Kaip „ištiesinti“ nedorą teisėją?

Kaip „ištiesinti“ nedorą teisėją?

Standartinė Kyras1 » Ket Bir 10, 2010 1:02 am

Ką daryti kai susiduriame su neteisingumu? Pavyzdžiui su nedoru teisėju?

Šiuo metu žmonės labai nepasitiki teismais ir juos keikia. Bet dėl to niekas nepasikeitė, nes žmonės patys yra verti tokių teismų. Todėl būtina ieškoti būdų, kaip tapti nebevertais korumpuotos ar nekvalifikuotos teisėsaugos ir tuo pačiu kaip „ištieisinti“ tuos kurie yra kreivi.

Man ši tema irgi asmeniškai yra aktuali, nes susidūriau su teisėju, kuris akivaizdžiai yra šališkas iki tokio lygio, kad atsakovas ateina su atsiliepimu į ieškinį ir klausia paties teisėjo patarimo, ar jau bus gerai, o tada sužinojęs ką reikia pataisyti dar gauna ir pratęstą terminą tam atsiliepimui oficialiai pateikti.

Noriu pasakyti, kad mano tikslas nėra tik Biblijos studijavimas ar bendro pobūdžio diskusijos religijos temomis. Aš be kita ko noriu pagaliau pradėti kurti naują tikrovę. Tam man reikia viešai išsakyti naujos tikrovės principus ir veikimo mechanizmą. Kuo daugiau žmonių perskaitys, tuo taps aiškiau, kad nauja idėja tikrai materializavosi. Tada jau tik lauks konkurencinė kova su senomis idėjomis.

Taigi, kokią tikrovę kursime?

Prisiminkim, kad bergždžias darbas yra užsiimti krislo išėmimo iš brolio akies, jei paties akyje guli rastas. Pirmiausia prisiminkim, kad tikrovė turi būti pilnai funkcionali. Vadinasi kovodami su neteisybe mes patys turim nedaryti neteisybės, kitaip nepasieksim tinkamo rezonanso, kuris padėtų kurti naują tikrovę. Antra, nusakydami auklėjamojo pobūdžio priemones turime sutikti ir su tuo, kad jos būtų taikomos ir mūsų atžvilgiu, jei pasielgtumėm analogiškai, nes tik taip mes galim „prisiregistruoti“ prie naujos tvarkos ir patys naudotis jos teikiamais vaisiais.

Žmonės daro klaidą tuoj pajusdami priešiškumą savo priešams. Neapsigaukim, juk tas kuris jeučia priešiškumo jausmą yra vertas turėti priešų. Užtat darykim atvirkščiai, susidūrę su niekadėjais, neleiskim kad jų piktadarybės būtų pateisintos mūsų pačių tolesniu elgesiu. Mes, tiesa, nepakeisim to, kad mus nuskriaus, bet mes galim pakeisti priežastį dėl ko taip nutiko. Tik nuo mūsų priklauso ar skriaudikas „kreipėsi“ į mus dėl to, kad teisėtai mus pačius nubausti ar dėl to, kad per velnias per savo kvailumą sukompromituotų tokią pasaulio tikrovę, kokia jis su žmonių skriaudomis kuria. Jei mes neapkenčiam skriaudų, tai kodėl palaikom tą skriaudų tikrovę patys imdamiesi skriausti kitus? Taigi į niekadėją žvelgit ne su pykčiu, o su užuojauta, nes jo sielai tikrai nėra lengva, jei ji bando gelbėtis tokiais drastiškais veiksmais.

Matot, iš tikrųjų skriaudiko siela slapta viliasi, kad nuskriaustasis žmogus padės jai, atkreips dėmesį į jos pagalbos šauksmą. Jinai nori, kad nuskriaustasis imtusi ją auklėti, o ne nuo to darbo nusisuktų atsakydamas tokia pat skriauda (t.y. tokiu pat pagalbos prašymu) arba iš vis nereaguodamas.

Todėl mielieji, kai mūsų prašo, kad paauklėtume, tai ir turime tai daryti. Nedoro teisėjo siela yra juoda. Tokia yra netiesioginė išvada, nes jei toji siela būtų švaresnė, tai ji niekada nebūtų patalpinta į nedoro teisėjo „kūną“. Dievas pildo sielos norą gydytis ir šiuo atveju ji gydosi siųsdama pagalbos šauksmą per teisėjo neteisingumą. Aš šį pagalbos šauksmą pagavau. Jei dabar linkėčiau blogio tam teisėjui, tai papraščiausiai nesiimčiau auklėjamojo pobūdžio veiksmų. Bet man gaila jo sielos, todėl imsiuos gėrio, nors tai yra sunkesnis ir daugiau vargo keliantis pasirinkimas.

Ar šiuo atveju turėtum tiesiog linkėti teisėjui, kad jis netektų darbo, kaip tai daro dauguma žmonių? Bet kas iš to, juk jo siela praras galimybę gydytis ir turės ieškoti kitos išraiškos, todėl tas eks-teisėjas pataps kokiu nors žudiku maniaku. Taigi, tai ne išeitis. Kita vertus jį išmesti iš darbo reikia, nes jis skleidžia agresiją aplinkiniam pasauliui, o dėl to siela taip kenčia. Vaistai juk yra kartūs. Vadinasi, turim suderinti abu konfliktuojančius interesus, t.y. neužkirsti kelio sielai gydytis, bet jai suteikti tai ko ji trokšta gauti iš mūsų ir tuo pačiu atimti galimybę nedoram žmogui skleisti agresiją.

Vadinasi prieš išmesdami žmogų iš jo pozicijos, pirmiausia atsiliepiam į pagalbos šauksmą. Šiuo atveju mes turim išreikšti savo geranoriškumą. Todėl pažiūrėkim į tokį tomis pačiomis akimis, kuriomis žiūrime į sau brangiausius ir artimiausius žmones. Sielai reikia pamatyti, kad į jos pagalbos šauksmą yra reaguojama tinkamai. Atminkit, jog viską lemia ne konkretūs mūsų veismai, bet mūsų dvasios būsena, kuri slypi už veiksmo. Ko gi reikia tai sielai? Būtent, kad mes mestume teisėją iš darbo su meile širdyje dėl jo paties gerovės. Metimo iš darbo veiksmas būtinas, dėl to nesuglumkit. Sieloms mažai rūpi materialiniai dalykai, karjeros, prestižas. Todėl meskit mintyse iš darbo, bet būtinai parinkit tinkamą savo dvasios būseną. Kai tik tai padarysim toji siela gaus ko ieškojo ir nurims.

Kodėl siela nurimsta? Nes įsitikina, jog Dievas yra geras, jei yra tokių žmonių, kurie nepalieka bėdoje net didžiausių blogiečių.

Dar yra toks praktinis patarimas. Mūsų dvasios būsena yra labai susijusi su fizine būsena. Todėl būkim gudrūs. Neleiskim stresui, ar tiesiog padažnėjusiam širdies plakimui iškreipti mūsų dvasinę būklę. Todėl galvodami apie priešus būtinai ramiai ir giliai kvėpuokime, vydami į šalį bet kokias staigias mintis. Tam reikalui skirkime atskiro laiko, t.y. nedarykim to tuo metu, kai valgome, dirbame ir pan.

Paminėtas būdas dar yra geras ir tuo, kad mes apsisaugome nuo suklydimo. Gerą linkintys žmonės negali padaryti nieko blogo. Jei, tarkim, mes suklydom dėl žmogaus teisingumo, tai jis darbo nepraras, nes mūsų intencija visų pirma buvo rūpintis jo gerove. O teisingo teisėjo gerovė yra toliau teisėjauti.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm

Re: Kaip „ištiesinti“ nedorą teisėją?

Standartinė arunce » Šeš Bir 12, 2010 6:22 pm

Sveikas Mariau :)

Sugalvojau nepasikuklint ir šitaip padiskutuot... :)

Žiūrėk, lieka daug visokių dar neaiškumų. Esam jau kalbėję nemažai, bet būtų juk neblogai ir čia išgrynint iki visiško aiškumo.

Žmonėms gali kilti klausimas, ką realiai reiškia “išmetimas” iš darbo. Atsimeni kaip diskutavom, kad čia amplitudė eina nuo A iki Z? Juk to niekšelio išmetimas gali pasireikšti pačiomis įvairiausiomis formomis. Pradedant nuo to, kad jis iki galo prisidirbs tiek, kad nebus kur dėtis valdžiai kaip tik jį atleisti iš darbo. Bet jis gali būt išmestas ir taip, kad tiesiog numirs nuo infarkto. O kiek dar visokiausių kitokių variantų… Tai pasidaro svarbu, kai svarstom ar yra atsakingas ir už ką atsakingas žmogus, kuris linki išmetimo iš darbo. Pavyzdžiui, jei jis sužinos, kad įvyko tai, ko buvo palinkėta, bet tokia forma, jog anas veikėjas mirė, susirgo vėžiu arba dar kas nors panašiai baisaus nutiko.
arunce
 
Pranešimai: 1
Užsiregistravo: Šeš Bir 12, 2010 6:07 pm

Re: Kaip „ištiesinti“ nedorą teisėją?

Standartinė Kyras1 » Sek Bir 20, 2010 4:00 pm

Kaip ir rašiau, gero linkintis žmogus ATSAKO tik už tai ką linki, t.y. UŽ GĖRĮ. Manau, kad aiškiai išdėsčiau... Juk palinkėjimo esmė yra ne konkretus materialus žemiškas rezultatas, pvz. kad būtinai nedorėlis prarastų darbą, o pats faktas, kad palinkėjai tokio dalyko būtent su gėrio kupina širdimi. Juk neatmetam tos galimybės, kad nedorėlis stebuklo būdu pats pasikeis be išorinių kataklizmų poveikio, tai kam tada bereiks to išmetimo iš darbo? Žmonės dėl to dabar nieko ir nepasiekia su savo palinkėjimais, nes jie akcentuojasi ne į palinkėjimo esmės rezultatą, kad sielai taptų geriau, o į palinkėjimo žemiško pasireiškimo būdą, t.y. jie tarsi iš paskutiniųjų prievartauja Dievą, likimą, ką tik norit, kad žūtbut būtų taip, kaip jie sugalvojo, kad viskas materializuotusi. Jie pradeda reikalauti net ir kokia forma išmetimas iš darbo turi vykti. Iškart pasakau tai didelė klaida. Apskritai gyvenime reikia taip elgtis, kad kuo mažiau būtų sienos daužymo galva...

Deja, žmonės nesugeba susivaldyti ir linki ne tik, kad nedorėlis prarastų priemones nusikalstamai veikti, bet ir BŪTINAI sugalvoja, kaip tai turėtų nutikti praktiškai, todėl paskui linkę sau prisiimti atsakomybę už tai, kaip ten kas nutiko. Ir iš tiesų patampa atsakingi. O kam to reikia? Į jus kreipėsi žmogaus siela, o ne pats žmogus, tai jus ir užsiimkit tuo, kuris kreipiasi ir nesikiškit kur nereikia. Dėl sielos juk rašiau, jai reikia tam tikros jūsų dvasinės būsenos, kai jus ištariat palinkėjimą, o ne paties palinkėjimo. Todėl akcentuokitės kuo labiau į savo dvasios būseną ir kuo mažiau į patį palinkėjimą. Jums jo žodžiai apskritai turėtų kuo mažiau rūpėti. Pavyzdžiui, kai žaisdami sakot „abra kadabra“, juk nesigilinat ką tai reiškia, iš kokios kalbos ir panašiai? Jums tas „abra kadabra“ tik kaip kažkoks šablonas, ką tuo metu reikia sakyti, nes kažką juk reikia ištarti. Todėl ir pasakymas “tegul praranda darbą“ jums tėra tik šablonas.

O vat jus pasistenkit taip linkėt, kad jums tarsi nebūtų svarbu ar bus konkretus praktinis žemiškasis rezultatas, tačiau svarbu, kad niekas nebegalės tai vargšei sielai aiškinti, kad jos Dievas nemyli, o ir jums patiems nebūtų vėliau gėda dėl to, kad patingėjot pasistengti dėl kito arba, kad, priešingai, nepamatuotai pasikarščiavot. Visur reikia saiko jausmą išlaikyti...

Na, o jei taip jau nesmagu, kad gėris šiame pasaulyje pasireiškia skausmingais būdais, tai yra vienas toks idomus požiūrio į šią problemą kampas. Tarkim turim teisėjo pavyzdį. Jei jums atrodo, kad teisjas yra nedoras, argi negalit jo labui geraširdiškai palinkėti, kad prarastų darbą, nes jis nebesusitvarko su teisingumu, tačiau ar tikrai jums būtinai svarbu, kad jam būtų sunku gyventi poto? Tegul jis sau laimi aukso puodą, tegul neskursta, o mums svarbu tik, kad tesėjautų sąžiningi žmonės.
Kyras1
 
Pranešimai: 104
Užsiregistravo: Pir Rgp 10, 2009 11:01 pm


Grįžti į praktinės problemos

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron