūt vienintelis teoriškai įmanomas teiginys, kuris niekada nebus melas. Jei jau žmogus sako, kad kalba Dievo vardu, tai taip ir yra. Va šitą dalyką reikia nepabijoti įsisąmoninti, nors jis atrodo itin nemalonus. Mes taip norim save nuraminti, kad prisigalvojam, jog tik viena gali būti tiesa ir netgi esam linkę sunaikinti tuos, kurie kalba kitaip, kad tik tai patvirtintumėm. Deja, yra kitaip ir teks visiems su tuo susitaikyti.

Pranašai yra patys įvairiausi. Jie visi sako tiesa, jog kalba Dievo vardu, bet daugelis iš jų kalba ne tai, kas Dievui vertybiškai patinka. Va čia yra pamatinis skirtumas. Netikri pranašai juk irgi kalba Dievo vardu, bet ne tai, kas Dievui patinka. Kai žydai keliavo į pažadėtąją žemę vienas pranašas vos jų visos tautos neprakeikė, tačiau laiku buvo sustabdytas. Egypto žyniai irgi kurį laiką galėjo varžytis su Moze dėl stebuklų. O kokias galias turi Apreiškimo netikras pranašas?! Neatmestina, jog visais laikais buvo atveju kai netikri pranašai nugalėdavio ir sunaikindavo tikruosius pranašus. Kita vertus prisiminkim, kaip pranašas Elijas padarė varžybas su kitais pranašais ir jas laimėjęs juos visus pats papjovė. Vadinasi galim konstatuoti, jog bet kas kas sakosi kalbąs Dievo vardu tikrai nemeluoja, o tai patvirtina ir tai, jog visi jie savaip galingi. Todėl nepasiduokit iliuzijai, jog būtinai laimi tas kuris teisesnis. Užmirškim filmus su Rembo, Chuck Norisais ir kitais. Taigi atsibuskim iš miego, nes mes, tie geriečiai, esam visiškai neapsaugoti. Juk Hitleris irgi Dievo vardu siuntė žmones į koncentracijos stovyklas. Štai kodėl aš atsargiai žiūriu į žmones, kurie tiesiog tyčiojasi iš tariamų pranašų, tokiu, kaip Visarionas manydami, kad šie tėra niekingi vargšeliai apsimetėliai. Tai, kad mums akivaizdu, jog jis tikrai nėra atgimęs Jėzus, visiškai nereiškia, kad mes galime nusiraminti. Mums turi kilti nerimas, kodėl taip atsitiko, kad Visarionas ištarė tokius žodžius apie save? Kodėl Dievas taip sumąstė ir į ką tai gali nuvesti? Mes tik manom, kad apsišaukėliai yra nieko verti ir jų galima jų nepaisyti, bet pagalvokit, jei jie tikrai būtų nieko verti, jie niekada ir neapsišauktų tuo, ko tikrai verta paisyti.

Supraskit, kad šiame gyvenime žmonės gali veikti tik jau nustatyto formato ir galimybių rolėse. Pavyzdžiui antikristo rolė apima ir didžiulią galią per se . Bauginti mus turi ne konkretūs žmonės, o pasirodančios bauginančios rolės. O ką reikia daryti? Reikia ieškoti būdų, kaip išsilaisvinti iš paties žaidimo, kuriame tarpsta tokios baisios rolės, nes pačiame žaidime mes savaime neturim jokių pranašumų ir viskas yra be galo painu ir sudėtinga. Štai kodėl man šypseną kelia, kaip tu aprašai susitikimą su Dievu. Aš nesunkiai galiu įsivaizduoti, kad tas dievas bus kaip tik Visariono dievas ir ką tada tu jam pasakysi? Atmink, kad visagalis Rašytojas Dievas pats sukūrė tokį personažą, kaip Visarionas, todėl tai tau neturėtų leisti taip atsipalaiduoti. Užmiršk puikybę ir venk tokių paniekinamų išsireiškimų, kaip imbecilas, nes jau juos pasakydamas tu tiesiog atveri savo silpnąsias vietas. Tu nesupranti esmės elementarios dvikovos su kad ir netikru, bet galingu priešu dvasinėje kategorijoje. Jam tik ir reikia, kad tu jį niekintum, nes taip tu prarandi iniciatyvą. Čia tau ne koks Bušido, reikia vadovautis visai kita logika.

Dar, atmink veidrodinio atspindžio principą, jog tai kas su tavim vyksta yra savitai susiję su kažkokia tavo paties esme. Štai daugeliui žmonių nei Visarionas, nei Muchamedas neegzistuoja, jie nieko iš vis nenutuokia, bet tau šitie asmenys yra kažin kodėl savitai svarbūs. Pagalvok, kodėl tau yra skirta sužinoti apie šiuos veikėjus ir pasirinkti būtent tokią būseną jų atžvilgiu, kokią esi pasirinkęs. Beje, polinkis niekinti apsimetėlius kyla iš baimės, jog tu pats klysti dėl tų dalykų, apie kuriuos kalba jie. Būdams tokioje dvasioje, kiokioje esi dabar, nesunkiai būtum visaip mulkinamas ir sukirtinėjamas po mirties, jei tik kam nors to prireiktų.


visu pirma mano netikejimas dievu pagrinde pasireiskai ne tai kad netikiu dievu. as netikius kad isvis negyvas akmuo skirais kaskuo nuo gyvo zmogaus. todel zodis buioenergetika yra nesamone, nes zodis bio neturi jokios prasmes gamtoje, tai tik viena is gyvybes formu.


Niekas ir nekalba apie kažkokius skirstymus. Tiesiog čia kalba ėjo apie dėsningumus, kurie aptinkami gyvų būtybių pasaulyje. Negyvoji gamta dėl to nėra pamiršta. Jos misija yra tarnauti gyvajai gamtai ir ji tai daro. Na, o mes žmonės turėtume pasisaugoti nepadaryti nuodėmės ir prieš negyvąją gamtą. Pavyzdžiui, draudžiama yra savo malonumui gadinti turtą, kažką laužyti, naikinti deginti, tol kol tas daikats vis dar atlieka savąją paskirtį, kuri jam lemta. Negerai yra ir turtu piktybiškai nesirūpinti, pavyzdžiui nekeisti mašinos tepalų. Jei jau turi daiktą, tai turi gerbti jo paskirtį, nes taip Dievo nustatyta, t.y. irgi Dievo kūrinys.

as tiesiog matai kad tu ir daugelis kitu zmoniu yra rasistai, sakykim ka tu manytum apie atveji jei tavo kaimynas butu robotas pdarytas is gelezis ir silicio, ar jam galiotu tavo jezasu nurodyti desniai? ar tu pasigaletum to roboto kaip gyvo zmogaus jei butu toks reikalas?
galu gale ar tavo dievas paimtu to roboto siela pas save i roju?


Robotai neturi sielų. Bet jiems galioja tie patys nurodymai, kaip ir kalbėjau ankščiau apie negyvąją gamtą, t.y. jie gerbtini, kaip ir visi Dievo kūriniai.

as daugisua nekencio to tikejimo dievu del jo rasismos ir nazizmo. tikejime dievas nesvarbu, cia visko esme yra tai kad tu save iskeli aukcsiau us visus kitus o tikejimas yra pagrinde tik isitikinimas kad tavo viršenybe yra neabejotinai tikra ir nepaliekama jokiu abejoniu.


Abejonės lieka. Bet kad nesėdėti besiblaškant ir nieko nedaryti reikia ir truputėlio sąmoningo užsiangažavimo. Pirmiausia pasirenki tikėjimo poziciją iš daugybės vienodai tikėtinų, bet kai tai padarai, turi tikėjimą įtvirtinti angažuotumu. Tiek katalikas, tiek musulmonas, tiek ateistas visi yra vienodai stipriai užsiangažavę, t.y. tikintys savo teisumu. Tu juk irgi esi ne mažiau užsiangažavęs savo ateistišku tikėjimu. Juk tu irgi esi tikintis, tik savaip. O taip yra, nes nei vienas iš mūsų nežino, kaip viskas yra iš tikrųjų. Todėl tenka rizikuoti. Kita vertus, yra dar ir tam tikras vertybinis giluminis aspektas. Pavyzdžiui, jei paaiškėtų, jog Dievo tikrai nėra, aš vis vien nepradėčiau nepaisyti taip vadinamų Dievo įsakymų, jau vien iš principo, nes man nepriimtinas gyvenimas be Dievo ir Jo idėjai priskiriamų vertybių. Vadinasi angažuotumas geriausias yra besąlyginis. O galiausiai net ir nesvarbu, kas teisus iš mūsų ir ar Dievas yra ar Jo nėra, nes daug svarbiau yra ką mes vienas kitam siūlom. Aš per prievarta bruku rūpinimasi ir tavimi, o ne tik savimi, o tu per prievartą bruki tokią būklę, kur niekas niekuo nesirūpina. Kadangi aš žmonių rūpinimasi vieni kitais matau didžiausią prasmę, tai aš niekada nepriimsiu tavojo požiūrio, net jei pasirodytų, kad tavo pusėje yra tikėjimo ir įvykių interpretavimo tiesa.


Dievo isakymai yra idiotizmas, dalis jus geri kita dalis debiliski. ta abstraktizuota sintetine versija kuria sukure popieziisu neturi nieko panasua i rai ka dievas padiktavo mozei. ir net jei ziuresime i dabartinisu isakymus. ten parasyta nezudyk, bet neduodama teise gintis. parasyta negeis sveimo turto bet neparasyta kad ji galima sazinisngai nuspirkti. taip kad tie isakymai yra vistiek idiotizmas.


Mozei duotieji 10 įsakymų praktiškai niekuo nesiskiria nuo tų, kuriuos deklaruoja katalikybė išskyrus skirtingą įsakymų numeracija, t.y. bažnyčia du originalius įsakymus sulipdo į vieną ir atitinkamai vėliau vieną originalų įsakymą padalija į du atskirus įsakymus. Bet kaip matai esmė dėl to vis vien nepasikeitė. Man asmeniškai artimesnė atrodo originalioji versija, ją aš remiuosi analizuodams įsakymus ir jų tarpusavio sąveiką. Mozei taip pat buvo padiktuota šimtai įvairių priesakų, kurių Katalikų bažnyčia nesilaiko, nes jinai pasirinko Jėzaus pasiūlytą alternatyvą tikėti ir elgtis taip, kad būtų galima išsiversti be tų įsakų naudojimo. Tuo ji ir skiriasi nuo Judaizmo.

Dėl to “nežudyk” ir savigynos, tai tu žiūri perdėm formaliai ir nenori prileisti tikimybės, kad gali būti pasikėsintą į tavo orumą, kurį tu išimtinai sieji su laisva valia. O jei tos laisvos valios nėra? Tada paaiškėtų, jog tarkim nelaimė nutiko ne dėl to, kad pats kaltas dėl jos esi, o tiesiog nutiko, nes tau nepasisekė. Va juk šito tu labiausiai ir bijai. Tu norėtum degti pragare žinodamas, jog savo nuodėmėmis jo nusipelnei, nes tu nori žinoti, jog tai bet kokiu atveju įvyko, nes tu taip nusprendei. Tokiu atveju net ir degdamas galėtum mėgautis savo laisva valia, t.y. kad tu savo elgesiu privertei Dievą tapti tik vykdytoju. Bet jei paaiškės, kad tu nieko nesprendi, o degi pragare tik dėl to, kad tau nepasisekė? Kaip bus tada su tavo orumu? Tai va, grįžtam prie įsakymo nežudyk. Net ir savigynos atveju tu kažką nužudysi, tai bet kokiu atveju bus sulaužytas Dievo įsakymas. Suprask šitai. Tai reikš, jog tau nepasisekė. Susitaikyk su tuo. Užtat laimingiausias yra tas, kuriam netenka pakliūti į tokią situaciją, kad reikia save ginti nužudant kitą. Na, o jei jau patekai, vadinasi tau nepasisekė, tu priverstinai, bet vis vien padarei nuodėmę, nes nužudei kažką. Užtai, tam kad išsivaduotum iš Įstatymo pasmerkimo tu turi pirmiausia pripažinti tai, kad ne žmogus dėl visko sprendžia, o tik Dievas. Tuo pačiu pripažinti ir tai, kad jei tavo rankoms buvo skirta žudyti, tai neišvengiamai matyt tau skirta ir atgailauti. T.y. tu turi vistiek išpildyti savo rolę. Atgailauji ne dėl to, kad laisva valia padarei nuodėmę, o todėl, kad taip reikia pagal tavo rolę, nes padaręs nuodėmę, tu turi tuo pačiu ir atgailauti.

Nuodemes cia ni prie ko. kalbama apie tai kad tokiu budu dievas reikalauja meiles.
jei dievas nori jis turi pilna moraline teise, neimti tu kurie jam nepatink i roju ir juos tiesiog sunaikinti be pedsako, niekas del to nieko negaletu prikibti, bet jei jis grasina kad jei manes nemylesite tai prikelsiu jusu lavona ir paskui ji i smala imesiu, tai cia jau tas pats kaip plesikas su peliu.


Dievas neprašo meilės jam, kaip kažkokiam atskiram objektui. Meilė Dievui tai visų pirma žmogaus meilė pačiam sau. Dievą iš tiesų myli tas, kuris save myli, t.y. elgiasi taip, kad nepatektų į amžiną skausmą. Be to, meilė Dievui skleidžiasi per artimo meilę. Kokie dar grasinimai? Jei žmogus nemyli savęs, tai jam tik suteikiama informacija, kad paskui po mirties tas žmogus save prasikeiks negyvai.

Kas yra nuodėmė iš tikro? Nuodėmė yra daryti tai, kas rodo, jog tavęs nemyli Dievas, nes jei tave mylėtų tai nesukurtų tokio tavęs, kuris daro tai, kas Dievui nepatinka. Todėl pačios nuodėmės darymas jau savaime yra ir bausmė dvasine prasme, nes kas gali būti blogiau už Dievo nemeilę. Kita vertus, fizine prasme bausmė turi būti, nes ji rodo, kad tas žmogus Dievui rūpi, kad jį auklėja.

tada tiesiog pripažink kad tu nesi katalikas. ir beje kodel kazkas turi rupintis nesikristyjusiais? tai ka, jei pamirs pasirupinti tai dievas tada i pragara nekalta imes?


Neįmes tik dėl to, kad visada bus tų, kurie rūpinasi. Kadangi tokių buvo visada ir bus visada, tai reiškia, jog Dievas amžinai rūpinasi nesikrikštijusiais. Čia tiesiog tokia išraiška, nieko daugiau. Aišku atrodo baisiai, kad vienų žmonių likimas priklauso nuo kitų ir kyla nerimas, o kas bus jei tų kitų neliks? Bet pasitikėjimo Dievu esmė ir yra tame, kad visada mums bus duota “kasdieninės duonos”.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kataliku baznyios esme.

Standartinė Digix » Ket Bir 03, 2010 5:37 pm

Jei jau žmogus sako, kad kalba Dievo vardu, tai taip ir yra.


taigi tada as kalbu dievo vardu ir sakau ... viska kas tau nepatinka...... :lol:
Nu tai kaip klausysi manes ka kalbus dievo vardu?

Dar, atmink veidrodinio atspindžio principą, jog tai kas su tavim vyksta yra savitai susiję su kažkokia tavo paties esme. Štai daugeliui žmonių nei Visarionas, nei Muchamedas neegzistuoja, jie nieko iš vis nenutuokia, bet tau šitie asmenys yra kažin kodėl savitai svarbūs. Pagalvok, kodėl tau yra skirta sužinoti apie šiuos veikėjus ir pasirinkti būtent tokią būseną jų atžvilgiu, kokią esi pasirinkęs. Beje, polinkis niekinti apsimetėlius kyla iš baimės, jog tu pats klysti dėl tų dalykų, apie kuriuos kalba jie. Būdams tokioje dvasioje, kiokioje esi dabar, nesunkiai būtum visaip mulkinamas ir sukirtinėjamas po mirties, jei tik kam nors to prireiktų.

zinai as netikiu niekuo nesurasi man tokio zmogaus kuriuo patikeciau.
tai man visi tiek pranasai yra tik kaip daiktai kuriais as pasinadoju.
tai jei man reikes pasitesinti kodel nuzudziau kazka as galiu tiesiog pasakyti kad anas pranasas taip liepe, muskit ji o ne mane. bet kadangi jis galingas tai nubausti nepavyks.
o kadangi žmonija idiotai, ir leidžia atsakomybe permesti ant kitu tai tereikia surasti ant ko ja nuo saves numesti.

tu irgi tai darai tu naudojiesi biblija ir baznycia savo tikslams pasiekti o paskui pasakai kad oi cia ne as cia dievas taip leipia as neturiu nieko pries bet dievas tokius įsakymus dave tai turiu klausyti noriu ar nenoriu.


Niekas ir nekalba apie kažkokius skirstymus. Tiesiog čia kalba ėjo apie dėsningumus, kurie aptinkami gyvų būtybių pasaulyje. Negyvoji gamta dėl to nėra pamiršta. Jos misija yra tarnauti gyvajai gamtai ir ji tai daro. Na, o mes žmonės turėtume pasisaugoti nepadaryti nuodėmės ir prieš negyvąją gamtą. Pavyzdžiui, draudžiama yra savo malonumui gadinti turtą, kažką laužyti, naikinti deginti, tol kol tas daikats vis dar atlieka savąją paskirtį, kuri jam lemta. Negerai yra ir turtu piktybiškai nesirūpinti, pavyzdžiui nekeisti mašinos tepalų. Jei jau turi daiktą, tai turi gerbti jo paskirtį, nes taip Dievo nustatyta, t.y. irgi Dievo kūrinys.


nera jokio gyvosios ir negyvosios gamtos visi padaryti is tokiu pats medziagu

Robotai neturi sielų. Bet jiems galioja tie patys nurodymai, kaip ir kalbėjau ankščiau apie negyvąją gamtą, t.y. jie gerbtini, kaip ir visi Dievo kūriniai.


indurtiniai robotai neturi, bet galima padaryti toki kuris siela turi. zxinoma gal pulsi aiskinti neimanoma ar panasiai, bet nera tokio denio kursis parodytu kad neimanoma.

galu gale as galiu tavo dnr perleisiti per sequenceri ir perinkti is sintetiniu aminorugsciu tada visa tai iterpti i grynai sintetine ląstele ir išauginti tavo klona kuris bus pagamintas net neprisiliečiant kokiam kitam gyvam padarui.
kad butu sudetingaisu, as galiu paksekti dnr tip kad jis butu 90% is bezdiones ir 2 % is zmogaus o rezultatas vistiek bus zmogus.

baisia idomu kaip tu tada pasakysi ar tas padaras zmogus ar bezdione ar robotas ir ar jis turi siela.

Tuo pačiu pripažinti ir tai, kad jei tavo rankoms buvo skirta žudyti, tai neišvengiamai matyt tau skirta ir atgailauti. T.y. tu turi vistiek išpildyti savo rolę. Atgailauji ne dėl to, kad laisva valia padarei nuodėmę, o todėl, kad taip reikia pagal tavo rolę, nes padaręs nuodėmę, tu turi tuo pačiu ir atgailauti.

atleisk bet tada nesiiusiu atgailauti.

matai atgaila yra dalukas prie kazka, jei as padarsiu kazkam kazka blogo tai as tusiu tam asmeniu istaisyti padaryta zala, bet jei as primusia vaika tai atgailauti dievui us tai yra idiotizmas nors butent ta daro baznycia.

nuodėme yra nepaklusimas dievo valiai, tai yra laisvos valios turėjimas, jei mes neturime laisvos valios mes negalime padaryti nuodemiu.
taugi visa tavo teroija sugriuna.

tokiu taveju visi tie dievo isakyma beprasmiskas dalykas

nebent aisku tu cia vel ikisi savo hierachinio dievo teorija kad vienas dievas sukure kita dieva kuris sukure itatymus kurisuos baznycia perdare, ir kuriem antros eiles dievas reikalsuja pakslusti ir uz nepaklusima kisa i pradara o pirmos eiles dievas verkia krokodilo asaromis uz tuos ka antros eiles dievas kisa i savo pragara.

nu siaip tavo teorija jau tokia ziauriai susukta kad sunku kazka ir suprasti.
matau esi nepatenkintas gyvenimu ir tiek.

Todėl pačios nuodėmės darymas jau savaime yra ir bausmė dvasine prasme, nes kas gali būti blogiau už Dievo nemeilę. Kita vertus, fizine prasme bausmė turi būti, nes ji rodo, kad tas žmogus Dievui rūpi, kad jį auklėja.


nu man ta dievo meile nerupi nei kiek. jei imsime tokiu budu tai man is dievo reikia kad jis parupintu ka veikti ir viskas. o meile tegul pasilieka sau.
kaip ir tu sakei gyvenimas yra žaidimas, ir tai gerai as visai nenoriu kad jis pasibaigtu.

jei tas zaidimas butu be mirties tai jis butu daug idomesnis.

Neįmes tik dėl to, kad visada bus tų, kurie rūpinasi. Kadangi tokių buvo visada ir bus visada, tai reiškia, jog Dievas amžinai rūpinasi nesikrikštijusiais. Čia tiesiog tokia išraiška, nieko daugiau. Aišku atrodo baisiai, kad vienų žmonių likimas priklauso nuo kitų ir kyla nerimas, o kas bus jei tų kitų neliks? Bet pasitikėjimo Dievu esmė ir yra tame, kad visada mums bus duota “kasdieninės duonos”.


Nu jei dievas nekrikštytu vaiku i pragara neimes tai kam tada juos krisktyti? kam kunigui pinigus moketi?
nors man siap idomu ka ten danguje gali veikti tokia nepilna vaiko siela, kazkaip duriskai atrodo vaiku sielos kurios dar protauti nesugeba ir informacijos nulis.
Digix
 
Pranešimai: 56
Užsiregistravo: Sek Rgp 23, 2009 4:09 pm

Ankstesnis

Grįžti į DIGIX ir KYRAS1 diskusija

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron